- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- 2-4221-845/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- UAB „Turtona“
- Atsakovas
- UAB „Karidoma“, UAB „Vilgama“, M. P.
- Trečiasis asmuo
- D. M.
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,
sekretoriaujant Dovidui Nekrašui,
dalyvaujant ieškovo atstovei adv. padėjėjai R. M.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Turtona“ ieškinį atsakovams UAB „Karidoma“, UAB „Vilgama“ ir M. P. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo D. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Turtoma“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Karidoma“ ir UAB „Vilgama“ bei subsidiariai iš M. P. ir D. M. 82.515,88 Lt skolos, 8,49 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009 m. vasario 19 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Karidoma“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2009/01 dėl negyvenamojo namo, esančio Vokiečių g. 18, Vilnius, pirmajame aukšte esančių patalpų nuomos. Atsakovas Sutarties 4.1.2. ir 4.1.3. punktais įsipareigojo už pirmus patalpų nuomos metus mokėti ieškovui 10.000 Lt plius PVM, o suėjus minėtam metų terminui – 12.000 plius PVM nuomos mokestį už vieną kalendorinį mėnesį. Taip pat atsakovas įsipareigojo mokėti visus su patalpomis ir jų eksploatavimu susijusius mokesčius, papildomą mokestį už bendrojo naudojimo objektų eksploataciją ir administravimą bei nekilnojamojo turto mokestį. Pažymėjo, jog 2009 m. birželio 30 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 09/01 dėl sutarties dalinio pakeitimo, kuriuo šalys susitarė, jog nuo 2009 m. liepos 1 d. nuomos mokestis už patalpų nuomą sudaro 8368 Lt be PVM. Pasak ieškovo, atsakovas savo įsipareigojimų mokėti nuomos ir kitus mokesčius pagal sutartį vykdė netinkamai, todėl ieškovas vėlavo atsiskaityti su komunalinių paslaugų ir paslaugų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimui tiekėjais. Juolab, kad už nurodytas paslaugas sumokėjo pats ieškovas. Dėl nurodytos priežasties ieškovas 2011 m. rugsėjo 29 d. įteikė atsakovui UAB „Karidoma“ pareiškimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, po kurio atsakovo skola ieškovui sudarė 82.515,88 Lt. Taip pat pažymėjo jog vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolio R. V. padėjėja R. A. 2011 m. spalio 12 d. konstatavo, jog patalpose veikia ne nuomininkas (atsakovas), o UAB „Vilgama“ (subnuomininkas). Pažymėjo, jog nuomininko (atsakovo) UAB „Karidoma“ akcininkės, turinčios po 50 proc. akcijų, yra D. M. ir M. P.; subnuomininko vienintelė akcininkė yra M. P.. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas perdavė patalpas naudotis subnuomininkui neinformavęs apie tai ieškovo ir negavęs išankstinio jo sutikimo. Pažymėjo, jog subnuomininkas, būdamas verslininku, privalėjo žinoti, jog jis neteisėtai naudodamas nuomotojo patalpas, pažeidžia nuomotojo interesus. Tiek nuomininkas, tiek subnuomininkas, neteisėtai naudodamas nuomotojo patalpas savo ūkinei komercinei veiklai vykdyti, padarė žalą nuomotojui (ieškovui), kuri pasireiškė nuomotojo negautomis pajamomis. Jeigu subnuomininkas būtų mokėjęs nuomos dydžio ir su nuoma susijusias kitas įmokas, atitinkančias sutarties sąlygas, žala nuomotojui nebūtų padaryta. Pažymėjo, jog CK 2.50 str. 3 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis (akcininkas) atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pasak ieškovo, išnuomotose patalpose subnuomininkas veiklos negalėjo pradėti be susitarimo su nuomininku, o tiek nuomininkui, tiek subnuomininkui šiame susitarime atstovavo nuomininko akcininkės, ėjusios nuomininko ir subnuomininko vadovių pareigas. Nuomininko akcininkė ir vadovė D. M. elgėsi neteisėtai, kuomet, pažeisdama sutarties 8.13 p., leido nuomotojo išnuomotose patalpose veiklą vykdyti subnuomininkui, negavus išankstinio nuomotojo sutikimo. Dėl D. M. veiksmų nuomininkas