Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dana ir Saulius“ ir atsakovo G. B. apeliacinius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dana ir Saulius“ ieškinį atsakovui G. B. dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo tinkamai vykdyti sutartį ir atsakovo G. B. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Dana ir Saulius“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismas už netinkamą nuomos sutarties vykdymą: pastatas netvarkomas ir neprižiūrimas iš UAB „Dana ir Saulius“ G. B. priteisė 10 799 Lt nuostolių ir jų nustatymo išlaidas 2 000 Lt, kas atitinka išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas padarė išvadą, jog turto vertės pablogėjimas gali būti atlyginamas tik nustačius, kokia turto vertė buvo ir kaip ji pasikeitė, ir ar tai nėra natūralus nusidėvėjimas pastatą naudojant pagal paskirtį. Šalys savo rizika, perduodami - priimdami turtą turto perdavimo akto nesudarė, todėl negalima įvertinti ar turto vertė pablogėjo, tačiau teismas nurodė, jog patalpos yra apleistos, neprižiūrėtos, šito fakto neginčija ir nuomotojas. Byloje yra duomenų, kad pastato savininkas kreipėsi dėl pastato tvarkymo ir priežiūros į nuomininką ir jį ragino pastatu rūpintis. Savininko-nuomotojo teisė operatyviai reaguoti į jo turtui daromą žalą atitinka rūpestingo asmens teises ir pareigas. Teismas žalos dydžio įvertinimo ataskaitą vertino tik kaip rašytinį įrodymą, kur yra užfiksuoti pastato pažeidimai, kur yra pastato nuotraukos, kurios atitinka pažeidimus, o nurodytą žalos dydį įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą ir sutiko su atskaitoje nurodytu žalos dydžiu.

Teismas visiškai neatsižvelgė, kad nuomininkas jau ilgą laiką ir sistemingai nemoka nuomos mokesčio, tyčia neprižiūri patalpų ir tyčia blogina jų būklę, kad tyčią galima preziumuoti.

Teismas neįvertino to, jog nuomos sutarties pažeidimai yra esminiai. Dėl kaltų nuomininko veiksmų nuomotojas ateityje turės didelių nuostolių ne tik negautų pajamų pavidalu, bet ir dėl žalos pačiam nuomos objektui, be to, praras dalį nuosavybės teisių – naudojimosi teisę. Teismas, konstatavęs sutarties pažeidimus, visiškai nepasisakė dėl šių pažeidimų įtakos tolimesniam tinkamam sutarties vykdymo galimumui ir nuomotojo teisėms ir teisėtiems interesams, nemotyvavo, kodėl nepripažino šių pažeidimų esminiais.

Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo ir nuomos padidinimo klausimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad priteistas kaip nesumokėtas nuomos mokestis yra daug mažesnis už priteistą patalpoms padarytą žalą. Teismas neįvertino, jog nuomotojo padidintas nuomos mokestis iki 15 000 Lt atitinka rinkos sąlygas, tai atitinka sąžiningumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus. Teismas nepagrįstai nepriteisė 24 333,50 Lt nuomos mokesčio ir 48 600 Lt patirtų nuostolių – negautų pajamų.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas, priteisdamas G. B. 15 000 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2008-02-01, nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad UAB „Dana ir Saulius“ dėjo visas pastangas sumokėti nuomotojui priklausantį nuomos mokestį, tačiau G. B. sąmoningai vengė jį atsiimti, tokiu būdu teismas apgynė G. B. teisę, kuri nebuvo pažeista. Teismas tokią teisę turėjo atsisakyti ginti.

Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog išsiųsdamas pinigus pašto perlaidomis ir pervesdamas antstoliui nuomininkas netinkamai vykdė prievolę sumokėti nuomos mokestį.

Teismas akivaizdžiai suklydo nurodydamas, jog pašto perlaidų sumos neatitinka nuomos mokesčio dydžio, kadangi nuomininkas pagal nuomos sutartį turėjo pervesti 15 % gyventojų pajamų mokestį į valstybės biudžetą, tokiu būdu G. B. priklausė po 850 Lt per mėnesį.

Teismas, priteisdamas nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2007-02-15 iki 2008-02-01, akivaizdžiai peržengė ieškinio reikalavimo ribas ir tokiu būdu pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą. Teismas nepagrįstai priteisė ne nuostolius, bet nesumokėtą nuomos mokestį už nurodytą laikotarpį, nors to nebuvo reikalauta ieškiniu, tokiu būdu buvo pažeista UAB „Dana ir Saulius“ teisė į gynybą.

