Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nukentėjusiajam A. G., kaltinamajai E. G., jos gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kauno r., teista:

2014-06-05 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. – 2 mėnesiams viešųjų darbų;

2015-05-14 pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 24 iki 06 val.; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei gydytis nuo alkoholizmo, bausmės neatlikusi; teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2015-05-24, apie 16 val., savo namuose, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia virtuviniu peiliu, ne mažiau šešis kartus smogė buvusiam sutuoktiniui A. G. į galvą ir rankas, tuo padarydama jam paviršines-pjautines žaizdeles kairėje plaštakoje II-III-IV pirštų srityse, dešinio riešo srityje, kairio smilkinio srityje, nosies nugarėlėje ir tuo sukėlė savo šeimos nariui A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji E. G. kalta prisipažino ir parodė, kad su buvusiu sutuoktiniu A. G. gyvena viename bute. 2015-05-24 ji buvo išgėrusi, o A. G. su savo draugu gėrė virtuvėje ir pradėjo prie jos kabinėtis, tada ji virtuviniu peiliu du kartus jam bakstelėjo per rankas. Į smilkinio ir nosies sritį peiliu nesmūgiavo.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad po santuokos nutraukimo su E. G. gyvena viename bute, teismo sprendimu yra padalinti kambariai, tačiau yra bendro naudojimosi patalpos: virtuvė, vonia, tualetas, koridorius. E. G. piktnaudžiauja alkoholiu. Dėl jos agresyvaus elgesio išgėrus, jau du kartus buvo nukentėjęs. 2015-05-24 ji taip pat buvo neblaivi ir beldėsi į jo kambario duris. Tik atidarius duris, kaltinamoji virtuviniu peiliu jam smogė į rankas, smilkinį, nosį.

Iš 2015-05-24 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio V. B. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad smurtą patyręs A. G. paaiškino, jog neblaivi E. G. be jokios priežasties puolė jį peiliu, perpjovė kairės rankos pirštus, sužalojo galvą smilkinio srityje. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog vizualiai matyti įpjovimai galvoje ir ant kairės rankos pirštų (b.l. 24-25).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1417/15(02) nurodyta, kad A. G. konstatuota paviršinės-pjautinės žaizdelės kairėje plaštakoje II-III-IV pirštų srityse, dešinio riešo srityje, kairio smilkinio srityje, nosies nugarėlėje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti šešių trauminių poveikių pasekoje. Tokie sužalojimai atitrinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 23).

2015-05-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra butas Kauno r., (duomenys neskelbtini) apžiūrint įvykio vietą nustatyta, jog pirmame kambaryje dešinėje pusėje ant grindų pritaškyta kraujo, kraujo baloje – peilis su kruvina geležte (b. l. 1-4).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. G. padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamoji ne mažiau kaip šešis kartus smogė peiliu nukentėjusiajam į rankas, smilkinį, nosį, tokiu būdu padarydama jam paviršines-pjautines žaizdeles, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog nukentėjusysis gėrė su draugu virtuvėje ir pradėjo prie jos kabinėtis, todėl ji virtuviniu peiliu bakstelėjo jam per rankas, tačiau tik du kartus. Tokius kaltinamosios parodymus paneigė nukentėjusysis A. G., teisiamajame posėdyje paaiškindamas, kad kaltinamoji, būdama neblaivi, beldėsi į jo kambario duris, o jam atidarius, nieko nepaaiškinusi virtuviniu peiliu smogė jam į rankas, smilkinio ir nosies sritį. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi apžiūrint įvykio vietą, kraujo dėmės ir peilis buvo rastos pirmame kambaryje dešinėje pusėje, apie nusikaltimo pėdsakus virtuvėje, nepažymėta. Kadangi E. G. tyčia ne mažiau šešių kartų smogdama peiliu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą buvusiam sutuoktiniui A. G., o toks asmuo pagal BPK 38 str. 1 d. nuostatas yra šeimos narys, jos veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

E. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji teigė savo kaltę pripažįstanti, tačiau teismas vertina, kad jos prisipažinimas tik formalus, nes įvykio aplinkybes ji paaiškino skirtingai negu teismo nustatytos faktinės aplinkybės, be to, dėl tokių savo veiksmų kaltinamoji neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. G. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, tai, kad nusikalstama baigta, į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant E. G. asmenybę, pažymėtina, kad ji bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį ir priklausomybės sindromo (b.l. 62) nuo 2012-05-29 įytraukta į Kauno Priklausomybės ligų centro dispanserinę grupę, tačiau dėl tokios diagnozės skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (b.l. 66). Svarbu pažymėti, kad E. G. teisiama trečią kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė netrukus po Kauno apylinkės teismo 2015-05-14 baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo ji pripažinta kalta taip pat dėl smurto artimoje aplinkoje, pažymėtina, kad minėtas teismo baudžiamasis įsakymas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įsiteisėjo 2015-06-05, todėl laikytina, kad naują tyčinį nusikaltimą ji padarė turėdama neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina ir tai, kad naują nusikalstamą veiką E. G. jau trečią kartą įvykdė prieš tą patį asmenį – panaudojo fizinį smurtą buvusio sutuoktinio A. G. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą E. G. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Nors byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau teismui nustačius, kad pripažindama savo kaltę kaltinamoji nebuvo nuoširdi, BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl paskirtos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu netaikytinos.

Kadangi naują nusikalstamą veiką E. G. padarė po Kauno apylinkės teismo 2015-05-14 baudžiamojo įsakymo, kuris įsiteisėjo 2015-06-05, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 straipsnio pagrindu bendrintina su bausme, paskirta minėtu baudžiamuoju įsakymu, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Tačiau įvertinus tai, kad E. G. pripažįsta turinti priklausomybę nuo alkoholio ir sutinka gydytis šią priklausomybės ligą, pagrįstai manytina, jog priklausomybės ligos gydymas kartu su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis bei įpareigojimais, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, E. G. skirtini įpareigojimai: neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daikto, turėjusio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilio, šiuo metu saugomo Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate, klausimas spręstinas BPK 94 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka. Peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-06-03 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2337 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad kaltinamoji yra nedirbanti, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš E. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridėti dalį Kauno apylinkės teismo 2015-05-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. G.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. 0033435, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.