pats veiklos išnuomotose patalpose nevykdė, o į patalpas įleido subnuomininką, taip susidarė situacija, jog nuomininkas, neturėdamas pajamų, neturėjo galimybės vykdyti įsipareigojimų nuomotojui, todėl D. M. savo turtu yra subsidiariai atsakinga už nuomininko prievoles nuomotojui. Subnuomininko vadovė ir vienintelė akcininkė M. P. žinojo arba negalėjo nežinoti, jog patalpų savininkas yra ne nuomininkas, ir kad subnuomininkas patalpomis naudojasi neteisėtai. Organizuodama subnuomininko veiklą ir žinodama, jog patalpomis subnuomininkas naudojasi neteisėtai, subnuomininko vadovė ir vienintelė akcininkė bei 50 proc. nuomininko akcijų savininkė elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai. Nurodė, jog nemokėjimas mokesčių už komunalines paslaugas bei nuomos ir kitų su nuoma susijusių mokesčių leido subnuomotojui pelnytis nuomotojo sąskaita, o nuomininkui išvengti įsipareigojimų vykdymo. Kadangi susidariusios skolos už neteisėtą patalpų naudojimą subnuomininkas negali atlyginti, subnuomininko akcininkė ir vadovė bei nuomininko akcininkė M. P. subsidiariai savo turtu yra atsakinga už subnuomininko prievolę atlyginti žalą nuomotojui. Nuomininko ir subnuomininko dalyvės sukūrė mechanizmą, kuriuo siekė pasipelnyti nuomotojo sąskaita ir tuo pačiu išvengti savo asmeninės atsakomybės. Kadangi dalyvės turi prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą nuomotojui, nuomininko ir subnuomininko dalyvių atsakomybė yra solidari, o visą nuomotojo patirtą žalą, kurios negalės atlyginti nuomininkas ir subnuomininkas, turi atlyginti nuomininko ir subnuomininko dalyvės bendrai.
Atsakovė M. P. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ginčas vyksta tarp UAB „Turtona“ – nuomotojo ir UAB „Karidoma“ – nuomininko, skola kilusi iš nuomos teisinių santykių dėl netinkamai vykdomos pareigos, t.y. nemokėjimo nuomos mokesčio ieškovui. Tuo tarpu ji nėra susijusi su tarp šalių kilusiu ginču, nes ta aplinkybė, jog ji yra UAB „Karidoma“ akcininkė, nesudaro pagrindo ją traukti atsakove. Taip pat tai, jog jai priklauso atsakovo UAB „Karidoma“ 50 proc. akcijų, nesudaro teisinio pagrindo subsidiariai atsakomybei už įmonės skolas. Pažymėjo, jog nuomos sutartį pasirašė buvusi UAB „Karidoma“ direktorė V. G., o prie įmonės nemokumo, negalėjimo atsiskaityti su ieškovu, šią įmonę privedė dabartinė direktorė D. M.. Nurodė, jog ji nesąžiningų veiksmų neatliko, nes nebuvo įmonės direktore, nesudarinėjo nuomos sutarties su ieškovu ar kitų nesąžiningų įmonei nenaudingų sandorių. Pažymėjo, jog ji yra UAB „Vilgama“ direktorė, tačiau tai nesudaro pagrindo įtraukti ja atsakove šioje byloje. Atsikirtimus grindė aplinkybe, jog pats ieškovas veikė nesąžiningai, nes su UAB „Vilgama“ nesudarė naujos nuomos sutarties, tačiau mokėjimus už nuomą iš UAB „Vilgama“ priimdavo. Nurodė, kad UAB „Karidoma“ netinkamai vykdė iš nuomos sutarties kylančias pareigas, nemokėjo nuomos mokesčio, įsiskolino ieškovui. Dėl šios priežasties UAB „Vilgama“ su ieškovu žodiniu susitarimu susitarė, jog vietoje UAB „Karidoma“ į ginčo patalpas įsikraustys UAB „Vilgama“ ir mokės sutartą nuomos mokestį už nuomininką UAB „Karidoma“. Pasak atsakovės, nuomos sutarties Nr. 2009/01 nutraukti ir pasirašyti naujos nenorėjo pats ieškovas, nes tai nebuvo jam paranku, juolab, kad jis dėl nuomos sutarties nutraukimo būtų praradęs UAB „Karidoma“ sumokėtą avansą. Pažymėjo, jog ji būdama UAB „Vilgama“ direktore, mokėjo nuomos mokestį tiesiogiai ieškovui, o ieškovas pinigus paimdavo, jokių prieštaravimų nebuvo pateikęs. Kai kurie mokėjimai buvo atlikti grynais pinigais, pasirašytinai, dėl to atsakovė negali pateikti visų mokėjimus patvirtinančių įrodymų, juolab, kad dalis dokumentų yra nuomos patalpose, kurios šiuo metu yra ieškovo žinioje ir atsakovė į patalpas patekti bei atgauti dokumentų neturi galimybės. Pažymėjo, jog apie ieškovo išrašinėjamas sąskaitas UAB „Karidoma“ ji nežinojo.