Teismas be pagrindo priteisė G. B. 10 799 Lt nuostolių, kadangi neįrodytos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Turto vertinimo ataskaita negalėjo būti priimta ir vertinama kaip tinkamas įrodymas, nes ji atlikta naudojant akivaizdžiai netinkamą turto vertinimo metodą ir pažeidžiant imperatyvius Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus.

Kadangi nuomotojas pats atsisakė priimti nuomos mokestį, leisti daryti kapitalinį remontą UAB „Dana ir Saulius“, todėl jis negali remtis esminio sutarties pažeidimo faktu. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčo sutarties nutraukimui.

Kadangi G. B. neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl jo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo UAB „Dana ir Saulius“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo G. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas UAB „Dana ir Saulius“ su atsakovu G. B. 2001-01-25 sudarė pastatų-karčiamos, esančių (duomenys neskelbtini), terminuotą nuomos sutartį (T 1, b.l.10-12). Pagal šią sutartį pastatų savininkas G. B. perdavė UAB „Dana ir Saulius“ naudotis negyvenamosiomis patalpomis-karčiama, o UAB „Dana ir Saulius“ įsipareigojo patalpas priimti ir mokėti nuompinigius 1 000 Lt per mėnesį už vieną mėnesį į priekį, t.y. iki mokamojo mėnesio 5 dienos. Be to, UAB „Dana ir Saulius“ įsipareigojo apmokėti komunalines paslaugas, fizinių asmenų pajamų mokestį, už priešgaisrinę ir apsauginę signalizaciją, tvarkyti ir prižiūrėti patalpas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, perduoti patalpas atsakovui, atlyginti už turto vertės pablogėjimą dėl nuomininko kaltės.

Atsakovas G. B. 2006-11-30 raštu pranešė ieškovui, kad nuomos sutartį nutraukia prieš terminą dėl to, jog ieškovas nuolat blogina pastato būklę ir nemoka turto mokesčio (T 1, b.l. 13) o 2007-02-15 raštu pareikalavo patalpas atlaisvinti (T 1, b.l. 23).

UAB „Dana ir Saulius“ prašė negyvenamųjų patalpų sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Tokį nuomos sutarties nutraukimą teismas pripažino neteisėtu ir kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais. Kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad jis turėjo pagrindą pagal Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalis nuostatas vienašališkai nutraukti sutartį dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, kuriais buvo daroma žala jo turtui.

Pagal Civilinio kodekso 6.217 straipsnį, reglamentuojantį vienašališką sutarties nutraukimą, sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t.y. nesikreipiant į teismą, įstatyme arba šalių susitarime nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašė sutartį nutraukti Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 d. ir 3 d. numatytais atvejais. Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi pagal šią teisės normą sutartis gali būti nutraukta vienašališkai pagal įstatymą, kai viena iš sutarties šalių iš esmės pažeidžia sutartį. Iš apelianto į bylą pateikto sutarties nutraukimo pranešimo teksto darytina išvada, kad jis sutartį nutraukė dėl to, jog ieškovas nuolat blogina išnuomoto pastato būklę ir nemoka turto mokesčio. Kadangi atsakovas neteikė jokių įrodymų, jog ieškovas nemoka turto mokesčio, todėl teismui dėl šios priežasties nebuvo pagrindo nutraukti sutartį, o, be to, tokio mokesčio nemokėjimas, jeigu jis ir buvo nemokamas, negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad apelianto nurodyta sutarties nutraukimo aplinkybė nėra įvardinta jo minimo Civilinio kodekso 6.217 straipsnio nei viename iš punktų, todėl teismas šios aplinkybės pripažinti esmine neturėjo pagrindo. Tai visiškai suprantama, kadangi ši aplinkybė yra nurodyta šalių nuomos santykius reglamentuojamoje kitoje normoje. Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo teisė pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: <...>; 2) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę ir 4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai pagal įstatymus ar sutartį privalo tai daryti. Tokiu būdu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas G. B. neturėjo teisinio pagrindo nutraukti patalpų nuomos sutartį vienašališkai, nes nuomos sutarties nutraukimas jo nurodytu pagrindu galimas tik pareiškus ieškinį teisme. Dėl nurodyto apelianto skundas šioje dalyje negali būti tenkinamas.

