- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-407-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14674-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- A. L. D., R. A., R. P.
- Atsakovas
- Ž. V., R. M., J. A., L. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. L. D., R. A., R. P. ir atsakovės Ž. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1448-1126/2023 pagal ieškovių A. L. D., R. A., R. P. patikslintą ieškinį dėl teisės pripažinimo atsakovėms R. M., J. A., L. B., Ž. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius ir pagal atsakovių Ž. V. ir J. A. priešieškinį dėl žemės sklypo padalinimo ir kompensacijos priteisimo ieškovėms A. L. D., R. A., R. P., atsakovėms L. B., R. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovės A. L. D., R. A. ir R. P. (toliau – ieškovės) patikslintu ieškiniu prašė pripažinti joms teisę be atsakovių J. A., L. B., A. M. M., (jos įpėdinės R. M.) ir Ž. V. sutikimo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), padalinimo į du žemės sklypus – žemės sklypą Nr. 2, 1573 kv. m arba 0.1573 ha ploto, savininkai atsakovės J. A., L. B., A. M. M. (jos įpėdinė R. M.) ir Ž. V., ir žemės sklypą Nr. 1, 786 kv. m arba 0,0786 ha ploto, savininkai ieškovės A. L. D., R. A. ir R. P., įskaitant, bet neapsiribojant, teikti savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įgyti žemėtvarkos planavimo dokumento-projekto organizatoriaus teises, gauti žemėtvarkos planavimo dokumento-projekto rengimo reikalavimus (sąlygas), parengtą žemėtvarkos planavimo dokumentą-projektą teikti derinti bei tvirtinti, pagal patvirtintą žemėtvarkos planavimo dokumentą-projektą atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir gautą plotų neatitikimą (jeigu toks būtų) išdalinti proporcingai pagal nuosavybės dalis tarp bendraturčių, o taip pat įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovės bei atsakovės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą bendraturčiai valdo idealiosiomis dalimis. Tarp ginčo šalių nuolat kyla nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu, jo priežiūros bei tvarkymo. Ieškovėms tenka vienoms rūpintis jo priežiūra bei tvarkymu. Ieškovės, siekdamos suformuoti du atskirus žemės sklypus, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pradėtas organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas. Ieškovės kreipėsi į atsakoves, pateikdamos siūlomus sprendinius, tačiau iki šiol sutikimo negavo. Atsakovės, neduodamos sutikimo rengti žemėtvarkos planavimo dokumentą-projektą, kurio planavimo tikslas suformuoti atskirus sklypus pagal nuosavybės teise valdomas dalis, pažeidžia bei apriboja ieškovių teises. Neturėdamos atsakovių sutikimo žemėtvarkos planavimo dokumento rengimo procedūros ieškovės negali tęsti. Pagal atsakovėms pateiktą pasiūlymą jų teisės nebus pažeistos.
3. A. R. M. su ieškovių pateiktu ieškiniu sutiko.
Šalies argumentai
4. A. J. A. su patikslintu ieškiniu nesutiko, patikslintą ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovių siūlomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės dalinės nuosavybės būdas iš esmės atitinka tik ieškovių interesus. Tačiau jis neatitinka nusistovėjusio faktinio žemės sklypo naudojimo. A. J. A. vienintelė iš bendraturčių faktiškai naudojasi žemės sklypu.
5. A. Ž. V. patikslintą ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovių siūlomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės dalinės nuosavybės būdas iš esmės atitinka tik ieškovių interesus. Ieškovės siekia atsidalinti patogiausią bei vertingiausią žemės sklypo dalį, nepaisydamos visų bendraturčių lygiateisiškumo bei teisių ir interesų pusiausvyros.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė patikslinto ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos vertinimu, teismo sprendimas pasitarnautų atkuriant teisinę taiką tarp šalių ir užtikrinant savininkų teisės į nuosavybę įgyvendinimą tik tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama ieškovių teisė be atsakovių sutikimo pagal taisyklių nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patikrintą projektą vykdyti žemės sklypo formavimą ar pertvarkymą, o ne pagal preliminarias pasiūlymų schemas. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetentingų institucijų išduotus projekto reikalavimus dar nėra parengtas. Ieškovių teisės šiame ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-79226 proceso etape (projektinių sprendinių rengimo etape) dar nėra pažeistos, kad būtų pripažintas pakankamas pagrindas jas ginti teisme.
