- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- eI3-717-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01110-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- Klaipėdos universiteto ligoninė
- Atsakovas
- Centrinė projektų valdymo agentūra
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) priimtą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT21 (toliau – ir Sprendimas dėl pažeidimo); 2) panaikinti Agentūros priimtą sprendimą Nr. 2022-SF/2-52 dėl lėšų grąžinimo (toliau – Sprendimas dėl lėšų grąžinimo); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:
2.1. Pareiškėja, įgyvendindama projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“, projekto kodas J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – Projektas), neskelbiamų derybų būdu atliko pirkimą „Pulsoksimetrai“, pirkimo Nr. 479562 (toliau – Pirkimas). Atsakovė atliko Projekto pažeidimo tyrimą ir priėmė Sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo konstatuoti pareiškėjos įgyvendinamo Projekto metu tariamai įvykdyti pažeidimai bei taikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakymo pagal sudarytos Pirkimo sutarties Nr. 14-20-0019 (toliau – Sutartis) vertės (38 000,00 Eur). Šio sprendimo pagrindu taip pat priimtas Sprendimas dėl lėšų grąžinimo.
2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raštu Nr. 10.1.1.20-422)10-1793 (toliau – ir Raštas) nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. Rašte nurodoma, kad prietaisų įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos iš Europos Sąjungos fondų investicijų ir valstybės biudžeto lėšų.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėja paaiškina, kad 2020 m. kovo 18 d. jos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtinto pirkimo sąlygas ir nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. 2020 m. balandžio 2 d. Pirkimo komisijos protokolu konstatuota, kad buvo gautas tik vieno tiekėjo UAB „Sentios“ pasiūlymas su 76 000,00 Eur kaina. 2020 m. balandžio 6 d. Pirkimo komisijos protokolu nutarta Pirkimo laimėtoju skelbti UAB „Sentios“ bei siūlyti pareiškėjai sudaryti Pirkimo sutartis. Sutartis su UAB „Sentios“ sudaryta 2020 m. balandžio 16 d.
Pareiškėja įvertindama, kad prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat – valstybės biudžeto lėšų, nurodė Sutarties 3.1 punkte sąlygą, kad negavus finansavimo, sutartis gali būti nutraukiama.
2.3. Atsakovė konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 str. 1 d. įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei 71 str. 1 d. 3 p. nuostatų pažeidimus. Dėl to, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT) 311 p., 7 priedo 6 p., 7 priedo 10 p., Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo (toliau – Gairės) 2.1 lentelės 7 p., pritaikė 25 procentų finansinę korekciją (9 000,00 Eur) nuo 36 000,00 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, jog Sprendimu dėl pažeidimo minėta finansinė korekcija dėl tariamų VPĮ pažeidimų pritaikyta nepagrįstai, taip pat teigia, kad Sprendimas dėl lėšų grąžinimo yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
2.4. Paaiškina, kad pareiškėja iš viso nepadarė pažeidimo, dėl kurio atsakovė priėmė Sprendimą dėl pažeidimo ir pritaikė 25 procentų finansinę korekciją. Pareiškėja Pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vykdė pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų, pareiškėjos teigimu, atsakovė pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai ir pažeisdama objektyvumo principą. Mano, kad šiuo atveju egzistavo visos VPĮ 71 str. 1 d. 3 p. nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę atitinkamą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu.
Pareiškėja tvirtina, kad Sprendimas dėl pažeidimo buvo priimtas, vadovaujantis vienintele (pasak atsakovės) esą skubos nebuvimą įrodančia aplinkybe – Sutartis buvo įvykdyta atliekant užsakymą 2020 m. rugpjūčio 4 d. (po 3,5 mėn.), nors, anot pareiškėjos, ji sudarė Sutartį 2020 m. balandžio 16 d.
2.5. Nurodo, kad konstatuoto pažeidimo pareiškėja nepadarė, kadangi: 1) egzistavo visos teisinės ir faktinės prielaidos Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu; 2) Sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturėjo ir negalėtų turėti įtakos sprendžiant dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo teisėtumo; 3) bet kuriuo atveju, Pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – „vėluojančio“ finansavimo.
2.5.1. Mano, kad egzistavo visos teisinės ir faktinės prielaidos Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu ir paaiškina, kad VPĮ 71 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu gali būti tik nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančios aplinkybės, kurių: i) perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kurios ii) lemia būtinybę pirkimą atlikti skubiau, nei tą galima padaryti tiekėjų konkurenciją užtikrinančiais pirkimo būdais. Pažymi, kad COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiūriu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytą skubą objektyviai pateisinančia aplinkybe. Aplinkybės, jog pirkimo objektu buvusi įranga buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai, neginčija ir pati Agentūra. Sprendimas vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būtu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o Pirkimo sutartis su vieninteliu pasiūlymą pateikusiu tiekėju buvo sudaryta 2020 m. balandžio 16 d. – pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje. Skubus Sutarties sudarymas pareiškėjai užtikrino, jog tiekėjas UAB „Sentios“ bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį įrangos, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu. Taigi, anot pareiškėjos, šiuo atveju tikrai egzistavo objektyvi ir pareiškėjos veiksmų nenulemta skuba.