Nepagrįstas apelianto argumentas ir dėl sutarties pakeitimo, t.y. dėl nuomos mokesčio padidinimo. Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas. Civilinio kodekso 6.223 straipsnyje reglamentuojamos sutarties pakeitimo sąlygos ir tvarka. Nurodyto straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista sutarties ar įstatymo nustatytais atvejais. Bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šalių sudarytoje sutartyje numatytas sutarties sąlygos – nuomos mokesčio dydžio pakeitimas ir šio pakeitimo tvarka (Sutarties 3.2.1 p.). Šalys susitarė, jog nuomos mokestis bus šalių tikslinamas vieną kartą į metus. Atsakovas naudodamasis šia sutarties nuostata mėgino tartis su ieškovu dėl nuomos mokesčio tikslinimo, t.y. jo didinimo (T1, b.l. 18), tačiau ieškovui nepritarus, sutarties sąlyga nebuvo pakeista. Pagal Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 3 dalį suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį, o šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas šios įstatymo nuostatos nesilaikė, o vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ir padidinti nuomos mokestį jis neturėjo teisinio pagrindo. Tokiu būdu kitai sutarties šaliai – ieškovui neatsirado pareiga mokėti padidintą nuomos mokestį. Apelianto G. B. apeliacinis skundas dėl padidinto nuomos mokesčio priteisimo iš ieškovo pagrįstai atmestas vadovaujantis išdėstytais motyvais.

Taip pat kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė jo prašomų priteisti nuostolių negautų pajamų už patalpų nuomą pavidalu 52 000 Lt sumoje dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, t.y. dėl to, jog ieškovas neišsikrausto iš nuomojamų patalpų nuo sutarties nutraukimo momento, o taip pat, kad nemoka atsakovo nustatyto nuomos mokesčio. Kaip jau išdėstyta aukščiau, tiek pirmos instancijos teismas, tiek kolegija pripažino, kad vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, todėl ieškovo neteisėtų veiksmų neišsikrausčius iš nuomojamų patalpų nėra nustatyta, o taip pat neteisėtas yra ir nuomos mokesčio vienašališkas pakeitimas jį padidinant, todėl ieškovui neatsirado pareiga mokėti padidintą nuomos mokestį. Apelianto nurodytų neva neteisėtų ieškovo veiksmų teismas nenustatė, todėl nesant neteisėtų veiksmų negali būti priteisti ir nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais šioje dalyje. G. B. apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegija sutinka su apelianto UAB „Dana ir Saulius“ argumentu, kad teismas priteisdamas iš ieškovo UAB „Dana ir Saulius“ nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2008-02-01 pažeidė Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą išeiti už priešieškinio reikalavo ribų. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nuomos mokestį nuo 2006-10-01 iki 2006-12-25 po 1 000 Lt per mėnesį – 2 500 Lt, ir nuo 2006-12-25 iki 2007-02-15 po 500 Lt per dieną – 26 000 Lt, tokiu būdu teismas priteisdamas už didesnį laikotarpį negu prašė atsakovas priešieškiniu, šią procesinę normą pažeidė, dėl ko sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kolegija sprendimą šioje dalyje keičia ir priteisia nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį po 1 000 Lt per mėnesį už atsakovo prašomą laikotarpį, viso 3 500 Lt, atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog nuomos mokestis atsakovui buvo nesumokėtas ne nuo 2006-10-01, o nuo 2006-11-01. Kadangi sprendimo dalies dėl nuomos mokesčio laikotarpio, kurį teismas skaičiavo nuo 2006-11-01, šalys neskundžia, todėl šioje dalyje kolegija sprendimo nerevizuoja ir dėl nuomos mokesčio laikotarpio priteisimo pradžios sprendimo nekeičia.

