Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jūratė Gaidytė, priėmusi ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovei Z. N. dėl skolos už ryšio paslaugas, delspinigių, ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 510,27 Lt skolą, 183,70 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina pagal teismingumą.

Kaip matyti iš ieškinio, atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinys pateiktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui vadovaujantis pirminio kreditoriaus UAB „Omnitel“ su atsakove sudarytos Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutarties 8.4. punktu, nustatančiu, kad visi ginčai dėl minėtos sutarties vykdymo, įskaitant ieškinius dėl abonento įsiskolinimų, nagrinėjami teisme pagal Omnitel buveinės vietą arba teisme pagal Omnitel pasirinkimą. Vertinant šią sutartį, taip pat ir joje įrašytą sąlygą dėl ginčų teismingumo pastebėtina, jog ji sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimu (ieškovo), ir fizinio asmens (atsakovės). Sutartimi ieškovas įsipareigojo teikti skaitmeninio korinio ryšio paslaugas, o atsakovė – už jas mokėti pagal ieškovo pateiktas sąskaitas. Sutarties dalykas, šalių ypatumai ir paslaugų pobūdis aptariamą sutartį leidžia kvalifikuoti atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi (CPK 6.716 str. 1 d.). Pagal CK 6.716 straipsnio 4 dalį kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsnių, t.y. straipsnių, reglamentuojančių vartojimo sutarčių nuostatas, taisyklės.

Sutarties tekstas yra spausdintas. Nors sutarties sąlygos (papildoma informacija) dėl paslaugų trukmės, mokėjimo plano ir kitų sąlygų yra aptartos ir suderintos su atsakove, tačiau tai padaryta kitame lape nei išdėstytos bendrosios sutarties nuostatos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sutarties sąlygos, nesusijusios su konkrečių paslaugų teikimu, jų kaina ir paslaugų gavėjo duomenimis, yra ieškovo iš anksto, nederinant su atsakove, nevienkartiniam naudojimui parengtos nuostatos – standartinės sutarčių sąlygos (CK 6.185 straipsnis). Standartine sąlyga yra ir minėta sutarties nuostata, įtvirtinanti sutartinį teismingumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turi būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslo subjekto vartotojui pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius verslo subjektui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslo subjekto gyvenamąją ar buveinės vietą (CPK 29 str., 30 str. 11-12 p.). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarčių kylantiems ginčams spręsti nustato ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 16 str. 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei atsakovės – vartotojos gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesų ir iš esmės prieštarautų konstituciniams vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principams. Dėl to standartinė verslo subjekto parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai, nelaikytina šalių susitarimu CPK 32 str. 1 d. prasme, todėl taikytinos bendrosios teismingumo taisyklės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ieškovo ieškinys perduotinas pagal teismingumą- Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu-

nutaria:

Civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovei Z. N. dėl skolos už ryšio paslaugas, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti pagal teismingumą – Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.