2.5.2. Mano, kad Sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturėjo ir negalėtų turėti įtakos sprendžiant dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo teisėtumo ir nurodo, kad skundžiamu Sprendimu dėl pažeidimo finansinė korekcija pritaikyta dėl viešųjų pirkimų taisyklių, susijusių su perkančiosios organizacijos teise vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, tariamu pažeidimu. Sprendimas vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o Pirkimo sutartis su vieninteliu pasiūlymą pateikusiu tiekėju buvo sudaryta 2020 m. balandžio 16 d. – pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje. Skubus Sutarties sudarymas pareiškėjai užtikrino, kad tiekėjas UAB „Sentios“ bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį pulsoksimetrų. Užtikrintos galimybės per apibrėžtą terminą gauti reikalingos įrangos turėjimas buvo itin svarbus 2020 m. pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu. Pareiškėja, siekdama užtikrinti savo neatidėliotiną poreikį, siekė kuo skubiau „rezervuoti“ įrangą, kurią įsigis iškart, kai tam atsiras galimybė (bus skirtas finansavimas). Taigi pareiškėjos sprendimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu priėmimo metu egzistavo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas šiam sprendimui priimti. Tokią poziciją palaiko Viešųjų pirkimų tarnyba, taip pat ir Agentūra nenustatė pažeidimų atlikusi pirmąjį patikrinimą iki pateikus išvadą dėl Projekto viešųjų pirkimų. Dėl šios priežasties, priešingai negu teigiama Sprendime dėl pažeidimo, nei neskelbiamų derybų būdu sudarytos sutarties trukmė (12 mėnesių), nei faktinis prekių užsakymo pateikimo laikas (2020 m. rugpjūčio 4 d.), neturi jokios reikšmės vertinant pareiškėjos sprendimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu teisėtumą.
2.5.3. Mano, kad bet kuriuo atveju, Pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – „vėluojančio“ finansavimo ir paaiškina, kad pareiškėja dalį įrangos užsakė 2020 m. balandžio 21 d., likusios įrangos užsakymas ligoninei buvo būtinas ir skubus, tačiau dėl to, kad nebuvo aiškus ir užtikrintas galutinis finansavimas prekių kiekiui pagal Sutartį, užsakymas buvo padarytas nedelsiant (2020 m. rugpjūčio 4 d.), kai tik paaiškėjo, jog finansavimo sutartis bus sudaryta, ir net nelaukiant jos sudarymo dienos (2020 m. rugpjūčio 10 d.) ir juo labiau – kol bus gautas avansinis mokėjimas (2020 m. rugpjūčio 24 d.). Jei finansavimo patvirtinimas būtų gautas anksčiau, tai ir užsakymas dėl pulsoksimetrų būtų pateiktas anksčiau. Šios aplinkybės priklausė ne nuo pareiškėjos ir buvo daroma viskas, kad pandemijos sąlygomis skubiai reikalinga įranga COVID-19 liga sergančių pacientų gydymui kuo operatyviau būtų įsigyta. Neatlikus Pirkimo ypač skubiai, ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Tokia ekstremali situacija buvo susiklosčiusi pirmą kartą ir niekas negalėjo numatyti kaip ji klostysis toliau. Parenkant Pirkimo būdą, Pareiškėjos Pirkimo komisija įvertino tuo metu turėtą informaciją ir aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad jog nėra pagrindo abejoti, kad Sutarties vykdymas užsitęsė ne dėl išnykusios skubos, o dėl finansavimo trūkumo.
2.6. Tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo už jį taikyti finansinės korekcijos ir nurodo, kad, jei teismas spręstų, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas egzistuoja (su kuo pareiškėja jokiu būdu nesutinka), tai šis pažeidimas negalėtų būti vertinimas kitaip kaip tik formaliu. Tai patvirtina tai, jog Agentūra dar 2020 m. rugpjūčio 31 d. atlikusi paskesnę Pirkimo patikrą informavo pareiškėją, jog jokių pažeidimų vykdant Pirkimą nebuvo nustatyta. Sprendimas pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo buvo pradėtas tik po to, kai buvo pateiktos Valstybės kontrolės audito išvados. Antra, Viešųjų pirkimų tarnyba, kuriai suteikti įgaliojimai pagal kompetenciją tikrinti viešųjų pirkimų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, aktualioje Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodė, kad tarnyba, atlikusi Pirkimo dalinį vertinimą, Įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Viešųjų pirkimų tarnyba tik patvirtino aplinkybes, kad pirkimo būdo pasirinkimo metu egzistavo prekių poreikis (ir aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos; vykdant Sutartį prekių poreikis nedingo; finansavimo trūkumas Sutarties vykdymo metu nepaneigė prekių poreikio ir ypatingos skubos aplinkybių. Trečia, egzistavo visos faktinės ir teisinės prielaidos Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Ketvirta, jokia žala Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir net negalėjo būti padaryta.
2.7. Teigia, kad pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai nustatytam pažeidimui ir pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus:
2.7.1. Dėl pritaikytos finansinės korekcijos formalumo paaiškina, kad Agentūra turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Teismui vertinant pritaikytos finansinės korekcijos nepagrįstumą ir formalumą, yra būtina įvertinti aplinkybes, kad Agentūra dar 2020 m. rugpjūčio 31 d. atlikusi pirminę Pirkimo patikrą ir informavo pareiškėją, jog jokių pažeidimų vykdant Pirkimą nebuvo nustatyta. Tai reiškia, jog jokių akivaizdžių pažeidimų tikrinimo metu nenustatyta. Sprendimas pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo buvo priimtas tik po to, kai buvo pateikta Valstybės kontrolės išvada dėl Projekto pagrindu atliktų pirkimų. Agentūros suformuoti Įtarimo apie pažeidimą motyvai yra analogiški pastebėjimams, pateiktiems Valstybės kontrolės išvadoje. Agentūra, vykdydama pažeidimo tyrimą ir priimdama Sprendimą dėl pažeidimo, pažeidė objektyvumo principą ir pažeidė PAFT 305 p. nustatytą terminą pažeidimo procedūrai atlikti. Taip pat pažymi, kad jokia faktinė žala Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir net negalėjo būti.