Atsakovas UAB „Vilgama“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2009/01 sudarė su UAB „Karidoma“, sutartį pasirašė UAB „Karidoma“ direktorė V. G., vėliau UAB „Karidoma“ direktore tapo D. M.. Pažymėjo, jog D. M. įmonę valdė blogai, buvo pagauta vagiant, švaistė įmonės turtą, todėl dėl jos veiksmų susidarė skola ieškovui. Nurodė, kad UAB „Vilgama“ susitarė su ieškovu, jog vietoj nuomos mokesčio nemokančios UAB „Karidoma“ negyvenamosiose patalpose Vokiečių g. 18, Vilnius, įsikurs UAB „Vilgama“ ir mokės nuomos mokestį tiesiogiai ieškovui. Pabrėžė, jog atsakovas mokėjo nuomos mokestį tiesiogiai ieškovui, kuris pinigus paimdavo ir niekada nekėlė prieštaravimų. Pasak atsakovo, nuomos sutarties pasirašyti nenorėjo pats ieškovas. Nurodė, kad visų nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtinančių kvitų atsakovas negali pateikti, nes dauguma mokesčių buvo mokami grynaisiais pinigais, pasirašant ant orderių, o jie yra patalpose Vokiečių g. 18, į kurias patekti atsakovas neturi galimybės dėl ieškovo kaltės. Pažymėjo, jog ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog nežinojo apie tai, kad UAB „Vilgama“ buvo įsikėlusi į nuomos patalpas, nes pinigus už nuomą gaudavo ir priimdavo iš UAB „Vilgama“. Vadinasi, ieškovas pripažino nuomos (subnuomos) teisinius santykius. Pasak atsakovo, susidaręs įsiskolinimas yra atsiradęs iš nuomos santykių tarp ieškovo ir UAB „Karidoma“, o UAB „Vilgama“ visus iš nuomos kylančius mokesčius apmokėjo ir jokių įsiskolinimų ieškovui neturi.
Atsakovė D. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji nepagrįstai yra įtraukta atsakove. Pažymėjo, jog 2009 m. liepos 1 d. ji įsigijo 50 proc. UAB „Karidoma“ akcijų iš V. G., taipogi ji buvo UAB „Karidoma“ direktore nuo 2009 m. liepos 5 d. iki 2009 m. spalio 29 d. Kilus nesutarimams tarp akcininkų, ji pasiūlė kitai akcininkei, M. P., perpirkti iš jos akcijas ir paskirti kitą direktorių, tačiau M. P. nesutikus ir nesutarimams dėl įmonės valdymo aštrėjant, atsakovė pati išsiuntė pranešimą Sodrai apie atleidimą iš direktorės pareigų. Kadangi atsakovei valdant UAB „Karidoma“ jokių įsiskolinimų, nesutarimų bei ginčų tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo, o tolimesnėje įmonės veikloje bei įmonės valdyme atsakovė nedalyvavo, jos kaltės dėl susidariusių įmonės įsiskolinimų nėra. Juo labiau atsakovė nėra ir negali būti susijusi su UAB „Vilgama“. Pažymėjo, jog atsakovei išeinant iš darbo, ieškovo patalpose veiklą vykdė UAB „Karidoma“, o apie UAB „Vilgama“ nieko nebuvo žinoma. Atkreipė dėmesį, jog jai išeinant iš direktorės pareigų ir perduodant įmonės turtą bei dokumentus, M. P. atsisakė pasirašyti turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, o visas įmonės turtas ir dokumentai atsidūrė M. P. žinioj bei atsakomybėj.