Nors kolegija sutinka su apelianto UAB „Dana ir Saulius“ apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo atsiskaitymą pagal nuomos sutartį su atsakovu G. B. , padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas netinkamai vykdė nuompinigių mokėjimo prievolę pagal sutartį, tačiau visiškai naikinti šioje dalyje sprendimo nėra pagrindo. Kolegija sprendžia, kad atsakovui neimant nuomos mokesčio iš atsakovo pagal anksčiau nusistovėjusią tarp šalių tvarką, t.y. įteikiant pinigus atsakovui jam atvykus į nuomojamas patalpas, ieškovas visais leistinais, o taip pat ir įstatyme nustatytais būdais (Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 1 ir 2 dalys) mėgino vykdyti savo prievolę tinkamai, jis siuntė perlaidas atsakovui, o pastarajam neatsiėmus pinigų iš pašto pagal pranešimus (T 1, b.l. 92-97, 103), mokėjo nuompinigius į antstolio depozitinę sąskaitą (T 1, 99-101). Tokių ieškovo veiksmų teismas neturėjo pagrindo vertinti kaip netinkamą prievolės vykdymą, nes tokia išvada prieštarauja nurodytai įstatyminei normai. Tačiau atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškovas iš antstolio depozitinės sąskaitos atsiėmė pinigus, nors tai padarė ne dėl to, jog jis nenorėjo mokėti nuomos mokesčio, o dėl to, jog antstolis nutraukė susitarimą dėl pinigų pervedimo į antstolio depozitą, nes tarp šalių prasidėjo teisiniai ginčai (T 1, b.l. 102), nagrinėjamu atveju laikytina, kad prievolės sumokėti nuomos mokesčius ieškovas neįvykdė (Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 7 dalis), tačiau jos neįvykdė dėl atsakovo kaltės. Šiuo atveju ieškovui turi būti taikomas Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 5 dalies nuostatos ir negali būti skaičiuojamos palūkanos ar kitos netesybos, tačiau pagal nuomos sutartį nesumokėti nuompinigiai ieškinio reikalavimų ribose turi būti priteisti.

Kolegija nesutinka su apelianto UAB „Dana ir Saulius“ skundo argumentu, kad pagal nuomos sutarties sąlygas ieškovui priklauso mokėti atsakovui 850 Lt nuomos mokesčio per mėnesį, nes apeliantas iš sutarto nuomos mokesčio 1 000 Lt mokėjo valstybei pajamų mokestį už atsakovą. Pagal LR gyventojų pajamų, mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, juridinis asmuo privalo sumokėti pajamų mokestį nuo fiziniam asmeniui išmokamų nuomos mokesčio sumų, tačiau ši įstatyminė pareiga nereiškia, jog reikalinga mokėti pajamų mokesčio suma turi būti atskaičiuota iš šalių sutarto nuomos mokesčio, jeigu šalys taip nesusitarė. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad tokia praktika buvo susiklosčiusi tarp jo ir atsakovo G. B. , kai pastarasis nuomos mokestį atsiimdavo asmeniškai pas ieškovą, tačiau atsakovui su šia apelianto nurodyta aplinkybe nesutinkant, kolegija sprendžia, kad ieškovas nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o nuomos sutartyje toks nuomos mokesčio sumažinimas atsakovo sąskaita nenumatytas. Prie apeliacinio skundo pridėtos sunkiai įskaitomos kasos išlaidų orderių kopijos (T 2, b.l. 179-181), kurios nėra reikiamai patvirtintos, negali būti laikomos leistinais įrodymais šioje byloje.