Šalies argumentai
7. A. Ž. V. ir J. A. priešieškiniu prašė padalinti žemės sklypą pagal matininko A. V. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinio priedą Nr. 1; priteisti atsakovėms Ž. V. ir J. A. kompensacijas (po 4 837 Eur); priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad tarp ginčo šalių nuolat kyla nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu, jo priežiūros bei tvarkymo. Pagal ieškovių siūlymą yra formuojami du sklypai: sklypas Nr. 1, kuris ieškovių pageidavimu turėtų atitekti joms, ir sklypas Nr. 2, kuris ieškovių siūlymu turėtų priklausyti visoms atsakovėms. Parengtas planas nėra optimaliai užtikrinantis visų bendraturčių interesus, nes ieškovės siekia atsidalinti žemės sklypą, kuris patogesnis naudotis, nereikalauja papildomų investicijų. Parengtame plane sklypas Nr. 1 ir sklypas Nr. 2 yra nelygiaverčiai reljefo, naudojimo galimybių, patekimo į sklypą galimybių, reikalingų investicijų aspektais. Sklypo Nr. 2 naudojimas yra apsunkintas. Būtinų atlikti darbų vertė siekia 19 360 Eur. Atsakovės suprasdamos, jog kažkam iš bendraturčių vis tiek turės tekti prastesnė žemės sklypo dalis, sutiktų su ieškovių siūlomu žemės sklypo padalinimu, jei joms ieškovės sumokėtų kompensacijas, lygias patirtinų išlaidų daliai, t. y. po 4 837 Eur už tenkančias prastesnės žemės sklypo dalis.
Atsiliepimas
9. Ieškovės atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad priešieškinyje nepagrįstai teigiama, kad ieškovės siekia atsidalinti žemės sklypą, kuris patogesnis naudotis, nereikalauja papildomų investicijų. A. J. A. ir Ž. V. nepagrįstai skaičiuoja prašomos priteisti kompensacijos dydį, nepagrįstai prašo priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis sumokėti atsakovėms Ž. V. ir J. A. kompensacijas po 4 837 Eur. Atsakovės siekia praturtėti ieškovių sąskaita, nes atsakovėms tenka plotu didesnė žemės sklypo dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – padalino žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal matininko A. V. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinio priedą Nr. 1; paskyrė ieškovėms žemės sklypą Nr. 1, 786 kv. m arba 0,0786 ha ploto; paskyrė atsakovėms žemės sklypą Nr. 2, 1573 kv. m arba 0.1573 ha ploto; priteisė atsakovėms Ž. V. ir J. A. po 2 737,11 Eur kompensaciją, jos mokėjimą paskirstant sekančiai: ieškovės A. L. D., R. A., R. P. išmoka po 1 824,74 Eur atsakovėms Ž. V. ir J. A.; priteisė ieškovėms iš atsakovių Ž. V. ir J. A. po 456,89 Eur bylinėjimosi, paskirstant mokėjimą sekančiai: atsakovė Ž. V. sumoka ieškovėms A. L. D., R. A. ir R. P. po 152,30 Eur, atsakovė J. A. sumoka ieškovėms A. L. D., R. A. ir R. P. po 152,30 Eur. Nustatė, kad už antstolio paslaugas atsakovė Ž. V. sumoka A. L. D., R. A. ir R. P. po 9,41 Eur, J. A. sumoka ieškovei A. L. D., R. A. ir R. P. po 9,41 Eur; priteisė valstybei iš ieškovių po 198,86 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.
11. Teismas, įvertinęs bylos duomenimis, konstatavo, kad ieškovių pateiktas A. V. parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinio priedas Nr. 1, kuriame pateiktas ginčo sklypo pertvarkymo turinys, atitinka šiuo metu nuosavybės teise valdomo turto dalis ir faktiškai gali būti įgyvendintas, tokiu būdu pasiekiant šalių interesų balansą. Atsakovės priešieškinyje šį faktą pripažino, kadangi reikalavimą formulavo pagal tą patį matininko A. V. parengtą projektą.
12. Vertinant kompensacijos išmokėjimo būtinumą, teismas atmetė ieškovių teiginius, kad kompensacijos jos mokėti neprivalo, nes atsakovėms tenka plotu didesnė sklypo dalis. Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė svarbi vertinant priteistinos kompensacijos dydį, tačiau nesudaro pagrindo visiškai atmesti atsakovių reikalavimą byloje. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadas, kad : 1) atsakovėms tenkančios žemės sklypo dalies, kuri ribojasi su Ž. gatve, suformavimas pagrįstas ne ieškovėms siekiant kompensuoti praradimus, kuriuos atsakovės patirs gavusios mažiau patrauklią sklypo dalį, o iš esmės siekiant išvengti tolesnių ginčų dėl kelio servituto nustatymo; 2) ieškovėms tenkanti žemės sklypo dalis yra patrauklesnė, nereikalaujanti papildomų investicijų, tuo tarpu atsakovėms tenkanti žemės sklypo dalis yra mažiau patraukli, nesutvarkyta.