2.7.2. Dėl pritaikytos finansinės korekcijos prieštaravimo finansinių korekcijų tikslui paaiškina, kad pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus, kadangi Perkančiojo subjekto atlikti Techninės specifikacijos pakeitimai neturėjo įtakos tinkamam Projekto ir Europos Sąjungos finansavimo tikslų įgyvendinimui.
2.8. Agentūra pažeidė objektyvumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat Sprendimas dėl pažeidimo yra neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų reikalavimų.
2.9. Sprendimas dėl lėšų grąžinimo yra išvestinis, t. y. priimtas tik dėl to, nes Agentūra Sprendimu dėl pažeidimo nepagrįstai konstatavo pareiškėjos Pirkime atliktą pažeidimą ir nepagrįstai pritaikė finansinę korekciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti. Savo poziciją grindžia tokiais argumentais:
3.1. Paaiškina, kad nenumatytu įvykiu galima būtų laikyti tokius įvykius, kurių nebuvo galima numatyti ar išvengti protingai bei atsakingai veikiant perkančiosioms organizacijos. Visais atvejais nenumatytas aplinkybes (įvykius) turi įrodyti pati perkančioji organizacija. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo pačios perkančiosios organizacijos. Teigia, kad teisminėje teismas taip pat pažymėjo, kad valstybės (ir ES) finansavimo gavimas ir nustatyti terminai dėl projekto veiklų įvykdymo negali būti laikomi skubos aplinkybėmis. Taip pat skuba negali priklausyti nuo pačios perkančiosios organizacijos veiksmų ar neveikimo, t. y. nuo jos valios, neapdairumo ir pan.
3.2. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Teismų praktikoje griežtai vertinama, ar tokio pirkimo neįmanoma atlikti labiau skaidriu pirkimo būdu, pavyzdžiui atviro ar riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais, taip pat vertinama, ar perkančioji organizacija pasinaudojo galimybe sutrumpinti pirkimo procedūrų terminus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ar pirkimą atlikti pagreitinta procedūra. Atsižvelgiant į tai, kiekvienu atveju turi būti įvertintas laikotarpis, per kurį gali būti atliktos įprastos pirkimo procedūros, skaičiuojant ir vertinant šį laikotarpį nuo pirkimo pradžios, t. y. nuo kvietimo tiekėjui pateikti pasiūlymą išsiuntimo datos, iki momento, kai bus sudaryta sutartis. Tokios nuostatos, be kita ko, reiškia, kad perkančiosios organizacijos poreikis įsigyti ir gauti atitinkamas prekes turi būti tenkinamas kuo skubiau.
3.3. Nurodo, kad neskelbiamų derybų būdu sutartis gali būti sudaroma tik laikotarpiui, kol egzistuoja nenumatyti įvykiai, ir tik tokia apimtimi, kuri būtina ir yra suponuota šių įvykių. Nenumatytam įvykiui pasibaigus, turėtų būti sudaroma nauja sutartis (jeigu poreikis vis dar išlikęs), atlikus naują pirkimą įprastiniu Viešųjų pirkimų įstatymo numatytu pirkimo būdu.
3.4. Atsakovė sutinka su pareiškėja, jog COVID-19 pandemija neabejotinai sukėlė sveikatos sistemos krizę visame pasaulyje, tačiau susiklosčius minėtai situacijai, perkančiosios organizacijos turi veikti ypač atsakingai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas greitas ir efektyvus visuomenės aprūpinimas būtinomis priemonėmis ir paslaugomis pandemijai suvaldyti. Nagrinėjamu atveju ypatingai svarbu įvertinti, ar pareiškėjos vykdytas Pirkimas neskelbiamų derybų būdu galėjo būti atliktas kitais, labiau skaidriais, pirkimo būdais, pvz., atviro konkurso būdu, todėl turi būti įvertintas laikotarpis, per kurį galėjo būti atliktos įprastos pirkimo procedūros, skaičiuojant ir vertinant šį laikotarpį nuo Pirkimo pradžios, t. y. nuo kvietimo tiekėjams pateikti pasiūlymą išsiuntimo datos, iki momento, kai bus sudaryta sutartis. Tokios nuostatos, be kita ko, reiškia, kad perkančiosios organizacijos poreikis įsigyti ir gauti atitinkamas prekes turi būti tenkinamas kuo skubiau.
3.5. Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėja savo skunde nepateikia išsamesnių argumentų dėl tikslingumo šio konkretaus Pirkimo atveju rengti rinkos konsultacijas (dėl Pirkimo objekto specifiškumo ar sudėtingumo), taip pat nepateikia paskaičiavimų, kiek būtų sugaišta rinkos konsultacijoms, jeigu Pirkimas būtų vykdomas atviro konkurso būdu. Be to, akcentuoja, kad pagal Pirkimo vykdymo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 27 str. 1 d. nuostatas, rinkos konsultacijų atlikimas perkančiosioms organizacijoms buvo numatyta kaip galimybė, o ne pareiga.
Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija yra ne vieną dešimtmetį veikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, todėl preziumuojama, kad pulsoksimetrai nebuvo įsigyjami pirmą kartą, atitinkamai Perkančiajai organizacijai turėjo būti žinoma ir rinka. Be kita ko, nagrinėjamo Pirkimo objektas negali būti grindžiamas ypatinga pirkimo objekto specifika, kadangi šiuo Pirkimu buvo įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti medicininė įranga – pulsoksimetrai (200 vnt.).
3.6. Agentūros nuomone, hipotetinė tikimybė, jog dėl potencialių ginčų ženkliai pailgėtų pirkimo procedūrų trukmė, negali pateisinti Perkančiosios organizacijos pasirinkimo pirkimą vykdyti mažiausiai skaidriu pirkimo būdu. Be to, nagrinėjamo Pirkimo atveju į neskelbiamas derybas buvo kviečiami du tiekėjai. Vadinasi, potenciali tikimybė, jog ateityje gali kilti ginčai dėl Perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų, buvo nuo pat Pirkimo pradžios, tačiau Perkančioji organizacija tokios grėsmės nematė arba jeigu ir matė, nevertino, kad ši aplinkybė yra reikšminga, nes priešingu atveju, remiantis pareiškėjos logika, kvietimą dalyvauti Pirkime būtų pateikusi tik vienam tiekėjui.
3.7. Perkančioji organizacija Sutartyje aiškiai nusimatė, kad už pateiktas prekes bus atsiskaitoma gavus lėšas iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, valstybės biudžeto lėšų, be to, numatyta ir galimybė nutraukti Sutartį, negavus finansavimo. Tiekėjas, pasirašydamas Sutartį, sutiko su šiomis sąlygomis. Antra, aplinkybė, kad pareiškėja dalį prekių – 100 vnt. pulsoksimetrų, kas sudaro net pusę Sutartyje numatyto prekių kiekio, užsakė iš karto po Sutarties sudarymo, t. y. 2020 m. balandžio 21 d., tik patvirtina faktą, jog dėl likusios prekių dalies ypatingos skubos nebuvo, todėl pareiškėja galėjo ir turėjo šių (likusių) prekių įsigijimui rinkis labiau skaidrų pirkimo būdą. Pareiškėjos aukščiau nurodytos aplinkybės (finansavimo vėlavimas) negalėjo turėti įtakos pirkimo būdo pasirinkimui. Kvietimas dalyvauti Pirkime tiekėjams buvo išsiųstas 2020 m. kovo 27 d., o užsakymas tiekėjui buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 4 d. Taigi, 131 diena buvo pakankamas terminas, per kurį Perkančioji organizacija galėjo atlikti pirkimą labiau skaidresniu būdu, pavyzdžiui, atviro konkurso, taikant pagreitintas pirkimo procedūras, sudaryti pirkimo sutartį bei užsakyti prekes.
3.8. Tuo pačiu paaiškina, kad skubus Pirkimo procedūrų atlikimas savaime neužtikrina reikalingų paslaugų suteikimo pacientams, kadangi ligoninė aprūpinama reikalinga medicinos įranga (šiuo atveju – pulsoksimetrais) būtent Sutarties vykdymo metu, t. y. pateikus tiekėjui užsakymą ir pastarajam pristačius įrangą Sutartyje nustatytais terminais. Tuo tarpu faktinės aplinkybės patvirtina, kad dalis medicininės įrangos buvo užsakyta ne iš karto įsigaliojus Sutarčiai, o 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus 109 dienoms nuo Sutarties sudarymo. Pareiškėjo Sutartis sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui negali būti vertinama, kaip laikinas problemos sprendimo būdas. Toks ilgas Sutarties galiojimo terminas suponuoja išvadą, kad Perkančioji organizacija Pirkimo pasirengimo stadijoje planavo Pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį, t. y. 200 vnt. pulsoksimetrų, įsigyti dalimis, juolab, kad buvo vykdomas konsoliduotas pirkimas.
3.9. Mano, kad pareiškėja, neteisėtai pasirinkusi neskelbiamų derybų būdą, dėl ko buvo eliminuota galimybė visiems suinteresuotiems tiekėjams dalyvauti Pirkime, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d. nustatytus principus, todėl toks pažeidimas, Agentūros manymu, negali būti laikomas tik formalaus pobūdžio, o priešingai, turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį Pirkimo rezultatui.
Šalies argumentai
3.10. Pareiškėjos teiginiai dėl Techninės specifikacijos pakeitimų, anot atsakovės, yra neatitinkantys tikrovės ir klaidinantys, kadangi ginčijamame Sprendime dėl pažeidimo nenagrinėti jokie Techninės specifikacijos pakeitimai, juo labiau nustatytas pažeidimas niekaip nesusijęs tariamais Techninės specifikacijos pakeitimais. Sprendime dėl pažeidimo nustatyta, jog Perkančioji organizacija, nepagrįstai pasirinkusi neskelbiamų derybų Pirkimo būdą dėl Užsakyme nurodyto prekių kiekio, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 str. 1 d. 3 p. nuostatas. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, pareiškėjai buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakymo pagal Sutartį vertės – 38 000,00 Eur su PVM netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 9 500,00 Eur. Pritaikyta finansinė korekcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga.