Kolegija nesutinka su apelianto UAB „Dana ir Saulius“ skundo argumentais, kad teismo sprendimas dalyje, kurioje priteistas 10 799 Lt nuostolių atlyginimas, yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovas nuostolių atlyginimo reikalavimą pareiškė sutartinės atsakomybės (Civilinio kodekso 6.256 straipsnis) pagrindu. Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalimi asmuo nevykdęs ar netinkamai vykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino sutarties sąlygas ir nustatė, kad pagal šalių pasirašytos nuomos sutarties sąlygas (Sutarties 3.2.11 punktas) ieškovas įsipareigojo tvarkyti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, atlyginti už turto vertės pablogėjimą (Sutarties 3.2.13 punktas). Atsakovas savo argumentui pagrįsti, jog ieškovas nesirūpino išsinuomotu pastatu ir jo netvarkė, dėl atsiradusių pastato ir prie jo esančios teritorijos pažeidimų pastato vertė sumažėjo, pateikė UAB „Delfa“ padarytą pastatui atkurti reikalingų darbų sąrašą bei jų kainą (T 1, b.l. 85). Dėl tos aplinkybės, jog pastatui padaryti pažeidimai, tarp šalių ginčo nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas raštais kreipėsi į ieškovą prašydamas tinkamai prižiūrėti pastatą ir pašalinti padarytus pažeidimus. Ieškovas neginčijo, jog pastatui suremontuoti reikalingos jau minėtoje UAB „Delfa“ ataskaitoje nurodytos lėšos, teismas pagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą pastato savininko naudai. Teismas nustatė, jog atsakovui priklausančio pastato vertė pablogėjusi dėl jo netinkamos priežiūros eksploatavimo metu. Tokiu būdu apelianto argumentas, jog teismas nenustatė civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų atsakomybės sąlygų, yra nepagrįstas. Ieškovas priėmė iš atsakovo pastatą, nors nėra surašyto akto, tačiau pagal nekilnojamojo registro duomenis pastatas baigtas statyti 2000 metais, o ieškovas pastatą perėmė iš atsakovo 2001 m. sausio mėn., tokiu būdu logiška, kad tokių pastato sužalojimų ir jo tam tikrų dalių nudėvėjimo negalėjo būti, ieškovas pastatą eksploatavo jo veiklai pakankamai intensyviai, tačiau jokių remonto darbų neatliko (išskyrus kanalizaciją, kuri nėra ginčo objektu byloje), t.y. netinkamai vykdė savo prisiimtą pagal sutartį įsipareigojimą tinkamai prižiūrėti pastatą, dėl ko atsirado nuostoliai ir šie nuostoliai yra priežastiniame ryšyje su ieškovo neteisėtais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, kad pastato ir prie jo esančios teritorijos toks nusidėvėjimas įvyko dėl paties patalpų savininko ar trečiųjų asmenų kaltės, apeliantas neįrodinėjo. Apelianto argumentas, kad tam tikri ataskaitoje nurodyti defektai kaip turėklų ar medinių parankių nebuvimas negali būti laikomi nuostoliais, nes laiptus ir terasą įrengė pats ieškovas savo lėšomis, atmestinas, nes jam pagrįsti apeliantas nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų daryti tokią išvadą. Kolegija nurodo, kad apeliantas kitų apeliacinio skundo argumentų dėl jau minėtos ataskaitos netikslumų, ar, jų manymu, dėl netinkamo traktavimo joje tam tikrų pastatui padarytų defektų, nenuginčijo pirmos instancijos teisme pateikdamas tam priešingus įrodymus. Jis, nurodydamas, kad pastatas buvo perduotas netinkamos būklės, šio argumento taip pat negrindžia įrodymais. Teismui nebuvo jokio pagrindo UAB „Delfa“ ataskaitos kaip rašytinio įrodymo vertinti kritiškai, nes šią ataskaitą paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta, o jos išvadas be G. B. paaiškinimų patvirtina ir byloje esančio fotonuotraukos.

Taip pat kolegija nesutinka su UAB „Dana ir Saulius“ apeliacinio skundo argumentu, kuris susijęs su bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais įrodymais, ir sprendžia, kad teismas nelaikydamas pinigų priėmimo kvito Nr. 380333 nuorašo kaip įrodymo apie sumokėtus ieškovo pinigus už advokato pagalbą byloje, priėmė teisingą sprendimą. Kvite nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, atstovavimo sutarties numeris, o taip pat pateiktas ne kvitas, o jo nuorašas, kuris netgi reikiamai nepatvirtintas, nes nėra nuorašo registracijos numerio. Kolegija atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtina kvitų originalai, o ne jų nuorašai. Šie mokėjimą patvirtinantys dokumentai yra skirti tik teismui ir tik konkrečioje byloje ir jų negalima naudoti kitur, todėl į bylą turi būti pateikiami kvitų originalai, be to, teismų praktikoje nusistovėjusi būtent tokia tvarka. Kolegija neturi pagrindo keisti teisėto sprendimo šioje dalyje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Dana ir Saulius“ apeliacinio skundo motyvais pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas nuomos mokesčio priteisimo dalyje, o kitoje dalyje paliktinas nepakeistu išvadomis bei motyvais, išdėstytais šioje dalyje (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pakeitus sprendimą dalyje atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų dydis, kuris priklauso nuo sprendimo pakeitimo. Sumažinus iš ieškovo priteistiną nuomos mokesčio sumą, atitinkamai mažėja ir priteistas iš ieškovo žyminis mokestis iki (3500 Lt +10799 Lt) x3%=) 428,97 Lt. Kitoje dalyje bylinėjimosi išlaidos nekeistinos, nes tai yra išlaidos, susijusios su turto vertinimo ataskaita, kuri buvo vertinama įrodymų nuostolių atlyginimo dalyje ir šioje dalyje sprendimas nekeistas.

Iš apelianto G. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme proporcingai patenkintų skundo reikalavimų, ieškovui - 600 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

n utarė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti: priteistą G. B. iš UAB „Dana ir Saulius“ nuomos mokestį nuo 15 000 Lt sumažinti iki 3 500 Lt, bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį nuo 863,97 Lt iki 428,97 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. B. 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti UAB „Dana ir Saulius“ naudai.