13. Teismas pažymėjo, kad tiek antstolio 2023 m. balandžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 34 nustatytos faktinės aplinkybės, tiek išvažiuojamojo teismo posėdžio metu sklypo apžiūra patvirtina, kad žemės sklypas Nr. 2 apaugęs krūmais, nelygus. Nusigauti į šią sklypo dalį galima tik žemės sklypo Nr. 2 dalimi, kuri susisiekia su Ž. gatve per įvažiavimą tarp dviejų besiribojančių žemės sklypų. Teismo vertinimu, didžiosios žemės sklypo dalies pakeitimams, siekiant jį naudoti pagal paskirtį, akivaizdžiai reikalingos papildomos investicijos.
Atsiliepimas
14. Teismas, atsižvelgęs į atsakovių praradimus ir gaunamą naudą, tenkino atsakovių priešieškinį iš dalies ir priteisė atsakovėms Ž. V. ir J. A. po 2 737,11 Eur kompensaciją. Teismas nurodė, kad atsakovė R. M. atsiliepimu su pateiktu ieškiniu sutiko, jokių papildomų prašymų nereiškė. Siekiant nepažeisti bylos nagrinėjimo ribų, atsižvelgiant į byloje pareikštus reikalavimus ir jų turinį, teismas sprendė, kad kompensacijos priteistinos atsakovėms Ž. V. ir J. A., t. y. kiekviena ieškovė turi atlyginti atsakovėms Ž. V. ir J. A. po 1 824,74 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovių Ž. V. ir J. A. reikalavimas priteisti kompensaciją buvo patenkintas 56,59 proc. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovėms iš atsakovių Ž. V. ir J. A. teismas priteisė po 456,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš ieškovių po 198,86 Eur valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovės prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai; 2) priešieškinį tenkinti iš dalies: priteisti atsakovėms iš ieškovių̨ 86,80 Eur kompensaciją už atsakovėms J. A. ir Ž. V. tenkančios žemės sklypo dalies tvarkymo darbus. Kitą priešieškinio dalį atmesti; 3) ieškovėms iš atsakovių̨ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Teismas sprendimu nusprendė padalinti žemės sklypą pagal matininko A. V. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinio priedą Nr. 1, ieškovėms paskiriant žemės sklypą Nr. 1, 786 kv. m arba 0,0786 ha ploto, o atsakovėms žemės sklypą Nr. 2, 1573 kv. m arba 0.1573 ha ploto. Toks teismo sprendimas, atitinka atsakovių̨ priešieškinio reikalavimą, yra neaiškus ir neįgyvendinamas. Teismo sprendimas padalinti žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka nėra laikomas pakankamu dokumentu, įregistruoti du savarankiškus žemės sklypus VĮ Registrų centre, nes žemės sklypai dalijami, matuojami ir registruojami teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad teismo sprendimas padalinti žemės sklypą dar turės būti įgyvendintas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nenurodė, kam suteikiama teisė atlikti žemės sklypo padalijimo įteisinimui reikalingus veiksmus. Teismas, tenkindamas atidalinimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimą, turėjo patenkinti ieškinio reikalavimą, t. y. pripažinti ieškovėms teisę atlikti sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras be atsakovių̨ sutikimo, kaip tai prašyta ieškinio reikalavime. Nesant šios teisės patvirtinimo, nei ieškovės, nei atsakovės negalės realizuoti ginčo sklypo padalinimo teisine prasme.
16.2. Teismas nepasisakė dėl šalių pateiktų sąmatų pagrįstumo, jų̨ nelygino, nenurodė dėl kokių priežasčių̨ priima atsakovių̨ pateiktą sąmatą ir atmeta ieškovių̨ pateiktą sąmatą.
16.3. Teismas netinkamai paskaičiavo atsakovėms priteistos kompensacijos dydį. Atsakovių̨ priešieškinio pareiškime pateiktas skaičiavimo būdas yra neteisingas. Atsakovės neteisingai skaičiavo joms tenkančios kompensacijos dydį, kadangi žemės sklypo sutvarkymo išlaidas atsakovės priskyrė tik ieškovėms, nors pagal galiojančius teisės aktus išlaidos, būtinos žemės sklypo sutvarkymui, turėjo būti dalinamos proporcingai visiems 7 bendraturčiams. Be to, dalis atsakovių nurodytų darbų pripažinti nevykdytinais, pavyzdžiui, servituto įrengimas per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra neįmanomas dėl žemės sklypo bendraturčio L. A. prieštaravimo bei kitų bendraturčių pozicijos nebuvimo. Ieškovių skaičiavimais, jos abiem priešieškinį pareiškusioms atsakovėms turi sumokėti 86,8 Eur, t. y. po 43,4 Eur kiekvienai iš atsakovių. Ieškovės šią sumą turėtų sumokėti proporcingai savo nuosavybės daliai.