Teismų praktikoje pasisakyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui, dėl to, kad šie, kaip ir kitos Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu.
3.11. Vertinant atsakovės veiksmų objektyvumą pareiškėjos atžvilgiu bei pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, akcentuoja, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, Agentūra, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Perkančiosios organizacijos teises ir interesus.
3.12. Mano, kad nustatytas pareiškėjos atliktas viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimas atitinka visus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) nustatytos pažeidimo sąvokos požymius: (1) Pareiškėjas padarė viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimą; (2) toks pažeidimas yra padarytas paties Pareiškėjo.
Pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, yra atsakingas už įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšomis finansuojamą projektą ir vykdant Pirkimą priimamų sprendimų atitiktį ES ir nacionalinės teisės aktams; (3) iš ES gali būti finansuojamos tik tokios išlaidos, kurios patirtos teisėtai, išimtinai laikantis ES reguliavimo ir juo siekiamų tikslų; nagrinėjamu atveju negali būti laikoma, kad nepadaryta žalos ES biudžetui; (4) nustačius pažeidimą, susijusį su nepagrįstu neskelbiamų derybų atlikimu dėl Užsakyme nurodyto prekių kiekio, finansinės pasekmės neabejotinai egzistuoja. Tokio pobūdžio pažeidimas lemia imperatyvių Viešųjų pirkimų įstatymo principų (lygiateisiškumo ir skaidrumo) pažeidimą.
3.13. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių objektyvumo principų pažeidimu nurodo, kad pareiškėja negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti. Pareiškėjos argumentai vertinti kaip nepagrįsti, kadangi gaudamas projektui lėšas projekto vykdytojas, negali tikėtis, kad įgyvendinančioji institucija nekontroliuos projekto įgyvendinimo ar kad pirkimas nebus atrinktas išsamiam ar pakartotiniam patikrinimui. Paramos lėšų tinkamas panaudojimas gali būti pakartotinai kontroliuojamas, nes kontrolė negali reikšti ir nereiškia pakartotinio baudimo. Įstatyme įtvirtinta tiesioginė pareiga Perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūrą ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Ši pareiga taikoma kiekvienai pirkimo procedūrai, neatsižvelgiant į pasirenkamą pirkimo būdą.
3.14. Taip pat pastebi, kad Agentūra pažeidimo tyrimo metu susipažino ir įvertino pareiškėjos Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvadoje pateiktą poziciją, tačiau Pirkimo vertinimą atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje. Šiame kontekste pastebėtina, kad pareiškėjos argumentai nėra pakankamai aiškūs ir nuoseklūs.
3.15. Ginčijamas Sprendimas dėl pažeidimo yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas. Sprendime dėl pažeidimo užfiksuota, kad Agentūra informavo pareiškėją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes, nurodė teisinį pagrindą ir paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus. Pareiškėjos teiginiai dėl Sprendimo dėl pažeidimo tariamo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams yra nepagrįsti ir yra tik išimtinai subjektyvi gynybinė pareiškėjos pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros Sprendimo dėl pažeidimo teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. SAM Raštu nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį.
5.2. Pareiškėja įgyvendindama Projektą, neskelbiamų derybų būdu atliko viešąjį pirkimą. Pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino Pulsoksimetrų pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygų aprašą. Šiame pirkimo sąlygų apraše 13 p. nurodyta, kad dalyvauti Pirkime kviečiami du tiekėjai, t.y. UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ ir UAB „Sentios“. Kvietimas dalyvauti Pirkime tiekėjams CVP IS priemonėmis išsiųstas 2020-03-27.
Pirkimo sąlygų II skyriuje nurodytas Pirkimo objektas – iki 200 vnt. pulsoksimetrų.
Pasiūlymą pateikė tiekėjas UAB „Sentios“.Viešojo pirkimo komisija 2020 m. balandžio 6 d. posėdžio protokolu nusprendė Pirkimo laimėtoju pripažinti Tiekėją UAB „Sentios“, kuri pulsoksimetrus pasiūlė už 76.000,00 Eur su PVM.
5.3. 2020 m. balandžio 16 d. Pareiškėja su tiekėju UAB „Sentios“ sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl 200 vnt. pulsoksimetrų pirkimo.
2020 m. balandžio 15 d. SAM raštu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V ir taip iš dalies finansuoti pirkimo objektu esančių prekių įsigijimą.
Pareiškėja 2020 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą tiekėjui dėl 100 vnt. pulsoksimetrų pristatymo pagal sutartį (CVPIS pranešimo Nr. 8201135).
5.4. Pareiškėja 2020 m. balandžio 23 d. pateikė projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, pagal kurį ketino iš dalies finansuoti pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimą.
5.5. SAM 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (11.1.3-20)10-3290 nurodė pareiškėjai iki 2020 m. gegužės 11 d. pateikti patikslintą projektinį pasiūlymą su jos veikimo teritorijoje esančių įstaigų išlaidomis.
2020 m. gegužės 7 d. pareiškėja kreipėsi į SAM prašydama nurodyti teisinį pagrindą įtraukti viešąją įstaigą Šilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas į projektinį pasiūlymą.
5.6. 2020 m. gegužės 19 d. pareiškėja pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą.
