- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-12
- Bylos Nr.
- 2-548/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- UAB „Rempaka“
- Atsakovas
- Latvijos įmonei SIA „RKS-Technologija“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Rempaka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-2430-43/2006 pagal ieškovo UAB „Rempaka“ ieškinį atsakovei Latvijos įmonei SIA „RKS-Technologija“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Rempaka“ Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo areštuoti atsakovo Latvijos įmonės SIA „RKS-Technologija“ pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises reikalaujamos sumos 173 869,05 Lt ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovas UAB „Rempaka“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą su ieškiniu atsakovui Latvijos įmonei SIA „RKS-Technologija“. Ieškinys Vilniaus komercinio arbitražo teisme priimtas 2006 m. liepos 3 d. Teismas nurodė, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, arbitražinis teismas gali bet kurios iš šalių prašymu įpareigoti kitą šalį sumokėti atitinkamą piniginį užstatą ieškiniui užtikrinti. Arbitražinis teismas gali bet kurios iš ginčo šalių prašymu kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą dėl ieškinio užtikrinimo, jeigu šalių susitarimas nenumato ko kita. Todėl teismas nurodė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nagrinėjamas Vilniaus m. 3-ajame apylinkės teisme, kurio teritorijoje yra Vilniaus komercinio arbitražo buveinė.
Šalies argumentai
Ieškovas atskirajame nurodo, kad jis pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui, tačiau kol jo sudėtis nesuformuota, kol šalys nesumokėjo arbitražinių mokesčių ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėjamas. Dėl to ieškovas kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas nurodė, kad jam neteismingos bylos, kurių ieškinio suma viršija 100 000 Lt ir nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi nagrinėti Vilniaus apygardos teismas. Tačiau Vilniaus apygardos teismas prašymą priimti atsisakė ir nurodė, kad šį prašymą turi nagrinėti Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas. Ieškovas mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turėjo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismas ir todėl prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turėjo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismas.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CPK nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektualinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką. Taigi, CPK nustato tik arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką, o kitus klausimus reglamentuoja specialusis įstatymas - Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas reguliuoja teisinius santykius, susijusius su šalių susitarimu arbitražo tvarka spręsti iškilusius ar galinčius iškilti ginčus, taip pat su ginčų nagrinėjimu, arbitražo sprendimų priėmimu bei vykdymu, Lietuvos Respublikos teismų įgaliojimais arbitražo srityje, ir kitus su arbitražu susijusius santykius. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnis numato, kad šalis gali kreiptis į teismą iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba jo metu prašant imtis priemonių ieškiniui užtikrinti. Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi nagrinėti arbitražinio teismo vietos apylinkės teismas.
Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta, ją naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.