16.4. Pažymi, kad neaiški teismo rezoliucinės dalies formuluotė: priteisti atsakovėms Ž. V. ir J. A. po 2 737,11 Eur kompensaciją, jos mokėjimą paskirstant sekančiai: ieškovės A. L. D., R. A. ir R. P. išmoka po 1 824,74 Eur atsakovėms Ž. V. ir J. A.. Nepaaiškinama, kodėl iš ieškovių̨, kurių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra nelygios (tiek šiuo metu, tiek po žemės sklypo padalijimo), priteista atlyginti kompensaciją lygiomis dalimis. Taip pat neaišku, kodėl nebuvo nustatyta kiekvienos iš ieškovių̨ mokėtina suma kiekvienai iš atsakovių̨, nors ieškovių̨ atsakomybė nėra solidari ir viena už kitą ieškovės nėra atsakingos.
Šalies argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė Ž. V. prašo teismo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė netenkinti atsakovės Ž. V. ir kitos atsakovės J. A. priešieškinio ir priteisė atsakovei Ž. V. tik 2 737,11 Eur kompensaciją iš ieškovių; atsakovės Ž. V. priešieškinį tenkinti visiškai ir atsakovei Ž. V. iš ieškovių priteisti 4 837 Eur kompensaciją; priteisti atsakovei Ž. V. iš ieškovių visas atsakovės Ž. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
17.1. Teismas, apskaičiuodamas kompensacijų, kurias ieškovės turėtų išmokėti atsakovėms, dydį, bei nurodydamas, kad ieškovėms atitenka mažesnė dalis žemės sklypo negu atsakovėms, vadovavosi klaidinga ir faktinės situacijos neatitinkančia nuostata. Pažymi, kad šiuo metu atsakovės nuosavybės teise valdo du kartus didesnę žemės sklypo dalį, nei ieškovės. Todėl iš sprendime nurodyto žemės sklypo padalinimo atsakovės jokios naudos negauna, nes joms ir turi priklausyti dvigubai didesnė žemės sklypo dalis, nei ieškovėms. Todėl pirmosios instancijos teismo atlikti kompensacijos paskaičiavimai, motyvuojant, kad jie atlikti atsižvelgiant ir į atsakovių „gaunamą naudą“ dėl didesnės joms tenkančio žemės sklypo dalies, yra visiškai nepagrįsti. Todėl pirmosios instancijos teismo pripažinti atsakovių praradimai dėl gaunamos sklypo dalies turi būti kompensuoti pilna apimtimi.
17.2. Teismas apskaičiuojant atsakovių praradimus dėl gaunamos sklypo dalies, pagrįstai vadovavosi UAB „Žemės zondas“ pateikta lokaline sąmata Nr.S30214. Tačiau teismas netiksliai nurodė, kad pagal brėžinio priedą atsakovėms tenkanti sklypo dalis sudaro 1 573 kv. m., kai tuo tarpu ieškovėms – 786 kv. m., t. y. atsakovėms tenka 66,68 proc. žemės sklypo, o ieškovėms 33,32 proc. žemės sklypo. Ieškovėms tenka po 11,10 proc., o atsakovėms po 16,67 proc. žemės sklypo. Tai reiškia, kad turtine verte ieškovės gauna po 4 184,70 Eur žemės sklypo vertės, tuo tarpu atsakovės po 6 284,59 Eur. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra visiškai tiksli, nes ieškovei A. L. D. po padalinimo tenka tokia pat žemės sklypo dalis, kaip ir atsakovėms – 16,67 proc. Kitoms ieškovėms, kaip ir priklauso pagal jų valdomas žemės sklypo dalis iki padalinimo, taip pat tenka ta pati dalis – 16,67 proc. tik kartu sudėjus. Todėl teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovės ir ieškovės nuosavybės teise valdo vienodas žemės sklypo dalis iki jo padalinimo, todėl nepagrįstai sumažino atsakovėms priteistos kompensacijos iš ieškovių sumą. Teismas teisingai nustatė, jog atsakovių praradimai dėl gaunamos žemės sklypo dalies sudaro viso 19 360,00 Eur, padalinus šią sumą keturioms atsakovėms, iš ieškovių atsakovėms Ž. V. ir J. A. turi būti priteista po 4 837 Eur. Tai, kad kitos dvi atsakovės nereiškia pretenzijų ieškovėms ir neprašo iš jų tokio pat dydžio kompensacijos, neturi jokios reikšmės, nes atsakovės Ž. V. ir J. A. priešieškiniu prašė priteisti tik joms priklausančias kompensacijų dalis.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovės prašo: atsakovės Ž. V. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės Ž. V. bylinėjimosi išlaidas ieškovių. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
18.1. Pateiktame priešieškinio pareiškime atsakovės neteisingai skaičiavo joms tenkančios kompensacijos dydį, kadangi žemės sklypo sutvarkymo išlaidas atsakovės priskyrė tik ieškovėms, nors išlaidos, būtinos žemės sklypo sutvarkymui, turėjo būti dalinamos proporcingai visiems 7 bendraturčiams.
