- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-8645-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07143-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2016 m. gegužės 2 d., apie 16.20 val., Šeškinės g. 32, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro automobilį Fiat Ducato, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, apgadino ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo.
Šiais veiksmais A. A. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. A. nurodė, jog jis kito automobilio nekliudė. Automobilis Fiat buvo skersai kelio pastatytas, trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams. Apgadinimai ant automobilių nesutapo. Kito automobilio vairuotojui sakė kviesti policiją, tačiau jis pradėjo skėsčioti rankomis, rėkti, pasakė važiuoti. A. A. teigė, jog jis apsisuko padarė kelias nuotraukas ir nuvažiavo. Padarytų nuotraukų neišsaugojo. A. A. pripažino, jog tyrimo metu sakė, kad kliudė kitą automobilį. Automobiliui Fiat buvo apgadintos ne durelės, o plastmasė ant durelių. A. A. buvo įsitikinęs, jog jis kito automobilio nekliudė, apgadinimų ant kito automobilio nematė, nematė, kad atidarytos durelės būtų pajudėjusios. Kažką ant automobilio matė, tačiau apibraižymai galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Bendravimo su V. Š. faktą matė pažįstama moteris.
Tyrimo metu A. A. parodė, kad 2016 m. gegužės 2 d. išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „Iki“, kliudė automobilį Fiat, iš kurio buvo iškraunamos prekės. A. A. vairavo automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) Fiat automobilio vairuotojas buvo šalia savo automobilio. Fiat automobilio vairuotojas stipriai smūgiavo per jo automobilį, iškeikė. A. A. Fiat automobilio vairuotojui nurodė, kad šis atkreiptų dėmesį į tai, kaip pastatė savo automobilį: skersai, be įjungtų avarinių šviesų. Pasiūlė iškviesti policiją, bet Fiat automobilio vairuotojas numojo ranka ir pasakė važiuoti, todėl jis išvažiavo. (b. l. 11)
Teismo posėdžio metu V. Š. parodė, jog jis su automobiliu (mikroautobusu) atvažiavo į įvykio vietą, atsidarė duris ir norėjo iškrauti krovinį. Vienu metu kalbėjo telefonu, o A. A. vairuojamas automobilis išvažinėjo iš parkavimo vietos ir išsukinėdamas kliudė jo automobilio duris. A. A. iš parkavimo vietos bandė išvažiuoti keturis kartus. V. Š. teigė, jog po to, kai A. A. vairuojamas automobilis kliudė jo automobilį ir bandė važiuoti toliau, jis delnu trinktelėjo per šio automobilio bagažinę. Automobilis sustotojo, iš jo išlipo A. A., kuriam pasakė, jog šis užkabino automobilį. A. A. pareiškė, kad nieko neužkabino. V. Š. tvirtino, jog A. A. vairuotas automobilis nubrėžė jo automobilio šoną, buvo pakankamai gilus įbrėžimas, prabraukta. A. A. sėdo į automobilį, apsuko ratą, pafotografavo, ir išvažiavo iš aikštelės. Tuomet buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį. Viskas vyko Šeškinės mikrorajone esančios parduotuvės „Iki“, aikštelėje, galimai 2016 m. gegužės 2 d. apie 16 val. Kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, jeigu durys būtų uždarytos, jos nebūtų kliudytos. Teisme liudytojas nurodė, jog tyrimo metu duoti paaiškinimai yra užfiksuoti teisingai.
Iš V. Š. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. gegužės 2 d., apie 16.20 val., priparkavo savo automobilį Fiat Ducato, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, šalia parduotuvės „Iki“, esančios Šeškinės g. 32, norėdamas išsikrauti prekes. Tuo metu iš parkavimosi vietos pradėjo išvažinėti automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) ir išsukinėdamas užkabino V. Š. automobilio šoninių galinių durų apdailą, ją apibraižė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. VW Passat vairuotojas nekreipė dėmesio į V. Š. pastabas, pasakė, kad jei jis nori, tegu kviečia policiją, ir išvažiavo. (b. l. 7)
Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. parodė, jog atvykus į įvykio vietą jį ir kolegą pasitiko mikroautobuso vairuotojas, kuris paaiškino, kad, atvykus išsikrauti prekių, į jo stovintį automobilį atsitrenkė VW Passat, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Liudytojas nurodė, jog jis apžiūrėjo Fiat Ducato, ant šio automobilio matėsi apgadinimai. Automobilio apgadinimai matėsi akivaizdžiai. Fiat Ducato buvo apgadinta dešinė pusė, buvo įbrėžimas ant durelių. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą, jis patvirtino jame užfiksuotus duomenis.
