- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-490-943/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00189-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Kazys Kailiūnas, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- Warmwood S
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Warmwood S.R.L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-755-368/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovui Warmwood S.R.L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 95 760 Eur skolą, 1 432,22 Eur palūkanas bei 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.Ieškovė paaiškino, kad atsakovas Warmwood S.R.L. perėmė ATZWANGER S.P.A. prievoles pagal prekių–pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi parduoti biologinio filtro medienos skiedras, atitinkančias sutarties priedo reikalavimus bei jas pristatyti ir supilti į biologinius filtrus. Ieškovė atliko visus sutartyje numatytus darbus, tačiau atsakovas neatsiskaito su ieškove pagal sutartį.Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atlikusi darbus ieškovė nepateikė tinkamos prekių eksploatacinių savybių deklaracijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Warmwood S.R.L. ieškovei UAB „Versina“ 95 760 Eur skolą ir 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo atmetė.Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Versina“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį su ATZWANGER S.P.A., pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti biologinio filtro medienos skiedras, atitinkančias sutarties priedo reikalavimus. ATZWANGER S.P.A. perleido sutarties vykdymą atsakovui Warmwood S.R.L. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažino, kad ieškovė pristatė ir supylė į biologinį filtrą sutartyje numatytas prekes, tačiau pateikė netinkamą prekių eksploatacinių savybių deklaraciją. Vadinasi, ginčo dėl sutartyje numatytų darbų atlikimo tarp ginčo šalių nėra.Pasisakydamas dėl atsakovo atsikirtimų, kad jam nekyla pareiga atsiskaityti su ieškove, nes ji nepateikė tinkamos prekių eksploatacinių savybių deklaracijos, bylą nagrinėjęs sprendė, jog ši atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad šalys nesusitarė dėl deklaracijos formos ir turinio, todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvados, jog ieškovės pateikta deklaracija neatitinka įstatymo reikalavimų. Ginčo sutarties 6.3 punkte nurodytas vartotojas – UAB „NEG Recycling“ 2016 m. spalio 18 d. rašte nurodė, kad įgyvendinant projektą visi rangos darbai buvo baigti 2016 m. sausio mėn. bei pradėta eksploatacija, kurios metu jokių pastabų, nusiskundimų ar neatitikimų, susijusių su biofiltrų veikimu bei pačia biofiltrų įkrova nėra, o biofiltrai veikia projektinėmis sąlygomis ir reikiami bei numatyti oro išvalymo efektyvumai yra pasiekiami. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pretenziją dėl netinkamos deklaracijos pateikimo pareiškė tik 2016 m. gegužės 4 d., kas negali būti laikoma protingu terminu prievolei įvykdyti pagal CK 6.325 straipsnį.Ieškovės reikalavimas priteisti 1 432,22 Eur palūkanas atmestas kaip nepagrįstas, nes pati ieškovė prekes pristatė ir supylė į biofiltrą pažeidusi sutartyje numatytus terminus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Warmwood S.R.L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovės pateiktos prekių deklaracijos tinkamumo. Medienos skiedros (sutarties objektas) yra statybos produktas, esminė biofiltro sudėtinė dalis. Eksploatacinių savybių deklaracijos turinys ir forma yra reglamentuota viešosios teisės aktais – Statybos produktų reglamento arba reglamento STR 1.01.04:2013, kurių nuostatos yra imperatyvios. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą analizuoti, ar ieškovės pateikta deklaracija atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepagrįstai nedarė, apsiribodamas teiginiu, kad šalys sutartyje nebuvo susitarusios dėl deklaracijos formos ir turinio. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, aiškinant šalių sudaryta sutartį, pagrindžiamas šalių susitarimas, kad deklaracijos turinys ir forma privalo atitikti teisės aktų reikalavimus. Šalys sutarties 5.2 punkte aiškiai nurodė, kad ieškovė įsipareigoja kartu su prekėmis pateikti eksploatacinių savybių deklaraciją. Ši sąvoka teisės aktuose vartojama būtent dėl statybos produktų, todėl bet kuris protingas asmuo, veikiantis statybos srityje, būtų supratęs, kad dokumentas, kurį įsipareigojo pateikti ieškovė, turi atitikti tų teisės aktų, kuriuose ši sąvoka yra numatyta, reikalavimus.Ieškovė pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo atlikti medienos skiedrų eksploatacinių savybių vertinimą ir tikrinimą, o tai darydama privalėjo taikyti kurią nors iš Statybos produktų reglamente ar reglamente STR 1.01.04:2013 nurodytų vertinimo ir tikrinimo sistemų ir atitinkamai deklaracijoje nurodyti, kuri iš šių sistemų buvo taikyta.Atsakovui pagal sutarties nuostatas nekyla pareiga atsiskaityti su ieškove kol ji nėra visiškai įvykdžiusi savo prievolių pagal sutartį. Kadangi tiek sutartis, tiek teisės aktai reikalauja su prekėmis perduoti deklaraciją, tai deklaracijos neperdavus, negali būti laikoma, jog ieškovė tinkamai įvykdė pareigą perduoti atsakovei prekes.Byloje esantys įrodymai, kad objekte yra užbaigti visi statybos darbai nepatvirtina ieškovės prievolių įvykdymo, nes šiuos dokumentus pasirašę asmenys nėra ginčo šalys.