Atsakovas UAB „Karidoma“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
2013-06-13 teismo posėdyje buvo gautas ieškovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo atsakovės D. M. atžvilgiu ir jos įtraukimo trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje. Teismas 2013-06-14 nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir civilinę bylą atsakovės D. M. atžvilgiu nutraukė, o D. M. įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovai UAB „Karidoma“ ir UAB „Vilgama“ apie teismo posėdį buvo informuoti tinkamai, t.y. viešo paskelbimo būdu (IV t., b.l. 19), prašymų iš jų gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.
Atsakovė M. P. į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi nutraukė su advokate atstovavimo sutartį.
Tretysis asmuo D. M. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė prašė bylą nagrinėti nurodytiems asmenims nedalyvaujant, kadangi visi buvo informuoti tinkamai, o atsakovė M. P. turėjo galimybę pati atvykti į teismą, be to, turėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
Pažymėtina, kad Civilinio proceso įstatymas orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą materialiuoju atžvilgiu sprendimą. CPK 42 str. 5 d. įpareigoja šalis veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Tuo tarpu atsakovė tik teismo posėdžio dieną, t.y. 2013-09-17, pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį. Iš atsakovės atstovės adv. J. M. pranešimo apie atstovavimo sutarties nutraukimą su atsakove matyti, jog atstovavimo sutartis buvo nutraukta 2013-09-10. Paskutinis teismo posėdis, kuriame dalyvavo atsakovė ir jos atstovė, įvyko 2013-06-13. Taigi, praėjus trims mėnesiams, atsakovė pareiškė apie atstovavimo sutarties nutraukimą ir tuo pagrindu prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad ši civilinė byla buvo grąžinta iš Vilniaus apygardos teismo 2012-12-20 (III t., b.l. 93), teismo šaukimas įteiktas atsakovei 2013-08-01 asmeniškai apie 2013-09-17 įvyksiantį teismo posėdį. Tuo tarpu atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teisme buvo gautas tik 2013-09-17, teismo posėdžio dieną. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo teismui manyti, jog atsakovė savo veiksmais vilkina bylos nagrinėjimą, trukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės, todėl teismas atsakovės nurodytų priežasčių dėl teismo posėdžio atidėjimo nepripažįsta svarbiomis. CPK 42 str. 5 d. įtvirtina šalių pareigą sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir rūpintis proceso skatinimu. Teismas atsakovės veiksmus teismas vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tokiu būdu, siekdamas užtikrinti proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimą, taip pat užkirsti kelią nepagrįstam proceso vilkinimui, taip pat atsižvelgdamas, jog kiti atsakovai ir tretysis asmuo buvo informuoti tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovams ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. vasario 19 d. ieškovas UAB „Turtona“ (nuomotojas) sudarė su atsakovu UAB „Karidoma“ (nuomininku) Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo suteikti atsakovui (nuomininkui) laikinai 5 metų terminui už užmokestį valdyti ir naudotis patalpomis, esančiomis Vokiečių g. 18, Vilniuje, pirmame aukšte, kurių bendras plotas 83,68 kv. m., unikalus Nr. 1097-0022-3016:0006, viešojo maitinimo veiklai vykdyti, o atsakovas įsipareigojo naudoti patalpas pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje numatytomis sąlygomis bei pagrindais (b.l. 8-18). 2009-02-19 Sutartimi šalys sulygo, jog už naudojimąsi patalpomis nuomininkas (atsakovas) mokės nuomotojui (ieškovui) nuomos mokestį. Atsakovas įsipareigojo už pirmus dvylika nuomos mėnesių nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos bet ne vėliau kaip nuo 2009-03-01 mokėti ieškovui 10 000 Lt nuomos ir 1 900 Lt PVM, iš viso -11.900,00 Lt nuomos mokestį už kalendorinį mėnesį. Pagal Sutarties 6.2 p., nuomos mokestis mokamas už einamąjį kalendorinį mėnesį pagal nuomotojo pateikiamą sąskaitą. Nuomotojas sąskaitą pateikia per pirmąsias penkias to mėnesio darbo dienas, o nuomininkas įsipareigojo ją apmokėti per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Be to, Sutartimi šalys susitarė, kad be nuomos mokesčio nuomininkas mokės nuomotojui visus su patalpomis ir jų eksploatavimu susijusius mokesčius. Sutarties 4.1.1 punkto pagrindu nuomininkas – atsakovas UAB „Karidoma“ sumokėjo ieškovui penkių mėnesį nuomos mokesčio dydžio avansą su PVM, t.y. 59.500,00 Lt. 2009-06-30 šalys sudarė Papildomą susitarimą 09/01 prie Sutarties, kurio 4.1.2 p. nustatė 8368,00 Lt nuomos mokestį (b.l. 19). Šis susitarimas įsigaliojo nuo 2009-07-01.
