Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. G. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. M. 2016 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 10NT-54500846-15 nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-17 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjas M. M. priėmė nutarimą Nr. 10NT-54500846-16 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Nutarime nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje buvo gautas pilietės R. G. pareiškimas dėl 2015 m. liepos 24 d. Geležinio Vilko g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio. Eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, tačiau po kelių dienų, R. G. pasijuto blogai ir kreipėsi į gydytojus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, teismo medicinos gydytoja, teismo ekspertė Jolanta Majauskaitė – Čobot, išnagrinėjusi jai pateiktus R. G. medicininius dokumentus ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad R. G. po 2015 m. liepos 24 d. eismo įvykio objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta. Diagnozuotas kairio peties sąnario sumušimas, tačiau jis nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Atsižvelgiant, kad po 2015 m. liepos 24 d. eismo įvykio objektyvūs išoriniai traumavimo požymiai nekonstatuoti, o gydymosi eigoje atlikus stuburo kaklinės dalies ir kairio peties sąnario srities magnetinio branduolio rezonanso tyrimus nustatyta stuburo kaklinės dalies ir kairio peties sąnario degeneraciniai bei artroziniai pakitimai, bei atsižvelgus į tai, kad stuburo kaklinės dalies degeneraciniai pakitimai nustatyti jau 2011 metais, todėl vadovaujantis Sveikatos sutrikimo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktu, pagal kurį ankstesnių ligų paūmėjimas neturi įtakoti sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo, nustatytos diagnozės: cervikalgija, vertebrogeninė radikulopatija, stuburo C5/6, C6/7 tarpslankstelinių diskų išvaržos, kairio peties pleksalgijos, kairio akromioklavikulinio sąnario artrozė, su tuo susiję nusiskundimai bei ilgalaikis gydymas vertintini kaip lėtinių ligų paūmėjimas, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikimo masto ir fakto nustatymui. Išvadoje pažymėta ir tai, kad ilgalaikis gydymas po 2015 m. liepos 24 d. eismo įvykio siejamas su dėsningu kaklo bei kairio peties lėtinių patologijų, konstatuotų iki eismo įvykio, simptomų progresavimu. Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose visi išvardinti nusiskundimai bei nustatytos diagnozės sietos tik su 2015 m. liepos 24 d. eismo įvykiu, tačiau nėra užsiminama apie 2015 m. liepos 29 d. patirtus sužalojimu. Įvertinus teismo ekspertės Jolantos Majauskaitės – Čobot pateiktą išvadą, bei atsižvelgus, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnį traukiamas asmuo, kuris pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, arba buvo sugadintos (apgadintos) kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio arba kiti įrenginiai arba kitoks turtas, o po 2015 m. liepos 24 d. įvykusio eismo įvykio, vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskyrė, nes niekam nereikėjo kviesti GMP, todėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo skyriaus tyrėjas M. M. priimdamas 2016- m. kovo 17 d. nutarimą, konstatavo, kad 2015 m. liepos 24 d. įvykusio eismo įvykio metu nebuvo padarytas administracinės teisės pažeidimas.

Nesutikdama su minėtu nutarimu pareiškėja R. G. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą. R. G. skunde nurodė, kad ji nesutinka su teismo medicinos gydytojos, teismo ekspertės Jolantos Majauskaitės – Čobot pateikta išvada, jog R. G. sveikatos nusiskundimai bei ilgalaikis gydymas vertintini kaip lėtinių ligų paūmėjimas ir jie nėra priežastiniame ryšyje su 2015 m. liepos 24 d. eismo įvykiu.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė atmesti R. G. skundą. Atsiliepime nurodoma, kad teismo ekspertė Jolanta Majauskaitė – Čobot susipažinusi su pateiktais R. G. medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, jog pareiškėjos sveikatos nusiskundimai nėra susiję su 2015 m. liepos 24 d. įvykusiu eismo įvykiu. Remiantis šia aplinkybe ir buvo nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, kadangi nėra padaryta administracinio teisės pažeidimo.