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas per vėlai pateikė pretenziją. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas elgėsi rūpestingai ir atidžiai, o pretenzijos pateikimo terminas buvo protingas.Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes buvo tenkinta 98,53 proc. ieškinio reikalavimų, tačiau teismas priteisė visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Be to, 57 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris nebuvo tenkintas, neturėjo būti priteistas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Versina“ prašo atsakovo Warmwood S.R.L. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovas neginčija, kad sutartyje numatytus darbus ieškovė yra visiškai atlikusi.Pagal sutartį tiektos medienos skiedros nėra statybos produktas, nes: 1) medienos skiedros nėra įtraukos į statybos produktų sąrašą; 2) medienos skiedros nedaro jokio poveikio statinio eksploatacinėms savybėms, susijusioms su esminiais statinių reikalavimais; 3) ieškovė į bylą pateikė VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. projektų vadovo S. O. el. laišką, kuris atsakydamas į ieškovės užklausimą patvirtino, kad medienos skiedros traktuotinos kaip žaliava atskiroje gamybos proceso dalyje. Statybos produktų sąrašas nurodo konkrečią eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemą, pagal kurią toks vertinimas ir tikrinimas galėtų būti atliekamas, todėl medienos skiedroms nesant šiame sąraše ieškovė apskritai neturi galimybės nurodytų veiksmų atlikti.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo šalims nesusitarus dėl deklaracijos formos ir turinio, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės pateikta deklaracija neatitinka įstatymo reikalavimų.Sutartis buvo sudaryta anglų kalba, o ieškovės ir atsakovo pateiktuose vertimuose atsakovo akcentuojama sąvoka verčiama nevienareikšmiškai – ieškovės vertimo variante – atitikties deklaracija, atsakovo (apelianto) – eksploatacinių savybių deklaracija. Atsakovas parengė sutarties projektą, todėl joje vartojamos sąvokos turi būti aiškinamos atsakovo nenaudai. Bet kuriuo atveju, dėl šio dokumento formos ir turinio šalys nebuvo susitarusios.Atsakovas, teikdamas aiškiai neteisingą informaciją apie kitame projekte pateiktą eksploatacinių savybių deklaracijos turinio vertinimą, siekia suklaidinti teismą. Akivaizdžiai matyti, kad iš kitame projekte pateiktos deklaracijos turinio galima nustatyti, kad buvo naudojama Reglamentu (ES) Nr. 305/2011 nustatyta deklaracijos forma. Šios deklaracijos 1 punkte pažymima, kad „unikalus produkto identifikacinis kodas – netaikytina“, kas patvirtina, jog medienos skiedros nėra statybos produktas.Minėtą objektą eksploatuojanti įmonė 2016 m. spalio 18 d. rašte nurodė, kad eksploatacijos metu nėra jokių pastabų, nusiskundimų ar neatitikimų, susijusių su biofiltrų veikimu. Ieškovės tiektos prekės yra pilnai ir be jokių trūkumų priimtos užsakovų ir jiems atstovavusių specialistų, kas neabejotinai reiškia, kad prekės pristatytos ir kartu perduoti dokumentai yra tinkami. Atsakovas, nesutikdamas su byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad objektas yra eksploatuojamas tinkamai, turėjo pareigą paneigti šiuos įrodymus, tačiau to nedarė (CPK 178 straipsnis).Įvertinus tai, kad atmestų ieškinio reikalavimų procentinė išraiška sudaro 1,47 proc., o piniginė išraiška 29,89 Eur, todėl manytina, jog teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Ieškovė UAB „Versina“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: S. O. 2016 m. lapkričio 7 d. el. laišką; antstolio padėjėjos G. S. el. laišką ir jo priedus. Ieškovė paaiškino, kad S. O. el. laiškas teikiamas pakartotinai, nes pirmą kartą dėl techninės klaidos konvertuojant dokumentą buvo iškraipytas el. laiško tekstas.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija nutaria priimti pakartotinai pateiktą S. O. el. laišką, tačiau atsisako priimti antstolio padėjėjos G. S. el. laišką ir jo priedus kaip nesusijusius su nagrinėjama byla, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kitoje civilinėje byloje, kurioje ginčas kilęs tarp kitų šalių, nei patvirtina, nei paneigia šioje byloje įrodinėtinas aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės (pardavėjos) ir atsakovo (kuris perėmė pirminio pirkėjo teises) susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai 2015 m. liepos 22 d. sutarties pagrindu. Sutarties objektas – biologinio filtro medienos skiedros. Sutarties priede Nr. 1 šalys nurodė reikalavimus, kuriuos prekės turi atitikti. Prekių pristatymo terminas – 30 dienų nuo sutarties pasirašymo. 