Iš 2009-07-05 akcininkų sprendimo matyti, jog UAB „Karidoma“ akcininkėmis, turinčiomis po 50 proc. akcijų, paskirtos D. M. ir M. P. (b.l. 78). VĮ Registrų centro išrašo duomenimis D. M. paskirta UAB „Karidoma“ vadove nuo 2009-07-05 (b.l. 158-160). Iš VSDFV pažymos matyti, jog D. M. dirbo UAB „Karidoma“ vadove laikotarpiui nuo 2009-07-03 iki 2009-10-29 (II t., b.l. 158), nors įrašas apie įmonės vadovą juridinių asmenų registre nėra pakeistas (I t., b.l. 159), bylos nagrinėjimo metu D. M. tai pat nebuvo išregistruota iš UAB „Karidoma“ direktorės pareigų (III t., b.l. 100-102).
Byloje nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2010-10-10 iki 2011-09-20 išrašė atsakovui UAB „Karidoma“ pagal Sutartį PVM sąskaitas-faktūras už patalpų nuomą (b.l. 24-35). Iš byloje esančių sąskaitų – faktūrų matyti, jog jos buvo išrašomos atsakovui UAB „Karidoma“, taip pat kasos pajamų orderio kvituose, kuriais atsakovė M. P. mokėjo už patalpų nuomą, nurodyta, jog kvitai priimti iš UAB „Karidoma“ ir pasirašyti atsakovės M. P., be to, kvituose nurodyta, jog mokama už UAB „Karidoma“ patalpų nuomą (II t., b.l. 15-44, 166-175, III t., b.l. 45-46). Atsakovė M. P. 2009-12-23 įsipareigojimu pripažino UAB „Karidoma“ 28.499,58 Lt skolą ieškovui ir įsipareigojo ją padengti iki 2009-12-31 (II t., b.l. 165). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas 2011-08-01 kreipėsi į atsakovą UAB „Karidoma“ su įspėjimu dėl nesumokėtos skolos, nurodydamas, jog atsakovas pažeidė Sutarties 10.8.3 p., kadangi laiku neatsiskaitė už patalpų nuomą, prašė iki 2011-08-10 padengti 58.347,23 Lt skolą (III t., b.l. 55). Iš 2011-08-01 elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovės M. P. matyti, jog atsakovė 58.289,00 Lt skolą pripažino (III t., b.l. 126). Po įspėjimo atsakovė sumokėjo už elektros paslaugas (III t., b.l. 127) ir 2011-08-02 už „Karidoma“ patalpų nuomą 400 Lt (II t., b.l. 128). Kadangi visa skola padengta nebuvo, ieškovas 2011-09-08 kreipėsi su raginimu į atsakovą UAB „Karidoma“ dėl skolos sumokėjimo, reikalaudamas padengti 51.247,23 Lt skolą už patalpų nuomą iki 2011-09-22 (III t., b.l. 36).
Iš 2011-10-11 rašto matyti, jog ieškovas nutraukė su atsakovu UAB „Karidoma“ 2009-02-19 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2009/01 nuo 2011 m. lapkričio 2 d. (b.l. 79-80). 2011-10-11 UAB „Vilgama“, atstovaujama atsakovės M. P., sudarė su A. S. K. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 11/01, kuria bendrovei buvo išnuomotos negyvenamos patalpos, esančios Vilniaus g. 29, Vilniuje (III t., b.l. 49-54).
Taip pat byloje nustatyta, jog antstolis 2011-10-12 aktu konstatavo, jog išnuomotose patalpose, esančiose Vokiečių g. 18, Vilniuje, veikia atsakovas UAB „Vilgama“ (b.l. 75). Šią aplinkybę atsakovė M. P. pripažino ir patvirtino, jog UAB „Vilgama“ vykdė veiklą ieškovo patalpose nuo 2010-07-01. Iš UAB „Vilgama“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, jog šios įmonės vienintelė akcininkė yra atsakovė M. P. bei nuo 2010-04-06 ji paskirta bendrovės direktore (b.l. 77). Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašas (b.l. 161-162).