Atvykusi į teismo posėdį R. G. patvirtino skunde nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja teigė, kad nesutinka su Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, teismo medicinos gydytojos, teismo ekspertės, specialistės Jolantos Majauskaitės – Čobot pateiktais paaiškinimais, jog, įvertinus R. G. medicininius dokumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad autoįvykio metu pareiškėjai buvo sutrikdyta sveikata, nes jai diagnozuotas kairio peties sąnario sumušimas nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikimu nekvalifikuojamas. Pareiškėja nurodė, kad tyrimą atlikusi specialistė jos sveikatos nusiskundimus susiejo su lėtinėmis ligomis, tačiau ne su eismo įvykio metu patirta trauma, nors jos gydantis gydytojas nurodė, kad jos sveikatos sutrikimas – kairės krūtinės angos sindromas, yra būdingas būtent eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams. Pareiškėja nurodė, kad jai diagnozuotas kairės krūtinės angos sindromas yra pakankamai sudėtingai diagnozuotinas nusiskundimas, jos gydantis gydytojas nurodė, kad tai būtent yra eismo įvykio pasekmė, o specialistė galėjo neįvertinti šių aplinkybių ir netinkamai pateikti išvadą, dėl ko ji prašo skundžiamą nutarimą naikinti ir paskirti byloje teismo medicininę ekspertizę. Susipažinusi su teismui pateiktu ekspertizės aktu, 2017 m. balandžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad su ekspertizės akto išvadomis nesutinka.

Teismo posėdžio, vykusio 2016 m. rugpjūčio 25 d., metu apklausta specialistė Jolanta Majauskaitė – Čobot nurodė, kad krūtinės angos sindromas yra iš esmės lėtinės ligos pasekmė ir krūtinės angos sindromo paūmėjimą gali nulemti trauma, tačiau, vadovaujantis teismo medicinos požiūriu, ši liga negali būti pripažinta traumine, nes tai prieštarautų taisyklėms. Atsižvelgiant į tai, net ir esant pareiškėjai diagnozuotam krūtinės angos sindromui (dėl kurio buvo atlikta operacija) jos kaip specialistės išvada dėl to nepasikeistų, skirti ekspertizės nėra pagrindo.

Teismo posėdžio, vykusio 2016 m. rugpjūčio 25 d., metu apklaustas M. M., tyrėjas, priėmęs skundžiamą nutarimą, nurodė, kad prieš priimdamas nutarimą, jis kelis kartus apklausė specialistę, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pateikdavo vis naujus medicininius dokumentus, tačiau specialistei nurodžius, kad pareiškėjos liga nėra trauminė, buvo nuspręsta nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Šio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pažeidėjų iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos veikos perkvalifikavimui pagal naująjį ANK. Remiantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, vertintina, jog ATPK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kurio sudėtis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, numato iš esmės tokią pačią atsakomybę šiuos nusižengimus padariusiems asmenims, nes paminėto ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis nėra didesnis nei dešimt eurų už ATPK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį, tokiu būdu analizuojant minėtas Įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti veiką, dėl kurios buvo nutraukta administracinė teisena, nėra, teisena vyksta pagal ATPK numatytas taisykles.

Iš teismui pateiktos medžiagos yra matyti, jog 2015 m. liepos 24 d. Geležinio Vilko g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo ir pareiškėja R. G. (b. l. 17-18). Atsižvelgiant į tai, kad minėto eismo įvykio metu nei vienas jo dalyvis nebuvo sužalotas, jame dalyvavę asmenys neginčijo eismo įvykio aplinkybių, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija (b. l. 17). 2015 m. gruodžio 21 d. Pareiškėja R. G. kreipėsi į policiją, nurodydama, kad 2015 m. liepos 24 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalota, dėl ko prašė pradėti eismo įvykio aplinkybių tyrimą (b. l. 16, 18). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas M. M. 2015 m. gruodžio 28 d. tarnybiniu pranešimu pradėta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena (b. l. 15), teisena buvo nutraukta skundžiamu 2016 m. kovo 17 d. nutarimu, nustačius, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

2016-03-17 teismo medikė Jolanta Majauskaitė – Čobot, susipažinusi su jai pateiktais R. G. medicininiais dokumentus, davė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad R. G. po 2015 liepos 24 d. eismo įvykio objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta, diagnozuotas kairio peties sąnario sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas (b. l. 21-22).

2016-04-22 specialistė teismo medikė Jolanta Majauskaitė – Čobot pateikė papildomą paaiškinimą (atsižvelgiant į naujai pateiktus medicininius dokumentus), kuriuose papildomai nurodė, jog pareiškėjai diagnozuotas krūtinės angos kairės pusės sindromas su eismo įvykių negali būti siejamas, kadangi tai yra lėtinės ligos (kairio paties sąnario degeneracinių bei artrozinių pakitimų) pasekmė (b. l. 3-4).

Iš teismui pateiktos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro 2016 m. kovo 29 d. epikrizės matyti, kad 2016 m. kovo 29 d. R. G. buvo atlikta kairio peties operacija, atlikta skalenotomija – perpjautas priekinis laiptinis raumuo, operacija atlikta, kadangi nustatytas kairės krūtinės angos sindromas (b. l. 10).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi byloje paskirta teismo medicinos ekspertizė (b. l. 101-103).