2015 m. gruodžio 31 d. buvo surašytas prekių tiekimo, pristatymo ir instaliavimo aktas bei išrašyta PVM sąskaita–faktūra, kurios atsakovas nėra apmokėjęs iki šiol. Atsakovo įsitikinimu, medienos skiedros laikytinos statybos produktu, todėl ieškovė tinkamai neįvykdė savo pareigos perduoti atsakovui prekes, nes nepateikė teisės aktus atitinkančių jas apibūdinančių eksploatacinių dokumentų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl atsakovo argumentų, susijusių su medienos skiedrų kaip statybos produkto pagrindimu.Spręsdama šiuos klausimus teisėjų kolegija vadovaujasi teisės aktais, galiojusiais sutarties vykdymo laikotarpiu.Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punkte įtvirtinta blanketinė teisės norma, nustatanti, kad statybos produkto sąvoka yra apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 305/2011. Nurodyto reglamento 2 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad statybos produktas – tai produktas arba komplektas, kuris gaminamas ir pateikiamas į rinką, kad būtų nuolat įmontuotas į statinį arba jo dalis, ir kurio eksploatacinės savybės daro poveikį statinio eksploatacinėms savybėms, susijusioms su esminiais statinių reikalavimais. Taigi, tam, kad produktas būtų laikomas statybos produktu, jis turi atitikti šias kumuliatyvines esmines sąlygas: produktas turi būti nuolat įmontuotas į statinį arba jo dalis ir jo eksploatacinės savybės daro poveikį statinio eksploatacinėms savybėms, susijusioms su esminiais statinių reikalavimais.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-80 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas reglamentuojamų statybos produktų sąrašas (toliau – Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas). Atsakovas paaiškino, kad medienos skiedromis buvo užpildytas Šiaulių regiono atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo gamyklos biofiltras, kuris yra integrali dalis, skirta filtruoti iš gamyklos išeinantį orą. Be tinkamai veikiančio biofiltro gamykla negalėtų funkcionuoti ir netenkintų esminių statinių reikalavimų. Medienos skiedros yra esminė biofiltro sudėtinė dalis, nes nuo medienos skiedrų eksploatacinių savybių betarpiškai priklauso biofiltro veikimas. Ieškovė atsikirsdama į atsakovo argumentus pažymi, kad Reglamentuojamų statybos produktų sąraše medienos skiedros nėra numatytos, jos yra supiltos į specialias talpas ir statinio eksploatacijos metu turi būti periodiškai keičiamos ir nedaro jokio poveikio statinio eksploatacinėms savybėms.Teisėjų kolegija, vertindama šalių argumentus, visų pirma atkreipia dėmesį, kad medienos skiedros nėra įtrauktos į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, todėl pasisakytina, ar medienos skiedros, kuriomis buvo užpildytas biofiltras, laikytinos statybos produktu, kaip tai numatyta Reglamente (ES) Nr. 305/2011. Tam, kad produktas būtų laikomas statybos produktu jis turi pasižymėti šiomis savybėmis – jis turi būti nuolat įmontuotas į statinį arba jo dalis ir jo eksploatacinės savybės daro poveikį statinio eksploatacinėms savybėms. Kaip matyti iš bylos duomenų, medienos skiedromis buvo užpildytas biofiltras bei ši orą valanti medžiaga turi būti periodiškai keičiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors medienos skiedros nagrinėjamu atveju yra biofiltro dalis, tačiau ji neatitinka nurodytų statybos produkto savybių, buvo įsigyta kaip atskiras objektas, šalys sutartimi sulygo šios prekės rūšies požymius, todėl konstatuotina, jog medienos skiedros yra atskira savarankiška biofiltro dalis (filtravimo medžiaga), kuri neįmontuota į statinį. Aplinkybė, kad medienos skiedros nagrinėjamu atveju buvo panaudotos atitinkamo objekto statybos metu nesudaro pagrindo išvadai, jog jos laikytinos statybos produktu. Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad medienos skiedros pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įsigytos kaip atskira savarankiška prekė, kuri nėra laikytina statybos produktu pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011. Visgi, net ir tuo atveju, jei medienos skiedros būtų laikomos statybos produktu, tai neįtakotų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir / ar pagrįstumo, nes ieškovės pateikta eksploatacinių savybių deklaracija yra užpildyta naudojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2013 priedu patvirtintą eksploatacinių savybių deklaracijos formą.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, atsisakęs vykdyti sutartimi prisiimtą mokėjimo prievolę ir akcentuodamas medienos skiedrų priskyrimą statybos produktams, nukrypo nuo ginčo esmės. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.306 straipsnio 3 ir 4 dalis pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį, o pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Taigi, reikalavimai daiktų kokybei, visų pirma, gali būti nurodomi sutartyje. Jeigu tokie reikalavimai nurodomi, jie gali būti apibūdinami pagal parduodamiems daiktams taikomus standartus, daikto kokybės aprašymus. Tačiau šie reikalavimai tiesiogiai sutartyje gali būti ir nenurodomi. Tokiais atvejais apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti iš kitų aplinkybių, pvz., siūlomų daiktų pavyzdžių, prekių aprašymų, pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos.Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma tiek iš sutarties sąlygų, tiek ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-456/2012). Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-966/2014). Pažymėtina, kad šalys sutarties priede aiškiai susitarė kokiomis savybėmis turi pasižymėti prekės, todėl jos turi atitikti sutartyje numatytus kokybės kriterijus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Ginčo, kad ieškovė pristatė ir supylė į biologinį filtrą sutartyje numatytas prekes, nėra. Aplinkybių, kuriomis atsakovas įrodinėtų, kad į biofiltrą buvo supiltos nekokybiškos ir sutarties sąlygų neatitinkančios medienos skiedros, apeliaciniame skunde nenurodyta. Iš esmės atsakovo pozicija grindžiama tik teisiniu medienos skiedrų kaip statybos produkto kvalifikavimu, su tuo susiejant statybos produktams nustatytas atitinkamas eksploatacinių savybių deklaracijas ir jų formas. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad atsakovo įsigytos prekės nėra laikytinos statybos produktu, todėl joms netaikytinas Reglamentas (ES) Nr. 305/2011, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalims sutartimi nesusitarus dėl deklaracijos formos ir turinio, nėra pagrindo teigti, jog ieškovės pagal sutarties sąlygas pateikta deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nustatyta, jog ieškovės pateikta eksploatacinių savybių deklaracija yra užpildyta naudojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2013 priedu patvirtintą eksploatacinių savybių deklaracijos formą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė svarbia aplinkybe faktą, kad visi rangos darbai buvo baigti bei pradėta pastato eksploatacija, kurios metu nėra jokių pastabų, nusiskundimų ar neatitikimų, susijusių su biofiltrų veikimu. Atsakovo pozicija, kad statybos užbaigimo aktą sudarė ne ginčo šalys, neturi įtakos šio akto įrodomajai reikšmei, o būtent, tam, jog statiniai yra užbaigti ir eksploatuojami pagal paskirtį. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės įrodinėtais faktais ir pateiktais dokumentais, turėjo galimybę juos paneigti (pavyzdžiui, prašyti skirti ekspertizę).Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įvykdė sutartimi sulygtas pareigas, todėl atsakovas nepagrįstai su ja neatsiskaito. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškino materialinės teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo sumokėti 95 760 Eur skolą, nes sutartiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi tinkamai ir sąžiningai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš skundžiamo teismo sprendimo nustatyta, kad nors pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, tačiau ieškovės naudai priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ne proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinio dalį dėl skolos (95 760 Eur) priteisimo, o ieškinio dalį dėl palūkanų (1 432,22 Eur) priteisimo atmetė. Taigi, tenkinta ieškinio dalis sudaro 98,60 proc., o atmesta ieškinio dalis 1,40 proc. visų pareikštų reikalavimų, jei juos vertinti pinigine išraiška. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, buvo pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnis 4 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, nes atsakovė, kuri iš esmės neginčijo pačių prekių pristatymo fakto ir jų kokybės, dėl formalių pagrindų (tariamo deklaracijos neatitikimo įstatymų reikalavimams) nepagrįstai neatsiskaitė su ieškove, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).Ieškovė pateikė prašymą jos naudai iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnis), patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad ji patyrė 1 260 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų.Sprendžiant klausimą dėl priteistino užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą dydžio, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistų ir išdėstytų nauja redakcija rekomendacijų nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, pagal kuriuos maksimalus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo užmokestis gali siekti 1 031,29 Eur (maksimali priteistina suma nurodyta įvertinus teisinių paslaugų teikimo laikotarpį). Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra faktiškai patirtos ir pagrįstos įrodymais, tačiau viršija Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, todėl mažintinos ir ieškovei iš atsakovo priteisiama protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus atitinkanti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“, įmonės kodas 180346182, iš atsakovo Warmwood S.R.L., įmonės kodas 9000403811, Via Stazione 2, 40046 Porretta Terme, Italija, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.