Byloje nustatyta, jog PVM sąskaitos-faktūros už patalpų nuomą (b.l. 24-35) atsakovo UAB „Karidoma“ buvo padengtos tik iš dalies, nes jo skola su delspinigiais, atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, sudaro 82.515,88 Lt (b.l. 36-37, 38).
Ieškovas patikslintu ieškinio pareiškimu prašo skolą priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Karidoma“ ir UAB „Vilgama“ bei subsidiariai iš M. P.. Sprendžiant dėl šių asmenų atsakomybės, svarbu pažymėti, jog D. M. nuo 2009-10-29 nebedirbo UAB „Karidoma“ vadove, todėl faktiškai įmonės veikloje nedalyvavo, UAB „Karidoma“ faktiškai valdė ir kontroliavo šios įmonės veiklą bei atsiskaitymus atsakovė M. P.. Tai patvirtina kasos pajamų orderiai, pasirašyti atsakovės, taip pat liudytojos J. L.-Barauskienės, buvusios UAB „Turtona“ direktorės, parodymai, duoti teismo posėdyje apie tai, jog dėl nuomos sutarties vykdymo ji bendravo tik su atsakove M. P., tuo tarpu su D. M. tiesiogiai nebendravo, nes vadove prisistatydavo M. P.. Liudytoja parodė, jog apie UAB „Vilgama“ jai nebuvo žinoma. Teismas netikėti liudytojos parodymais neturi pagrindo, juolab, kad ji jau nėra UAB „Turtona“ vadovė, be to, jos parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai apie tai, jog už nuomą mokėjo tik atsakovė M. P.. Taip pat aplinkybę, jog faktinė UAB „Karidoma“ vadovė buvo atsakovė M. P. patvirtina ir jos 2009-12-23 įsipareigojimas iki 2009-12-31 padengti UAB „Karidoma“ 28.499,58 Lt įsiskolinimą ieškovui (II t., b.l. 165). Taigi atsakovė M. P. buvo juridinio asmens – UAB „Karidoma“ dalyvė – akcininkė ir faktinė bendrovės vadovė.
Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė M. P. 2010-03-02 įsteigė naują juridinį asmenį UAB „Vilgama“, buvo šios bendrovės vienintele dalyve ir vadove (b.l. 161-162). Antstolis 2011-10-12 aktu konstatavo, jog išnuomotose patalpose, esančiose Vokiečių g. 18, Vilniuje, veikia atsakovas UAB „Vilgama“ (b.l. 75). Šią aplinkybę atsakovė M. P. pripažino ir patvirtino, jog UAB „Vilgama“ vykdė veiklą ieškovo patalpose nuo 2010-07-01. Iš UAB „Vilgama“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, jog šios įmonės vienintelė akcininkė yra atsakovė M. P. bei nuo 2010-04-06 ji paskirta bendrovės direktore (b.l. 77). Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašas (b.l. 161-162).
