Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties A. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu A. G., už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta 85 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2017 m. gegužės 5 d., 7.10 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiuodamas pirmąja eismo juosta ir persirikiuodamas į antrąją neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nesukliudys antrąja eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei, staigiai rikiavosi, taip priversdamas antrąja eismo juosta, ta pačia kryptimi tiesiai, greta važiavusį automobilį staigiai stabdyti, keisti judėjimo greitį bei kryptį, taip padarydamas kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybei ir sveikatai.

2. Kauno apylinkės teisme buvo gautas A. G. skundas dėl Institucijos nutarimo, kuriame nurodė, kad administracinį nusižengimą padarė ne jis, o tuo metu jo automobilį vairavęs jo tėvas, todėl prašė Institucijos nutarimą panaikinti. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog šiuo atveju nei nusižengimo padarymo faktas, nei kvalifikacija abejonių nekelia, tačiau nusižengimą padarė kitas asmuo, o ne A. G., todėl pati institucija teismo nurodomų aplinkybių pagrindu privalo atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, tam, kad tokį asmenį nustatytų ir jį nubaustų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei skundžiamos teismo nutarties turinį, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nustatė ir itin plačiai bei motyvuotai išdėstė Institucijos atlikto tyrimo trūkumus bei visiškai pagrįstai ir teisėtai administracinio nusižengimo bylą grąžino tyrimui atlikti.

7. Sutinkant su pirmos instancijos teismo išvada, kad byla turi būti grąžinta tyrimui, teismo vertinimu, šioje situacijoje būtina atkreipti dėmesį į byloje pateiktų dokumentų visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. 2017 m. gegužės 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, inžinieriumi-projektuotoju, įvykio dieną jis atliko garantinius darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), todėl jis fiziškai negalėjo būti kelio (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje, (duomenys neskelbtini). A. G. taip pat nurodė, kad aptariamu laiku jo automobilį vairavo tėvas S. G., kuris kaip tik tuo metu galėjo vykti į darbą (duomenys neskelbtini), kadangi dieną perieš tai buvo atvykęs į svečius, ką S. G. patvirtino apklaustas teismo posėdžio metu. Apie šeimoje buvusią praktiką dalintis A. G. transporto priemone patvirtino ir liudytoja E. V.. Visa tai kelia pagrįstų abejonių dėl A. G. kaltės, todėl visas abejones pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino administracine tvarka nubausto asmens naudai. Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad Institucija neatliko visų būtinųjų procesinių veiksmų siekiant nustatyti galimai pažeidimą padariusį ir už tai atsakingą asmenį, todėl byla jai grąžinta visiškai pagrįstai.

8. Skunde nurodytos aplinkybės, jog S. G. turi savo vardu registruotą automobilį ir jei vairavo sūnaus automobilį pažeidimo padarymo metu, tuomet turėjo vėluoti į darbą, atmetamos kaip nepagrįstos, nes niekaip negali nei patvirtinti nei paneigti nei A. G. nei S. G. kaltės padarius aptariamą pažeidimą.

9. Skunde akcentuojama, kad pažeidėjas sumokėjo baudą, o tai reiškia, kad apie padarytą pažeidimą žinojo, jo neneigė, nepranešė apie kitą asmenį, kuris naudojosi jo automobiliu, tačiau šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios A. G. nuosekliai teigė, jog buvo išvykęs į komandiruotę ir su bylos medžiaga susipažino tik 2018 m. birželio 18 d., tuo metu ir nurodė, kas pažeidimo padarymo metu vairavo jo automobilį. Visos šios aplinkybės taip ir liko nepaneigtos. Taigi liko nesvarstytas klausimas dėl galimai kitų už padarytą pažeidimą atsakingų asmenų, nors tam yra pagrindas.

10. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, nustačius, kad vis dėlto A. G. buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo jam surašymą, gavęs administracinį nurodymą ir sumokėjęs baudą, tačiau neįvykdęs pareigos gražinti vairuotojo pažymėjimą, praleido įstatymo numatytą 30 kalendorinių dienų terminą, ir apie transporto priemonę vairavusį kitą asmenį nepranešė, o tokias aplinkybes nurodė tik savo skunde ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, toks jo neveikimas Institucijos turi būti svarstomas, ar gali būti pripažintas pateisinamu ar šalinančiu jam ANK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, kadangi transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas taip pat užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 413 straipsnio 1 dalį.

11. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir netikrino bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių, neišnaudojo visų galimybių apklausti liudytoją, nepagrįstai vadovavosi bylos baigtimi suinteresuoto asmens parodymais. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju nepagrįstai bei plečiamai aiškinama aktyvaus teismo samprata bei priešingai nei leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), visa įrodinėjimo našta ir kaltinimo palaikymo funkcija byloje perkeliama teismui, kuris, nors ir privalo būti aktyvus, negali tapti šališka, įrodymus renkančia ir kartu kaltinimą palaikančia tyrimo institucija. Toks teismo modelis pagal Konstituciją negalimas. Pažymėtina ir tai, kad teismo, kaip aktyvaus arbitro vaidmuo neeliminuoja įstatyminės tyrimo įstaigų ir jos pareigūnų pareigos teismui pateikti išsamią ir objektyvią bylos medžiagą. Šiuo atveju apygardos teismas neįžvelgia pagrindo teigti, kad apylinkės teismas procese buvo neaktyvus: byloje rengtas ne vienas teismo posėdis siekiant apklausti visus įvykio liudytojus, atliktos apklausos pasižymėjo detalumu, o ir pats teismo sprendimas yra itin plačiai motyvuotas bei detalus. Pažymėtina, jog šiame procese Institucijos atstovai nusišalino nuo kaltinimo funkcijos palaikymo ir perkėlė ją teismui - jie, nors ir buvo kviesti, nedalyvavo nei viename iš teismo posėdžių, nors įrodinėjimo našta pagrįsti pažeidėjo kaltę tenka būtent tyrimo įstaigai.

12. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą panaikindamas Institucijos nutarimą ir grąžindamas bylą Institucijai tyrimui atlikti, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo nustatytas pažeidimą padaręs asmuo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą ir keisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.