Iš E. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. gegužės 2 d. 16.37 val. buvo gautas pranešimas, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šeškinės g. 32, įvyko eismo įvykis. Nuvykus į nurodytą vietą į policijos pareigūnus kreipėsi automobilio Fiat, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. Š. ir paaiškino, kad matė, kaip automobilis VW, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo stovintį automobilį. Išlipęs automobilio VW vairuotojas, apžiūrėjo automobilius ir pasakęs, kad nieko nėra, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. (b. l. 3)
Teismo posėdžio metu liudytoja R. P. parodė, jog ji ėjo į parduotuvę, kuri yra Šeškinės g. 32, matė, kaip A. A. bendravo su kitu vaikinu, kuris keikėsi, mosikavo rankomis. Matė, jog A. A. sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Pokalbio turinio negirdėjo.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. gegužės 2 d. 16.37 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog parduotuvės „Iki“ aikštelėje, pranešėjo automobilį Fiat, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. (b. l. 4)
Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei įvykio metu automobiliui Fiat, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 5-6)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo paskambinta į UAB „Palink“ parduotuvę, esančią Šeškinės g. 32, Vilniuje, ir buvo nurodyta, kad vaizdo kameros aikštelės, esančios prie parduotuvės, nefilmuoja, filmuojamas tik įvažiavimas ir išvažiavimas. (b. l. 8)
Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad buvo sugretinti ir apžiūrėti automobiliai Fiat Ducato, v. n. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobiliui Fiat apgadintos galinės durelės dešinėje pusėje, automobiliui VW Passat apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje. (b. l. 12-13)
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.
A. A. tyrimo metu pripažino, jog kliudė kitą automobilį, tačiau teisme jau tvirtino, kad į eismo įvykį jis nebuvo patekęs. Vis tik teisme išsakytą A. A. versiją paneigia byloje surinktų ir teismo ištirtų duomenų, kuriuos teismas laiko įrodymais, visuma.
V. Š. tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog A. A. vairuojamas automobilis kliudė Fiat Ducato, po automobilių kontakto ant Fiat Ducato durų apdailos liko įbrėžimas. Liudytojas E. P. teisme nurodė, jog jam atvykus į įvykio vietą, jis ant automobilio Fiat Ducato dešinės pusės durų matė apgadinimus. Apgadinimai buvo akivaizdūs ir matomi. Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog A. A. vairuotas automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) galėjo padaryti automobiliui Fiat Ducato, v. n. (duomenys neskelbtini) nustatytus apgadinimus. Liudytojos R. P. parodymai leidžia teigti, kad V. Š. su A. A. bendravo emocingai, šis faktas leidžia daryti išvadą, jog V. Š. iš tikrųjų buvo nepatenkintas A. A. veiksmais. Fakto, kad V. Š. turėjo jam pretenzijų, iš esmės neginčijo ir pats A. A.. Įvertinus tai, jog V. Š. ir A. A. iki įvykio nesiejo jokie santykiai, teismas konstatuoja, kad A. A. pretenzijos galėjo būti reiškiamos tik dėl apgadinto automobilio. Aptarti duomenys vieni kitus papildo, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, todėl jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais A. A. kaltę padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Kaip jau minėta, byloje yra įrodyta, kad A. A. savo vairuojamu automobiliu kliudė kitą automobilį ir jį apgadino. Iš V. Š. tyrimo bei teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jis, A. A. išlipus iš automobilio, pasakė, kad šis kliudė automobilį ir jį apgadino, tačiau A. A. su tokiu jo teiginiu nesutiko, nurodė, jog jokių apgadinimų nėra, ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Taigi akivaizdu, jog A. A. susidariusioje situacijoje turėjo suvokti ir suvokė, kad kito automobilio vairuotojas jam turi pretenzijų, todėl privalėjo imtis Kelių eismo taisyklėse numatytų veiksmų, net ir tuo atveju, jeigu jis manė, kad eismo įvykis neįvyko. Kelių eismų taisyklių 220 punktas aiškiai reglamentuoja, ką po eismo įvykio turi daryti jo dalyviai. Minėtame Kelių eismo taisyklių punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti ir t. t. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie veiksmai numatyti Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus būtų buvę galima išvykti iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju teismas pažymi, kad A. A. supratęs, jog padarė eismo įvykį, privalėjo iškviesti policijos pareigūnus, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės arba laukti, kol tai padarys jam pretenzijas reiškiantis asmuo. A. A. tvirtino, jog V. Š. pats nepageidavo kviesti policijos. Vis tik V. Š. tokį A. A. teiginį neigė. Tokį A. A. teiginį akivaizdžiai paneigia ir V. Š. veiksmai netrukus po įvykio, t. y. jis į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus.
Taigi teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog A. A. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tokiu būdu ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
A. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (eismo įvykis buvo padarytas stovėjimo aikštelėje, bandant lėtai išvažiuoti iš stovėjimo vietos, kito automobilio vairuotojui matant, jog jo automobilio durys kliudo išvažiavimui), pažeidimų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes (eismo įvykio metu kitas automobilis buvo apgadintas nežymiai). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nėra nustatyta A. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pažeidėjas yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimų padarymo metu dirbo, šiuo metu nebedirba. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, A. A. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu teismas mano, jog net pačių švelniausių nuobaudų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, paskyrimas A. A., t. y. minimalios baudos ir paties trumpiausio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymas, negalės būti laikomas teisingu ir proporcingu, neatitiks padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas taiko pažeidėjui Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiria mažesnę baudą nei numatyta minėtos normos sankcijoje be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju A. A. nėra pateikęs nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei duomenų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį. Vis tik atkreiptinas pažeidėjo dėmesys į tai, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nutarė:
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16057804052.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.