Taigi aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Karidoma“ ir UAB „Vilgama“ buvo susijusios įmonės, jų faktinis vadovas buvo atsakovė M. P.. Byloje faktas, jog D. M. dirbo UAB „Karidoma“ direktore tik laikotarpiu nuo 2009-07-03 iki 2009-10-29 konstatuotas (II t., b. l. 158). Taigi, atsakovė M. P., būdama vienintele UAB „Vilgama“ akcininke bei direktore (I t., b.l. 77), vykdė analogišką veiklą, kurią vykdė UAB „Karidoma“, nuomojamose patalpose, esančiose Vokiečių g. 18, Vilniuje, nurodydama, jog nuomos mokestį moka už UAB „Karidoma“ (II t., b.l. 15-44, 166-175). Byloje esantys kasos pajamų orderiai patvirtina, kad mokėjimai už patalpų nuomą buvo priimti iš UAB „Karidoma“, o juos atliko ir kasos pajamų orderiuose pasirašė M. P.. Iš kasos pajamų orderių turinio matyti, jog mokėtojas yra M. P. UAB „Vilgama“, o mokėjimo paskirtis - grynųjų įmokėjimas į sąskaitą, mokama už UAB „Karidoma“. Pažymėtina, jog kasos pajamų orderiuose nėra nurodyta, kad mokėjimai atlikti už patalpų nuomą atsakovui UAB „Vilgama“. Tokio pobūdžio aplinkybės patvirtina, jog atsakovas UAB „Karidoma“ pažeidė Nuomos sutarties 8.13 punktą, kadangi perdavė patalpas UAB „Vilgama“, t.y. subnuomininkui, apie tai neinformavęs nuomotojo - ieškovo ir negavęs jo sutikimo. Taigi, konstatavus faktą, kad mokėjimai buvo atlikti tik už UAB „Karidoma“, nėra pagrindo teigti, jog tarp ieškovo ir UAB „Vilgama“ buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl patalpų nuomos. Tokiu būdu darytina išvada, kad UAB „Vilgama“ naudojosi ieškovo patalpomis subnuomos pagrindais nesant ieškovo sutikimo, t.y. susitarimo tarp šalių. Taigi UAB „Vilgama“ veikė neteisėtai ir taip pažeidė ieškovo interesus. Ta aplinkybė, jog M. P., mokėdama už UAB „Karidoma“ patalpų nuomą, kai kuriuose mokėjimo orderiuose įvardindavo save kaip UAB „Vilgama“ direktore, savaime nesukūrė teisinių santykių tarp ieškovo ir UAB „Vilgama“, o juo labiau nesudarė teisinio pagrindo atsakovui UAB „Vilgama“ naudotis ieškovui priklausančiomis patalpomis.
Nors atsakovė M. P. teigė, jog ieškovui buvo žinoma, kad patalpomis naudojasi UAB „Vilgama“, svarbu pažymėti, jog ieškovas ir UAB „Karidoma“, sudarydamos 2009-02-19 Sutartį, jos 8.13 punkte aiškiai nustatė subnuomos sąlygą, t.y. tik gavus rašytinį ieškovo sutikimą. Tuo tarpu byloje įrodymų, patvirtinančių, jog šalys buvo sudarę rašytinį susitarimą, nėra. Pažymėtina, kad konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Vadinasi įrodinėjant, jog buvo sudaryta žodinė sutartis, svarbu nustatyti šalių susitarimo, faktą. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių šalių žodinį susitarimą, byloje nėra (CPK 178 str.). Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-70/2010). Taigi išdėstytų aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo išvadai, jog šalys buvo pasiekę susitarimą dėl patalpų subnuomos atsakovui UAB „Vilgama“. Taigi, UAB „Karidoma“ nesant teisinio pagrindo leido UAB „Vilgama“ neatlygintinai naudotis ieškovui priklausančiomis patalpomis. Pagal CK 6.158 straipsnio 1 dalį, sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. CK 6.200 str. 1 d. nurodyta, kad sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kadangi UAB „Karidoma“ Sutarties 4.1.-4.4 p,. 8.13 p. pažeidė, jai kyla civilinė atsakomybė.
CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. CK 1.5 str. įtvirtina civilinių teisnių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmu, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.). Būtent, juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 str. 3 d., atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (LAT 2012-01-26, civ. byla Nr. 3K-3-25/2012).