18.2. Atsakovės apeliaciniu skundu prašomos priteisti kompensacijos dydis yra grindžiamas 19 360 Eur apimties žemės sklypo sutvarkymo sąmata. Sprendžiant dėl sąmatų pagrįstumo, būtina įvertinti, kad dalies darbų atlikti nereikia (servitutinio kelio tiesimas), dalis darbų buvo atlikti (krūmų šalinimas ir statybinių atliekų išvežimas iš esmės atlikti). Todėl tiek ieškovių, tiek atsakovių sąmatos koreguotinos. Ieškovių sąmata turėtų būti paskirstyta visiems žemės sklypo bendraturčiams. Atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes jai priteista pirmosios instancijos teismo kompensacijos suma (2 737,11 Eur) viršija kompensacijos sumą, kuri atsakovei priklausytų, apskaičiuojat pagal teisės aktų reikalavimus ir pagal byloje pateiktų sąmatų pagrįstas pozicijas (43,4 Eur).
19. Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovė Ž. V. prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
19.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas matė ir pripažino, jog dalis žemės sklypo sutvarkymo darbų bylos nagrinėjimo metu ieškovių iniciatyva buvo atlikta. Tačiau teismas to nepripažino, nenustatė ir nekonstatavo.
19.2. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovės sutiko su žemės sklypo padalinimu. A. Ž. V. kategoriškai nesutinka su šiuo teiginiu, kadangi ji neprašė žemės sklypo padalinti bei sutiko su jo padalinimu tik su sąlyga, kad jai bus tinkamai kompensuota. Be to, atsakovė Ž. V. yra tik viena iš 5 ieškovių apeliaciniame skunde nurodyto gretimo žemės sklypo savininkų bei naudojasi konkrečia gretimo žemės sklypo dalimi, esančia prie N. gatvės.
Šalies argumentai
19.3. Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad vadovaujantis teismo sprendimu neaišku, kas toliau įgyvendins žemės sklypo padalinimo procedūras. Pažymi, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarka yra aiškiai reglamentuota.
19.4. Apeliaciniu skundu klaidinamas teismas, kadangi atsakovė Ž. V. neprašė daryti įvažiavimą iš N. gatvės ir jos pateiktoje sąmatoje paskaičiuotas įvažiavimo kelio įrengimas ne iš N. gatvės, o iš Ž. gatvės. Be to, atsakovės pateiktoje sąmatoje yra labai aiškiai nurodoma, kad įvažiavimas yra 15 metrų, o ne 100 metrų, kaip teigiama ieškovių apeliaciniame skunde.
19.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovių iniciatyva žemės sklypo dalyje, kuri ieškiniu priskiriama atsakovėms, buvo atlikti statybinio laužo išvežimo, grunto lyginimo ir krūmų kirtimo darbai.
19.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl šalių pateiktų sąmatų pagrįstumo, jų nelygino, nenurodė dėl kokių priežasčių priima atsakovių pateiktą sąmatą ir atmeta ieškovių pateiktą sąmatą. Ieškovių pateiktas raštelis pavadinimu „Objekto darbų sąmata“, pasirašyta R. B., net negali būti lyginama su atsakovių pateikta lokaline sąmata, kuri parengta naudojant Sąmatų rengimo programą SES3, taip pat parengta UAB „Žemės zondas“, kuri yra beveik 17 metų veikianti statybos darbus atliekanti įmonė.