2017 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktas Nr. PEKG 14(104)/2017(01), kuriame atsakant į klausimą, kokie kūno sužalojimai 2015 m. liepos 24 d. d. Geležinio Vilko g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryti R. G., gim. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad R. G. objektyvių sužalojimų kūne, po 2015 m. liepos 24 d. bylos aplinkybėse nagrinėjamo eismo įvykio, nekonstatuota. <...> Kadangi su šia patologija (krūtinės angos sindromu) žmogus gyvena nuo pat gimimo ir tik gyvenimo bėgyje, esant tam tikroms aplinkybėms ar provokuojantiems faktoriams jis pasireiškia, krūtinės angos sindromas kaip sužalojimas nėra laikomas ir sveikatos sutrikdymo mastu nėra vertinamas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktas). Ekspertizės akte, atsakant į klausimą, ar 2015 m. liepos 24 d. įvykusio eismo įvykio metu R. G. patirti sužalojimai buvo priežastis atsirasti kairės krūtines angos sindromui, nurodoma, jog R. G. išorinių traumavimo požymių kūne, tame tarpe kairio peties sąnario srityje, nekonstatuota, todėl objektyvaus pagrindo tiesiogiai susieti ir pagrįsti R. G. nustatytą krūtinės angos sindromą, pasireiškusį dėl traumos, nėra. Net ir esant faktinėms aplinkybėms (teisėsaugos institucijų patvirtinimui), kad R. G. kairysis peties sąnarys buvo traumuotas nagrinėjamo įvykio metu, šis, galimas traumavimas, būtų laikomas provokuojančiu faktoriumi, galimai iniciavusiu buvusios patologijos (krūtinės angos sindromo) pasireiškimą, todėl pats traumavimas vertintųsi kaip galimai sukėlęs fizinį skausmą, o krūtinės angos sindromas kaip sužalojimas, atsižvelgiant į Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktą, nebūtų vertinamas. Ekspertizės akte, atsakant į klausimą, ar R. G. nustatytas kairės krūtinės angos sindromas yra lėtinių ligų, nustatytų iki 2015 m. liepos 24 d. , paūmėjimas, sąlygotas 2015 m. liepos 24 d. eismo įvykio, nurodoma, jog R. G. nustatytas kairės pusės krūtinės angos sindromas yra patologija buvusi iki eismo įvykio, todėl tiesioginiu priežastiniu ryšiu su 2015 m. liepos 24 d. eismo įvykiu nėra siejama (b. l. 180-186).

Taigi, iš to, kas nurodyta, matyti, jog iškart po 2015 m. liepos 24 d. įvykusio eismo įvykio pareiškėja ir kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas užpildė Eismo įvykio deklaraciją, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių 220 punktu. KET 220 punkte įtvirtinta, jog, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Iš minėtų aplinkybių matyti, jog iškart po eismo įvykio R. G. pretenzijų kitam vairuotojui neturėjo, dėl įvykio aplinkybių ginčo nekilo, ji pati nesijautė, jog būtų sužalota šio eismo įvykio metu. Su pareiškimu, kuriame ji nurodė aplinkybę, jog eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, ji kreipėsi tik praėjus pakankamai ilgam laikui, t. y. pareiškimą policijos įstaigai ji pateikė tik 2015 m. gruodžio 28 d.. Tiek šiame pareiškime, tiek teismui pateiktame skunde, R. G. nurodo, jog dėl 2015 m. liepos 24 d. eismo įvykio patyrė kūno sužalojimus, kuriems esant eismo įvykio deklaracija po eismo įvykio negalėjo būti pildoma, o dėl šio įvykio turėjo būti pradėta administracinio pažeidimo teisena. Minėta aplinkybė, jog R. G. 2015 m. liepos 24 d. eismo įvykio metu patyrė kūno sužalojimus, yra paneigta tiek teismo medikės- specialistės Jolantos Majauskaitės – Čobot paaiškinimais, tiek ir Teismo medicininės Ekspertizės aktu.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra padariniai (nežymus sveikatos sutrikdymas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu sužalojimų, kurie galėtų būti vertintini, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, R. G. nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, jog R. G. eismo įvykio metu sveikatos sužalojimų nepatyrė, jos skunde nurodomi sveikatos nusiskundimai iš esmės nėra priežastiniu ryšiu susiję su 2015 m. liepos 24 d. eismo įvykiu, teismas sprendžia, jog Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo skyriaus tyrėjo M. M. 2016 m. kovo 17 d. nutarimas, kuriuo administracinio pažeidimo teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR ATPK 302 str. teismas:

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikaltamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. M. 2016 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 10NT-54500846-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.