Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (toliau – RAB) „AUGA group“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl Lietuvos centrinė kredito unija, kreditorinio reikalavimo netvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi nutarta iškelti akcinei bendrovei „AUGA group“ (juridinio asmens kodas 126264360; adresas: Konstitucijos pr. 21C, Vilnius) restruktūrizavimo bylą; paskirti restruktūrizavimo administratore uždarąją akcinę bendrovę „Valnetas“ (juridinio asmens kodas 135778275, sąrašo eilės Nr. N-JA0026). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 17 d.

2. 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarta patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „AUGA group“, juridinio asmens kodas 126264360, restruktūrizuojamos byloje; ginčijamus kreditorių reikalavimus išskirti į atskiras bylas.

3. Nemokumo administratorius prašo netvirtinti Lietuvos centrinė kredito unija, juridinio asmens kodas 110086034 (I etapas – 2 005 748,35 Eur, II etapas – 0,00 Eur, viso – 2 005 748,35 Eur); kreditorinio reikalavimo.

4. Nurodo, kad Lietuvos centrinė kredito unija (toliau – LCKU) pateikė 2025 m. vasario 12 d. prašymą tvirtinti iš viso 2 005 748,35 Eur kreditorinį reikalavimą.

5. LCKU reikalavimas grindžiamas laidavimo sutartimis, kuriomis AUGA group laidavo už skolininkų KB „Šventosios pievos“ ir UAB „Auga Raseiniai“ įsipareigojimų kreditoriui pagal sindikuoto kredito sutartis vykdymą. LCKU nurodo, jog skolininkai neįvykdė dalies prievolių pagal sudarytas kredito sutartis, todėl prašo patvirtinti atitinkamą reikalavimą į laiduotoją AUGA group.

6. LCKU pateikė tik laidavimo sutartis, tačiau nepaaiškino ir įrodymais nepagrindė skolininkų atliktų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo. Tai ypač aktualu, kadangi pats kreditorius LCKU nurodė, jog bendra laiduota suma yra didesnė už reiškiamą kreditorinį reikalavimą, o tai reiškia, jog pats LCKU patvirtina bent dalinį skolininko prievolių vykdymą. Nepaisant to, kreditorius neteikia nei reikalavimo apskaičiavimo, nei jo pagrindimo, nei skolininkų prievolių pažeidimo faktą, o kartu ir laiduotojo atsakomybę, galinčių pagrįsti įrodymų (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

7. LCKU pateiktose laidavimo sutartyse numatyta laiduotojo pareiga atlikti mokėjimus už skolininkus per 10 dienų nuo kreditoriaus reikalavimo išsiuntimo (Sutarčių 4.1.1 punktas). LCKU nenurodė ir nepagrindė tokius pranešimus išsiuntusi, todėl nepagrįsta, jog laiduotojo prievolė apskritai kilo ir taip vykdytina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

9. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

10. Nagrinėjamu atveju, nemokumo administratorius nurodo, kad pareiškėja pateikė tik laidavimo sutartis, tačiau nepateikė įrodymų apie kiekvieno iš pagrindinių skolininko pažeistos prievolės datą ir dydį. Tokių įrodymų pareiškėja nepateikė ir teismui. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, tam, kad kreditorius galėtų pareikalauti laiduotojo vykdyti prievolę, visų pirma tokia aplinkybė turi būti nustatyta ir pagrįsta atitinkamais rašytiniais įrodymais. Teismas visiškai sutinka su nemokumo administratoriaus argumentais, kad vien tik laidavimo sutarčių pateikimas nepagrindžia reikalavimo teisės turėjimo. Lietuvos centrinė kredito unija nepateikė teismui argumentų ir/ar įrodymų paneigiančių nemokumo administratoriaus prieštaravimus. Todėl, Lietuvos centrinė kredito unija kreditorinį reikalavimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41-42 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti įtraukti į restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „AUGA group“, juridinio asmens kodas 126264360, kreditorių sąrašą Lietuvos centrinę kredito uniją, juridinio asmens kodas 110086034.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.