19.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės neteisingai skaičiavo joms tenkančios kompensacijos dydį, kadangi žemės sklypo sutvarkymo išlaidas atsakovės priskyrė tik ieškovėms, nors turėjo būti dalinamos proporcingai visiems 7 bendraturčiams. Šiuo atveju ieškovės turi kompensuoti atsakovės Ž. V. nuostolius, kuriuos ji patirs, gaudama mažiau patrauklią žemės sklypo dalį, kaip teisingai nurodė teismas. A. Ž. V. ir J. A. prašė joms priteisti jų nurodytas išlaidas, proporcingai tenkančiai žemės sklypo ploto daliai – po 4 837 Eur. Visą tokių darbų vertę turi kompensuoti ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės A. L. D., R. A. ir R. P. bei atsakovės J. A., L. B., A. M. M. (jos įpėdinė R. M.) ir Ž. V. nuosavybės teise valdo 0,2359 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei A. L. D. nuosavybės teise priklauso 393/2359 dalys, ieškovei R. A. – 393/9436 dalys, ieškovei R. P. – 1179/9436 dalys, atsakovei J. A. – 393/2359 dalys, L. B. – 393/2359 dalys, A. M. M. (jos įpėdinei R. M.) – 393/2359 dalys, o atsakovei Ž. V. – 393/2359 dalys minėto žemės sklypo.
22. Matininkas A. V. 2021 m. sausio 2 d. parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinio priedą Nr. 1. Minėtame projekto sprendinių brėžinio priede žemės sklypas yra padalintas į du žemės sklypus, t. y. žemės sklypą Nr. 1, kurio plotas 786 kv. m, ir žemės sklypą Nr. 2, kurio plotas 1573 kv. m. Minėtas dokumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra preliminari žemės sklypo padalijimo pasiūlymų schema.
23. Ieškovės pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti joms teisę be atsakovių sutikimo atlikti žemės sklypo padalinimą į du žemės sklypus, t. y. žemės sklypą Nr. 2, kurį paskirti atsakovėms nuosavybės teise, ir žemės sklypą Nr. 1, kurį paskirti ieškovėms nuosavybės teise, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įgyti žemėtvarkos planavimo dokumento-projekto organizatoriaus teises, gauti žemėtvarkos planavimo dokumento-projekto rengimo reikalavimus (sąlygas), parengtą žemėtvarkos planavimo dokumentą-projektą teikti derinti bei tvirtinti, pagal patvirtintą žemėtvarkos planavimo dokumentą-projektą atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir gautą plotų neatitikimą (jeigu toks būtų) išdalinti proporcingai pagal nuosavybės dalis tarp bendraturčių, o taip pat įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre.
24. A. Ž. V. ir J. A. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė padalinti žemės sklypą pagal anksčiau minėtą matininko A. V. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio priedą Nr. 1 (žr. nutarties 22 punktą); priteisti atsakovėms iš ieškovių lygiomis dalimis, t. y. po 4 837 Eur, piniginę kompensaciją.
25. Taigi, ieškovės prašė teismui suteikti joms teisę be atsakovių sutikimo atlikti žemės sklypo padalinimą į du žemės sklypus, be kita ko, suteikiant joms teisę rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jį teikti derinti bei tvirtinti, pagal patvirtintą projektą atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir kt. Tuo tarpu atsakovės pareiškė reikalavimą dėl žemės sklypo padalijimo pagal ieškovų į bylą pateiktą matininko A. V. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio priedą Nr. 1. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo.
26. Pirmosios instancijos teismas ieškovių patikslintą ieškinį ir atsakovių priešieškinį tenkino iš dalies, t. y.: 1) padalino žemės sklypą pagal matininko A. V. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinio priedą Nr. 1; 2) paskyrė ieškovėms žemės sklypą Nr. 1, kurio plotas 786 kv. m; 3) paskyrė atsakovėms žemės sklypą Nr. 2, kurio plotas 1573 kv. m; 4) priteisė atsakovėms Ž. V. ir J. A. iš ieškovių po 2 737,11 Eur piniginę kompensaciją.
27. Apeliacinius skundus pateikė ieškovės ir atsakovė Ž. V.. Ieškovės prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jų pateiktą patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti atsakovėms iš ieškovių 86,80 Eur piniginę kompensaciją. Tuo tarpu atsakovė Ž. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl dalies kompensacijos priteisimo, ir atsakovės Ž. V. priešieškinį tenkinti visiškai, t. y. priteisti iš ieškovių 4 837 Eur piniginę kompensaciją.
28. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkinta dalis ieškovių patikslinto ieškinio ir dalis atsakovių priešieškinio reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio nuostatomis, tačiau taip pat nurodė, kad „žemės sklypo padalijimas ne visada reiškia, kad bus suformuoti atskiri žemės sklypai, kaip nuosavybės teisės objektai.“ Ieškovių nuomone, tokie teismo argumentai kelia pagrįstų abejonių, koks institutas buvo taikytas: atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo.
30. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su ieškovėmis, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas sakinys „žemės sklypo padalijimas ne visada reiškia, kad bus suformuoti atskiri žemės sklypai, kaip nuosavybės teisės objektai“ gali kelti pagrįstų abejonių, koks institutas, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, buvo taikytas. Kita vertus, pažymėtina, kad naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka reglamentuota CK 4.81 straipsnyje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spęsdamas tarp šalių ginčą, vadovavosi CK 4.80 straipsnio norma, kuri reglamentuoja atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo, o ne žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
31. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo padalintas žemės sklypas pagal matininko A. V. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M:500 sprendinių brėžinio priedą Nr. 1, yra neaiški ir neįgyvendinama. Be to, ieškovių nuomone, minėta sprendimo dalis taip pat yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymo) 40 straipsnį. Teisėjų kolegija su ieškovių argumentais iš dalies sutinka.
32. Pažymėtina, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
33. Nagrinėjamu atveju tiek iš ieškovių pareikšto patikslinto ieškinio, tiek iš atsakovių pareikšto priešieškinio akivaizdu, kad šalys pageidauja, jog joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas būtų padalintas natūra.
34. Spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021 38, 39 punktus). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).
35. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įgyvendinama laikantis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-6112022)
37. Žemės įstatyme nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkai ar vienas iš jų turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Žemės sklypai atidalijami sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas; prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis).
38. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) rengiamas ir įgyvendinamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisės norminiuose aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-6112022).
39. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; Pagal minėto straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi, be kita ko, privačios žemės savininkai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Pagal minėto straipsnio 7 dalies 1 punktą parengtam žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai.
40. Taisyklėse nustatyta, kad projekto rengimą gali inicijuoti, be kita ko, privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4 punktas), projekto rengimas tokiu atveju finansuojamas Projekto rengimą inicijavusio asmens lėšomis (Taisyklių 14 punktas). Iniciatorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (organizatoriui) prašymą organizuoti Projekto rengimą (Taisyklių 19 punktas). Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Kai, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes (Taisyklių 57 punktas).
41. Parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 punktas).
42. Apibendrinant pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką dėl CK 4.80 straipsnyje įtvirtintos normos dėl bendraturčio turto dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimo ir nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis (bendraturčiai) turi: 1) aiškiai įvardyti, kokį atskirą žemės sklypą prašo suformuoti; 2) bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posūkių taškų koordinatėmis pagal LKS-94; 3) parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos.
43. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą, būtų tikrinęs, ar ieškovių pateiktas matininko A. V. parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M:500 sprendinių brėžinio priedas Nr. 1, pagal kurį atsakovės Ž. V. ir J. A. prašė padalinti žemės sklypą, atitinka teisės aktų reikalavimus, ar suderintas su visais žemės sklypo bendraturčiais ir (ar) yra gauta Nacionalinės žemės tarnybos išvada dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti, t. y. ar projektas patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos. Teisėjų kolegija iš civilinėje byloje esančios medžiagos negali padaryti išvados, kad matininko A. V. parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M:500 sprendinių brėžinio priedas Nr. 1 atitinka teisės aktų reikalavimus.
44. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės priešieškinį pateikė 2023 m. balandžio 18 d. Po priešieškinio pateikimo buvo paskirti keli teismo posėdžiai, t. y. 2023 m. gegužės 23 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d., 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2023 m. spalio 4 d. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas minėtų teismo posėdžių metu būtų išaiškinęs atsakovėms, kad jos, reikšdamos reikalavimą dėl žemės sklypo padalijimo, privalo pateikti žemės sklypo formavimo projektą, kuris atitiktų tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir būtų patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pasiūlęs atsakovėms bylos nagrinėjimo metu pateikti žemės sklypo atidalijimo projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus ir patikrintą Nacionalinė žemės tarnybos (CPK 179 straipsnis).
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nesiaiškindamas anksčiau nurodytų aplinkybių, t. y. ar pateiktas matininko A. V. parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M:500 sprendinių brėžinio priedas Nr. 1 atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat nepasiūlydamas atsakovėms pateikti žemės sklypo padalijimo projekto, atitinkančio teisės aktų reikalavimus, neatskleidė bylos esmės.
46. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti jų patikslinto ieškinio reikalavimą, t. y. pripažinti ieškovėms teisę atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras be atsakovių sutikimo.
47. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamas teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriasi teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovių pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimo (pripažinti joms teisę atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras be atsakovių sutikimo) (ne)pagrįstumo.
