- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- AS-62-501-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00922-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“, trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Litesko“) 2011 m. balandžio 22 d. skundu (b. l. 1-14) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovų Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Finansų ministerija) 2011 m. kovo 31 d. raštą Nr. (24.16-02)-5K-1106022-5K-1103712-6K-1103479; viešosios įstaigos „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2011 m. vasario 22 d. raštą Nr. R4-3044(13.2.3) ir 2011 m. vasario 2 d. raštą Nr. R4-1895(13.2.3) ta apimtimi, kuria jais nustatytas (sumažintas) projekto „Marijampolės miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas“ didžiausias leistinas skirti lėšų dydis. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą Agentūrą tęsti paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-043 vertinimo procedūras, remiantis pareiškėjo UAB „Litesko“ atliekamo viešojo pirkimo rezultatais, bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pasirašyti projektų finansavimo ir administravimo sutartis su pareiškėjais pagal priemonę VP2-4.2-ŪM-02-K „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“.
Pareiškėjas nurodė, kad minėti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti, kadangi jais pažeidžiamos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių ES struktūrinės paramos skyrimą ir naudojimą, nuostatos. Skundžiami atsakovų sprendimai taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovai sprendimais pažeidė pareiškėjo teises, skaidrumo, lygiateisiškumo principus bei viešąjį (šilumos vartotojų) interesą, todėl minėti sprendimai turėtų būti pripažinti neteisėtais ir naikintinais. Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria būtų siekiama sustabdyti sutarčių pasirašymą, motyvuodamas tuo, jog tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad būsimą pareiškėjui palankų teismo sprendimą šioje byloje būtų galima įvykdyti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir aktualų būtinybės užtikrinti reikalavimą reglamentavimą, teismas pažymėjo, jog negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nurodė, kad pareiškėjo skundo teismui tikslas – pripažinus atsakovų veiksmus neteisėtais ir panaikinus ginčijamus sprendimus, gauti visą sumą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal programą, kurioje dalyvavo pareiškėjas pagal pateiktą paraišką. Tokiam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindo sustabdyti ginčijamų administracinių aktų galiojimą. Pareiškėjas iš esmės siekia užsitikrinti, kad jam būtų išmokėta ginčijamais sprendimais sumažinta lėšų dalis. Tačiau pagrindas imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių yra teismo sprendimo dėl nagrinėjamo, o ne dėl ateityje galinčio kilti ginčo įvykdymo pasunkėjimas ar negalimumas. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo negali būti tenkinamas.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 71-77) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta tenkinti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir priimti naują sprendimą – uždrausti atsakovui viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ pasirašyti projektų finansavimo ir administravimo sutartis su pareiškėjais pagal priemonę VP2-4.2-ŪM-02-K „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Atskirajame skunde nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra vienintelis teisėtas būdas užtikrinti, kad būsimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo šioje byloje atveju būtų galima jį įvykdyti. Teigia, kad vykdomas projektas turi išskirtinę reikšmę viešajam interesui, o atsakovų sprendimų vykdymas pažeidė pareiškėjo teisės, skaidrumo, lygiateisiškumo principus, todėl minėti sprendimai turėtų būti pripažinti neteisėtais ir naikintinais. Mano, jog jų pateiktos aplinkybės paneigia teismo argumentą, jog esą pareiškėjo nurodyti argumentai ir grėsmės yra hipotetinio pobūdžio, kadangi neuždraudus Agentūrai pasirašinėti projektų finansavimo ir administravimo sutarčių pagal minėtą priemonę, vėliau (įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje) nebus teisiškai įmanoma įgyvendinti teismo sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Finansų ministerija atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės (draudimas atsakovui Agentūrai priimti bet kokius sprendimus dėl projektų finansavimo pagal priemonę VP2-4.2-ŪM-02-K „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ ir pasirašyti projektų finansavimo ir administravimo sutartis su pareiškėjais iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo) taikymas pažeistų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4-160 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ (Žin., 2011, Nr. 26-185) nurodytas pareiškėjų teises. Pažymi, jog reikalavimo priemonių taikymas būtų neproporcingas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, jog pareiškėjas neprašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės trečiojo suinteresuotojo asmens atžvilgiu ir sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartyje išdėstytais motyvais dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Agentūros atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš skundo matyti, kad pareiškėjas iš esmės inicijuoja ginčą dėl atsakovo Finansų ministerijos 2011 m. kovo 31 d. akto, atsakovo Agentūros 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. vasario 22 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo panaikinti šių aktų galiojimą.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Todėl sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą bei šio reikalavimo taikymo reglamentavimą, pažymi, kad negalima daryti išvados, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamus aktus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Nėra pagrindo teigti, jog Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų perskirstymas lemtų tai, kad nebūtų įvykdytas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo tariamas įsipareigojimas nenaudoti ginčijamos paramos sumos pagal ABTĮ nuostatas yra negalimas. Galimi pareiškėjo nuostoliai dėl sumažintos paramos, jeigu atsirastų, galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė netaikyti priemonių reikalavimui užtikrinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties dalį dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.