2020 m. gegužės 22 d. SAM rašte Nr.(11.1.3-20)10-3774 pateikė prašymą patikslinti 2020 m. gegužės 19 d. pateiktą projektinį pasiūlymą, kad finansavimo poreikis neviršytų 5 855 055 eurų.
2020 m. gegužės 26 d. pareiškėja pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą.
5.7. 2020 m. birželio 9 d. SAM priėmė įsakymą Nr. V-1415, kuriame pateiktas patvirtintas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį įtraukta pareiškėja, numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto.
2020 m. birželio 12 d. Agentūra pateikė kvietimą teikti paraišką, ją pareiškėja pateikė 2020 m. birželio 25 d.
5.8. Agentūra atliko pirkimo dokumentų vertinimo veiksmus ir informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo nenustatė (2020 m. .
5.9. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė antrąjį užsakymą pagal Sutartį (CVP IS pranešimo Nr. 8571393).
2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo Finansavimo sutartis, o 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja gavo avansinį mokėjimą pagal Finansavimo sutartį ir 2020 m. spalio 14 d. pateikė pakartotinį užsakymą pagal Sutartį.
5.10. Agentūra 2021 m. gruodžio 17 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT21.
5.11. Pareiškėja Agentūrai 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė Paaiškinimus.
5.12. Agentūra 2022 m. vasario 10 d. priėmė Sprendimą dėl pažeidimo:
Sprendime, skiltyje „Įtarimą sukėlusios aplinkybės“ nurodyta, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą; Sutartis sudaryta ilgesniam laikotarpiui (t. y. 12 mėn.), prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, prekės užsakytos ne skubiai po šios Sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio (prekės užsakytos po 3,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo), įtarta, kad Perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą prekių kiekį (tai yra būtina sąlyga pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą), taigi šios Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia Perkančiosios organizacijos teisę neskelbiamų derybų būdu įsigyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakytą prekių kiekį.
Atsižvelgiant į tai, įtarta, kad vykdant Pirkimą neskelbiamų derybų būdu galimai buvo pažeistos VPĮ 71 str. 1 d. 3 p. nuostatos bei VPĮ 17 str. 3 d. ir VPĮ 17 str. 1 d. numatyti lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo principai.
Sprendime nurodyta, kad VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ numatytais pirkimo būdais, todėl perkančioji organizacija, prieš nuspręsdama dėl pirkimo būdo pasirinkimo (nagrinėjamu atveju – neskelbiamų derybų), turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų būdą atliekamam pirkimui.
Įvertinus faktinius duomenis, kad Sutarties vykdymo metu dalies prekių užsakymai tiekėjui buvo pateikti 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus apie 3,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo momento, sprendime buvo padaryta išvada, kad perkančioji organizacija neskelbiamų derybų būdą, kiek tai susiję su minėtu užsakymu įsigytu prekių kiekiu, pasirinko nepagrįstai, nes aplinkybės, kad perkančioji organizacija prekes užsakė praėjus apie 3,5 mėn. paneigia itin didelės skubos realų egzistavimą. Tuo buvo pažeistos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos.
Atsižvelgdama į tai CPVA nusprendė, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir, vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 7 punktu, taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo dviejų vėlesnių užsakymų pagal Sutartį vertės, konstatuodama, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 9 500 Eur.
6. Ginčui aktualioje VPĮ redakcijoje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
VPĮ komentare yra nurodoma, kad pirkimą neskelbiamų derybų būdu galima vykdyti, tik tais atvejais, kai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.
7. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos Viešojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino Pulsoksimetrų pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygų aprašą.
Byloje nėra ginčo, kad pirktos priemonės yra susijusios su koronavirusu sergančių pacientų gydymu. Taip pat nėra ginčo, kad Sutarties vykdymas pateikiant pirmąjį užsakymą (2020 m. balandžio 21 d.) atitiko skubos aplinkybę.
Byloje yra pateikta VPT 2022 m. sausio 11 d. vertinimo išvada Nr. 4S-33 (7.4Mr) dėl pirkimo panašiomis aplinkybėmis (konkrečiai imant, dėl pagreitintos procedūros taikymo situacijoje, kai prekės buvo užsakytos ne iš karto po sutarčių sudarymo) ginčo pirkimo. Tarnyba, įvertinusi pasirinkto pirkimo būdo – Neskelbiamos derybos – pagrįstumą, konstatavo, kad egzistavo tiek prekių poreikis, tiek ir skubą sąlygojusios aplinkybės, nepriklausančios nuo perkančiosios organizacijos.
Tuo tarpu atsakovo Sprendimas iš esmės remiasi tuo, kad netinkamai pasirinktas pirkimo būdas, nes prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis ir dalis jų užsakyta ne skubiai po sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio (antruoju užsakymu po 3,5 mėn.), todėl sutarties vykdymo aplinkybės paneigia perkančiosios organizacijos teisę neskelbiamų derybų būdu įsigyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakytą prekių kiekį.
Taigi, ginčas kilęs iš esmės dėl šalių pozicijos dėl pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumo, sprendžiant dėl antrojo ir trečiojo užsakymų.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju tinkamai pasirinko neskelbtinas derybas kaip pirkimo būdą, yra reikšmingi keli aspektai.
Pirma, Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką neskelbiamų derybų procedūra gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, Rink. 1992, p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, Rink. 1993, p. I-4655; kt.).
Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. Nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius.
