- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 1S-1061-317/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- D. J.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant gynėjui-advokatui Daniui Svirinavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl D. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vokietijos FR Dortmundo antrosios instancijos teismo 2005-06-07 nuosprendžiu pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo 30a str. 1 d., BK 30 str. 2 d., 49 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 metų 6 mėnesiams.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartimi Vokietijos FR Dortmundo antrosios instancijos teismo 2005-06-07 nuosprendžiu D. J. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos įstatymais ir jam pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. paskirtas laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams.
Bausmės pradžia 2004-05-20, jos pabaiga 2014-11-205. Anksčiau D. J. teistas tris kartus.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-05-17 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad D. J. galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, o paleidus jį iš bausmės atlikimo vietos jau šiuo metu, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde prašo panaikinti 2012-05-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pritaikyti jam lygtinio paleidimo įstatymo nuostatas. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ne pataisos namų administracijos išvadomis, kaip to reikalauja BVK 157 str. 2 d., bet prokuroro nuomone, kuris nedalyvauja nuteistojo socialinės reabilitacijos darbe. Teismas nekreipė dėmesio į jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, į taikytas socialinės reabilitacijos priemones, į tai, jog jis turi šeimą. Paleistas iš pataisos namų, turi kur gyventi, galimybę pradėti dirbti. Jis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog pasitaisė. Nepagrįstai teismas atsižvelgė nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę sunkumą ir neatliktos bausmės dalį, nes tai buvo įvertinta priimant nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. J. skundas atmestinas.
Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).
LR BVK 157 str. nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Nuteistasis D. J. tik formaliai atitinka LR BVK 157 str. numatytas sąlygas, todėl jam šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 str. nuostatas bei lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Vien tai, jog nuteistasis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, jos atlikimo metu dalyvavo įvairiose reabilitacijos programose ir šešis kartus paskatintas, kad yra įsipareigojęs sąžiningu darbu bei pavyzdingu elgesiu įrodyti, kad paleistas į laisvę jis pasitaisys, dar neduoda pagrindo išvadai, kad jis atliko jau pakankamą bausmės dalį ir bausmės tikslai yra pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ne tik į nuteistojo nurodytas aplinkybes, bet ir į D. J. elgesį iki nusikalstamos veikos, už kurią jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo elgesį nusikalstamų veikų padarymo metu bei po jų.
Iš pateiktos medžiagos matyti, jog D. J. nusikalto jau ketvirtą kartą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus ir pavojingo nusikaltimo padarymą. Nors pataisos namų administracija D. J. ir charakterizavo teigiamai, tačiau negalima neatsižvelgti ir į tai, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas-jis buvo du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog D. J. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei. Labiausiai išreikšti kriminogeniniai poreikiai, susiję su teisės pažeidėjo nusikalstamumu, yra kriminalinė patirtis, nuostatos bei gyvenimo stilius ir draugai. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog D. J. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis yra pakankami didelė – daugiau nei du su puse metų.
Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo D. J. atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Nuteistojo asmenybė, jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo, jos padarymo metu bei po padarymo - elgesys bausmės atlikimo metu, neduoda pagrindo išvadai, kad D. J. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta paskirtis individualizuotos bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai, jis nebūtų tinkamai nubaustas ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 364 str. 8 d. 1 p., LR BVK 157 str.
nutarė:
Nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.