Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. gruodžio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, nuo 2009 m. pavasario iki 2009 m. gruodžio mėn. Vilniuje, pardavęs išplatino ne mažiau kaip 260 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 73 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, disponavo 5 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, narkotinę medžiagą – heroiną, kurios masė 0,035 g., 0,209 rusvos spalvos miltelių ir kietų rusvos spalvos medžiagos fragmentų mišinių, kurių sudėtyje buvo 0,059 g narkotinės medžiagos – heroino, bei dalyvaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais išplatino ne mažiau 63105 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga amfetaminas ir metamfetaminas, ne mažiau 9986 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ne mažiau 1125 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga kokainas, ne mažiau 404 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, ne mažiau 13015 vnt. psichotropinių tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazinas ir MDMA.

Kaltinamasis A. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2010 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2011 m. liepos 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi A. B. suėmimas pakeistas kita kardomąja priemone – namų areštu. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartimi A. B. namų areštas pakeistas kita kardomąja priemone – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kaltinamajam A. B. be pateisinamos priežasties neatvykus į tris teismo posėdžius, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbt paieška, kaltinamasis sulaikytas 2013 m. rugsėjo 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam A. B. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Būtina suėmimo taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo parodymuose, kitų kaltinamųjų (R. B.) parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (A. F.), parodymų patikrinimo vietoje protokole, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. B. suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Suimtasis A. B. kaltinamas padaręs du labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Skunde pagrįstai nurodoma, kad ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad A. B. praeityje teistas, tris kartus be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdžius, buvo paskelbta jo paieška, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos susijusios su dalyvavimu gerai organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šių aplinkybių visetas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo nešalina suimtojo skunde nurodyti jo turimi socialiniai ryšiai.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas – nepažeistas. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. B. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.