Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl motinystės nustatymo, trečiasis asmuo byloje – M. L., institucijos, teikiančios išvadas byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nori susigrąžinti dukrą, kurią paliko gyvybės langelyje. Šiuo metu atliktas DNR tyrimas patvirtina, kad tai jos dukra. Ji supranta kad nederamai pasielgė, gavo skaudžią pamoką ir dės visas pastangas užauginti dukrą.

Trečiasis asmuo M. L. sutiko su ieškiniu.

2017-12-11 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė motinystei nustatyti, atsakant į klausimą ar ieškovė A. K. yra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinė mama. 2018-01-02 Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad 2017-12-27 buvo gauta DNR ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovė A. K. yra G. S. biologinė mama.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad A. K. šeima yra įrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Su šeima dirba ir socialines paslaugas teikia Kėdainių pagalbos šeimai centro socialiniai darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad buvo gauta DNR ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad A. K. yra G. S. biologinė motina, neprieštarauja, kad A. K. būtų pripažinta G. S. biologine motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl motinystės nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų - teisė žinoti savo kilmę. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Tai taip pat vienas iš esminių vaiko teisių principų, nustatytų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje: vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Šis vaiko teisių principas gali būti ginamas remiantis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatomis, jis taip pat įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-460/2007.). Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis).

Iš byloje esančio vaiko gimimo pažymėjimo, išrašo iš medicininių dokumentų po gimdymo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 12 val. 36 min. ieškovė A. K. pagimdė moteriškos lyties kūdikį (b. l. 7-8). Pranešimai iš (duomenys neskelbtini) gimdymo namų, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), apie 13 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) gimdymo namų „Gyvybės langelyje“ buvo rastas moteriškos lyties naujagimis (b. l. 22-23). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 19-2-4514, patvirtina, kad buvo informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos direktorė, apie „Gyvybės langelyje“ rastą moteriškos lyties kūdikį, o taip pat informavo, kad skyrius registruos vaiko gimimą, suteiks mergaitei vardą „G.“, pavardę – „S.“, gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Byloje esantis (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad buvo įregistruotas G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimas Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, kurio grafose duomenys apie motiną ir tėvą neužpildytos (b. l. 20). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta M. L. (b. l. 21).

Byloje pateiktas 2017-12-12 Ekspertizės aktas patvirtina, kad atlikus DNR ekspertizę, buvo nustatyta, kad ieškovė A. K. yra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinė motina su tikimybe 99,9999996 % (b. l. 60-61).

Civilinio kodekso 3.148 straipsnyje nustatyta, kad tėvystei (motinystei) nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

Išdėstyti įrodymai (ieškovės paaiškinimai, bylos rašytinė medžiaga, ekspertizės išvada) yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinio reikalavimą dėl motinystės nustatymo tenkinti ir nustatyti, kad ieškovė A. K. yra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinė motina.

Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus sprendimą leistina vykdyti skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. S. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinė motina.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.