49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju liko neįvertinti ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentai (iškeltos abejonės), nurodyti atsiliepime į patikslintą ieškinį, t. y. ar šioje stadijoje galima laikyti, kad ieškovių teisės yra pažeistos, kad būtų pakankamas pagrindas jas ginti teisme.
50. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Taisyklės nenustato draudimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nesant bendraturčių sutikimo. Toks sutikimas yra privalomas tik parengto projekto tvirtinimo metu, t. y. baigiamojoje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir tvirtinimo proceso stadijoje. Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį iš esmės nesutiko su patikslinto ieškinio argumentu, kad žemės formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti rengiamas be bendraturčių (šiuo atveju atsakovių) sutikimo.
51. Be to, trečiasis asmens Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas A. A. ir ieškovės A. L. D. prašymas. Minėto prašymo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė įsakymą Nr. A-3068 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, kurio pagrindu jau yra pradėtas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. spalio 1 d. išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 70-32-237. Kauno miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad jos atsiliepimo pateikimo momentu ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-79226 būsena: rengiamas projektinis sprendinys.
52. Kaip ne kartą minėta anksčiau, patikslintame ieškinyje ieškovės prašė pripažinti jų teisę be atsakovių sutikimo atlikti žemės sklypo padalinimą į du žemės sklypus, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įgyti žemėtvarkos planavimo dokumento-projekto organizatoriaus teises, gauti žemėtvarkos planavimo dokumento-projekto rengimo reikalavimus (sąlygas), parengtą žemėtvarkos planavimo dokumentą-projektą teikti derinti bei tvirtinti, pagal patvirtintą žemėtvarkos planavimo dokumentą-projektą atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir gautą plotų neatitikimą išdalinti proporcingai pagal nuosavybės dalis tarp bendraturčių, o taip pat įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre.
53. Taigi, iš trečiojo asmens nurodytų argumentų ir patikslinto ieškinio suformuoto reikalavimo, būtų galima daryti išvadą, kad ieškovės dalį veiksmų, kurie yra reikalingi parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tam, kad padalinti žemės sklypą į du žemės sklypus, jau yra atlikę be atsakovių sutikimo. Tačiau, kaip minėta anksčiau, minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismo liko neištirtos ir neišsiaiškintos. Todėl lieka neaišku, kodėl ieškovės prašo suteikti joms teisę atlikti ir tuos veiksmus be atsakovių sutikimo, kuriuos lyg jau ir yra atlikę. Juolab, liko neįvertinti ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentai, kad atsakovių sutikimas yra privalomas tik parengto projekto tvirtinimo metu, t. y. baigiamojoje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir tvirtinimo proceso stadijoje.
54. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui pačiam rengti atidalijimo projektą ateityje be bendraturčio sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos būdo nenustato CK 4.80 straipsnio norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022). Ieškovės patikslintame ieškinyje, formuodamos reikalavimą, nurodo „gautą plotų neatitikimą išdalinti proporcingai pagal nuosavybės dalis tarp bendraturčių“. Šiuo atveju ieškovių patikslintame ieškinyje suformuotas reikalavimas pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintas ir anksčiau minėtu aspektu, t. y. ar ieškovės tokiu būdu nesiekia parengi projektą ateityje be atsakovių sutikimo, kas, pagal kasacinio teismo praktiką, nėra galima.
55. Taigi, teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo padalijimo, neišsiaiškino visų reikšmingų ginčui tinkamai išspręsti aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta padalinti žemės sklypą, negalima laikyti pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės priešieškiniu prašė priteisti joms iš ieškovių piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas atsakovių reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo patenkino iš dalies. Dėl šios dalies, t. y. priteistos kompensacijos dydžio, apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovės, tiek atsakovė Ž. V.. Teisėjų kolegija pažymi, kad piniginės kompensacijos dydžio priteisimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovių ir atsakovių reikalavimų, suformuotų patikslintame ieškinyje ir priešieškinyje, (ne)pagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio reikalavimo (piniginės kompensacijos dydžio priteisimo) pagrįstumo klausimas turi būti sprendžiamas kartu, kompleksiškai, su kitais ieškovių ir atsakovių suformuotais reikalavimais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (piniginės kompensacijos priteisimo) sprendžia plačiau nepasisakyti. Pažymi, kad šį klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo.
Dėl kitų argumentų
57. Kiti nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
58. Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą, nevisapusiškai ištyrė ir įvertinto ginčo išsprendimui turinčias reikšmės aplinkybės, neatskleidė bylos esmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
60. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.