Vertinant aplinkybių, galbūt pateisinančių šį pirkimo būdą, chronologiją (t. y. nuo sužinojimo apie poreikį pirkimo objektu iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo) ir sprendžiant apie priežastinį ryšį tarp ypatingos skubos ir nenumatytų įvykių, gali būti nustatyta, kad ir kokia galėtų būti atliktinų darbų skuba, ji nėra nenumatytų įvykių padarinys (pagal analogiją Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, 194/88 R, Rink. 1988, p. 5647). Be to, kaip ne kartą pažymėjo Teisingumo Teismas, vertinant neskelbiamų derybų procedūros taikymo teisėtumą, reikia atsižvelgti ir į tai, ar nenumatytų įvykių sukelta skuba lemia perkančiosios organizacijos negalimumą pirkimą vykdyti viešųjų pirkimų direktyvoje nurodytais terminais, įskaitant ir pagreitintą procedūrą, bei į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau jų nesiėmė, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimą arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91; 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-126/03, 2004, p. I-11197).
Antra, visuotinai žinoma aplinkybė ir byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Trečia, VPT, Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremaliąją padėtį dėl koronaviruso plitimo, savo internetiniame puslapyje naujienų skiltyje 2020 m. vasario 26 d. paskelbė informacinį pranešimą „Dėl priemonių įsigijimo koronaviruso grėsmės suvaldymui“, kuriame pirkimų vykdytojams nurodė, kad teisės aktai nustato galimybę atlikti neskelbiamą pirkimą tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju pirkimų vykdytojai turi įvertinti ir tai, ar pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.
Ketvirta, ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu ir sudarant sutartį su laimėtoju (2020 m. kovo-balandžio mėnesiais) nei gydymo įstaigos, nei visuomenė neturėjo patikimos ir patikrintos informacijos dėl galimos COVID-19 pandemijos eigos, susirgimų skaičiaus ir susirgusių asmenų ligos eigos sunkumo tikimybės, praktikos ir patirties dėl tokių ligonių gydymo, jo strategijos ir eigos, taip pat nebuvo vienareikšmių autoritetingų prognozių, ypač, kompleksinių, dėl situacijos, susijusios su tiekimo grandinėmis.
Penkta, skirtingai nei pirmiau nurodytose Teisingumo Teismo bylose, kuriose kaip skubos situacijos buvo nurodomos žemės drebėjimo ar potvynio situacijos, kurios savo esme yra baigtinės ir susijusios su jau atsiradusių padarinių šalinimu, COVID – 19 pandemijos situacija, kalbant apie sveikatos priežiūrą, buvo susijusi su neišvengiama būtinybe prognozuoti. Susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė ir globali: buvo uždaromos valstybių sienos, apribojamas judėjimas valstybės viduje, draudžiami susitikimai net ir tarp skirtingų namų ūkių. Pandemija sąlygojo didelį susirgimų ir mirčių skaičių visame pasaulyje, tačiau konkretus galimas susirgimų skaičius konkrečioje vietovėje, susirgimų eiga, susirgimų piko laikotarpiai, ligonių, kuriems skubiai bus reikalingos įsigyjamos medicinos priemonės, skaičius buvo nežinomi.
Šešta, byloje nėra kvestionuojama neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina kaip nesąžininga ar neprotinga, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis.
Vertinant šių aplinkybių visumą yra matyti, kad ginčo situacijoje organizuojant viešąjį pirkimą buvo iškilusi dviejų vertybių: viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos konkurencija.
Vien tai, kad vertinant situaciją iš dabarties pozicijų, gali būti padaryta išvada, jog dalies prekių įsigijimas galbūt galėjo būti atliktas taikant įprastines pirkimų procedūras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos viešojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos.
Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, taikymo komentaro 32.23 paragrafe yra nurodoma, kad COVID-19 krizė buvo nepaprastai ekstremali ir nenuspėjama. Komisija pažymėjo, kad didėjantis COVID-19 pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius ir ypatingas pandemijos vystymasis turėjo būti laikomas nenuspėjamu bet kuriai perkančiajai organizacijai. Konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų poreikių, susijusių su gydymu, asmens apsaugos priemonėmis, ventiliatoriais, papildomomis lovomis ir papildoma intensyviosios terapijos bei ligoninių infrastruktūra, įskaitant visą reikalingą techninę įrangą, nebuvo galima numatyti ir suplanuoti iš anksto. Tuo pat metu reikėjo kuo greičiau patenkinti neatidėliotinus ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų poreikius (atsargos, paslaugos ir viešieji darbai).
Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai pasaulinei beprecedentei ekstremaliai situacijai, kuriai tiksliai prognozuoti nebuvo realių galimybių, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta didesnė diskrecijos teisė, nes, priešingu atveju susidarytų situacija, kai, siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo kiltų grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas.
Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija) raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, taip pat nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį.
Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais atvejais, kai sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti pakankamai informacijos, kuri leistų tiksliai prognozuoti situacijos kitimo dinamiką ir atlikti veiksmus, kurie tiek tinkamai atlieptų kylančius poreikius, tiek užtikrintų viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus tikslus, perkančiąsias organizacijas tikrinančių institucijų tikslu turėtų būti vertinimas, ar perkančioji organizacija akivaizdžiai nepiktnaudžiavo susiklosčiusia situacija, siekdama ja prisidengti tam, kad sudarytų sutartis tyčia vengdama skaidrumo ir lygiateisiškumo. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Vien tai, kad pareiškėja, jau sudariusi sutartį su prekių tiekėju, antrąjį užsakymą pateikė praėjus trims mėnesiams nuo Sutarties sudarymo ir tai motyvavo lėšų stygiumi, savaime nepaneigia skubos aplinkybės egzistavimo pirkimo paskelbimo metu. Kitaip tariant, vien tai, kad ligos dinamika 2020 m. vasaros mėnesiais galimai nebuvo tokia staigi, kaip pareiškėja prognozavo, ir todėl pareiškėja galėjo antrąjį užsakymą dėl prekių atlikti gavusi patvirtinimą dėl skiriamų lėšų, nėra pakankama daryti vienareikšmę išvadą, kad galėjo būti pasirinktas kitas viešųjų pirkimų būdas. Trečiasis užsakymas, kaip paaiškino pareiškėja, buvo antrojo užsakymo pakartojimas, nes tiekėjas dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos negalėjo patiekti antrame užsakyme nurodyto prekių kiekio. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, irgi nepaneigia skubos aplinkybės, o atvirkščiai, patvirtina, kad gydymo įstaigų poreikis buvo didesnis nei rinkoje egzistavusi pasiūla.
Kaip nurodoma VPT viešai skelbiamoje (https://vpt.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metines-veiklos-ataskaitos-1) 2020 m. veiklos ataskaitoje, 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmė buvo 110,6 dienų. Nors ši trukmė yra panaši į laikotarpio, per kurį buvo pateiktas antrasis užsakymas, trukmę (115 dienų), vien tai savaime neleidžia daryti išvados, jog perkančioji organizacija turėjo numatyti, jog dalį pirkimo buvo galima įvykdyti skelbiant įprastą pirkimą, nes vidutinė pirkimo procedūrų trukmė nereiškia, kad konkrečiu atveju terminas nebus ilgesnis dėl tiekėjų reiškiamų pretenzijų, skundų ar kitų aplinkybių, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo sunkiai prognozuojamos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017). Todėl net ir tuo atveju, jei iš po sutarties sudarymo buvusios pandemijos eigos (2020 metų pavasarį-vasarą) pareiškėja būtų galėjusi padaryti išvadą, jog jos prognozės dėl skubiai reikalingų prekių kiekio nepasitvirtino, ji nebūtų galėjusi organizuoti įprastinių skelbiamų viešųjų pirkimų procedūrų nenutraukusi sutarties su neskelbiamų derybų vykdyto pirkimo laimėtoju, o tai savo ruožtu taip pat būtų pailginę pirkimų trukmę ir sukurtų nepateisinamai rizikingą situaciją, kai tam tikrą laikotarpį pareiškėja apskritai būtų neturėjusi sutarties dėl įrangos tiekimo.
9. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja, vykdydama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, neįvykdė pareigos įsivertinti reikalingos įrangos poreikius, atsižvelgiant į tai, kad galėjo kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl pareiškėjos pasirinkto pirkimo būdo, todėl jos sprendimas naikintinas. Atitinkamai, panaikinus sprendimą dėl pažeidimo, nelieka pagrindo sprendimui dėl grąžintinų lėšų, todėl jis irgi naikintinas.
10. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai nekeičia sprendimo rezultato, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiamas Departamento sprendimas ir teritorinės muitinės ataskaita 2023 m. vasario 6 d. teismo sprendimu buvo panaikinti. Taigi laikytina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU).
Pareiškėja 2023 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ir teismo prašė priteisti 3100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (įskaitant žyminį mokestį), pateikdama apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi Pareiškėjos atstovai Pareiškėjai teikė ir kitas, su šia Administracine byla nesusijusias teisines paslaugas, Pareiškėjos pateiktose sąskaitose nurodyta suma apima ir sumas, skirtas kitoms suteiktoms paslaugoms apmokėti. Dėl to Pareiškėja pateikė advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai vyriausiosios buhalterės patvirtinimą dėl Pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio šioje Administracinėje byloje, Pareiškėjui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų kopijas bei apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją.
Minėtoje pažymoje nurodyta, kad apmokėjimo už paslaugas data 2022 m. balandžio 28 d., sumokėta suma 55 570,30 Eur, atsiskaityta pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. BER 2008906 ir BER 2008978. Minėtose sąskaitose-faktūrose nėra įvardintos konkrečios teisinės paslaugos, už kurias ištašyta sąskaita-faktūra.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pasisakęs, kad jos, be kita ko, reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.
Taigi tokie įrodymai gali būti laikomi pakankamais atstovavimo išlaidoms pagrįsti.
Nepaisant to, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėjos atstovai taip pat atstovauja pareiškėją ir kitose (19 administracinių bylų) labai panašaus pobūdžio bylose, kurioje atsakove yra VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, o pareiškėjos pateikti skundai teismui yra labai panašūs savo turiniu. Dėl šios aplinkybės darytina išvada, kad pareiškėjos atstovai, susipažindami su bylų medžiaga ir rengdami skundus, nagrinėjo panašaus pobūdžio faktines aplinkybes, kurias vertino tapataus teisinio reguliavimo kontekste, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, jai iš atsakovės priteisiant 1030 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą tenkinti.
Panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT21 ir sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-52.
Priteisti pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės naudai iš viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 1030 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.