Iš pateiktos CK 2.50 straipsnio 3 dalies dispozicijos aišku, kad, esant juridinio asmens dalyvio nesąžiningiems veiksmams, pastarasis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Tai reiškia, kad, juridiniam asmeniui dėl įvairių priežasčių negalint įvykdyti prievolės, ją privalo įvykdyti nesąžiningas juridinio asmens dalyvis. Aplinkybė, ar juridinio asmens dalyvis buvo sąžiningas, sprendžiama pagal tai, ar jis nėra atlikęs veiksmų, kurie yra neteisėti, kalti ir turėjo įtakos tam, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės. Prievolė papildomai atsakyti juridinio asmens nesąžiningam dalyviui atsiranda dėl nesąžiningų veiksmų ir nuostolių atsiradimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė M. P. žinojo, jog UAB „Karidoma“ jau nuo 2009-03-05 atliko tik dalinius mokėjimus ieškovui už patalpų nuomą (III t., b.l. 199-201), todėl suvokė, jog UAB „Karidoma“ yra skolinga ieškovui, juolab, kad skolos sumos buvo ženklios, o vykdyti mokėjimai už patalpų nuomą tik minimalūs. Be to, atsakovė dar 2009-12-23 raštu įsipareigojo iki 2009-12-31 padengti UAB „Karidoma“ 28.499,58 Lt įsiskolinimą (II t., b.l. 165). Nepaisant šio įsipareigojimo, ji vykdė tik dalinius mokėjimus, veiklos įmonėje „Karidoma“ nevykdė, priešingai - žinodama apie bendrovės prievolę atsiskaityti su ieškovu, siekė išvengti jos vykdymo: 2010-03-02 įsteigė naują juridinį asmenį UAB „Vilgama“, buvo šios bendrovės vienintele dalyve ir vadove (b.l. 161-162), UAB „Karidoma“ veiklą perkėlė į naujai įsteigtą įmonę, dėl ko UAB „Karidoma“ tapo nemokia. Tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindo teismui manyti, jog UAB „Vilgama“ buvo įsteigta siekiant perkelti į šią įmonę atsakovo UAB „Karidoma“ veiklą ir taip išvengti prievolės ieškovui įvykdymo. Tuo pasireiškė atsakovės nesąžiningi veiksmai, kurie prasidėjo sutarties vykdymo metu. Be to, svarbu pažymėti, jog veiklos perkėlimas į kitą įmonę nelikvidavus UAB „Karidoma“, sudarė galimybę naudotis ieškovo išnuomotomis patalpomis įmonei „Karidoma“ ir leido įmonei „Vilgama“ išvengti nuomos mokesčio mokėjimo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė M. P., būdama UAB „Karidoma“ akcininke ir faktine vadove, taip pat UAB „Vilgama“ vadove ir vienintele akcininke, elgėsi nesąžiningai, nes įsipareigojimus pagal nuomos sutartį paliko nemokiam nuomininkui UAB „Karidoma“, o gautos pajamos iš veiklos, naudojant ieškovo išnuomotas patalpas, atiteko kitam subjektui – atsakovui UAB „Vilgama“, kurio nesiejo sutartiniai santykiai su ieškovu. Taigi išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog dėl nurodytų atsakovės veiksmų – nesąžiningo elgesio, ieškovas patyrė nuostolių. CK 1.137 str. 2 d. nustatyta, jog įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi veikti sąžiningai. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas taikyti M. P. subsidiarinę atsakomybę.
Pažymėtina, jog atsakovui UAB „Vilgama“ Vilniaus apygardos teismas 2012-07-20 iškėlė bankroto bylą (LITEKO duomenys), o UAB „Karidoma“ jau buvo nemoki dar iki sutarties nutraukimo (2011-10-11). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, jog UAB „Karidoma“ ir UAB „Vilgama“ turto neužteks atsiskaityti su ieškovu, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš juridinio asmens dalyvio M. P. atsiskaityti už įmonės prievoles, kadangi ji apie situaciją, jog UAB „Karidoma“ yra nemoki sužinojo vos tik jai susidarius ir prisiėmė dėl to riziką.
Pažymėtina, jog ieškovas pateikė UAB „Karidoma“ įsiskolinimo ataskaitą, sudarytą įmonės buhalterės, iš kurios matyti, jog įsiskolinimas už patalpų nuomą yra susidaręs už laikotarpį nuo 2009-03-05 iki 2011-09-20 (III t., b.l. 199-201). Išanalizavus nurodytą ataskaitą, teigtina, jog atsakovo skola pradėjo kauptis nuo 2009-03-05 ir 2011-09-20 dienai sudarė 132.161,79 Lt. Iš ataskaitos turinio matyti, jog joje aiškiai detalizuoti susidarę skolos dydžiai pagal PVM sąskaitas-faktūras, laikotarpiai, gauti apmokėjimai bei įsiskolinimų dydžiai. Teismui abejonių dėl ataskaitoje nurodytų duomenų patikimumo ir pakankamumo nekilo, juolab, kad ji sudaryta kompetentingo asmens bei patvirtinta byloje esančiais duomenimis (PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo orderiai, šalių elektroninis susirašinėjimas) bei šalių paaiškinimais. Tuo tarpu duomenų, paneigiančių nurodytos skolos dydį, atsakovai nepateikė (CPK 178 str.).
Remiantis Sutarties 12.2 p., nuomininkui vėluojant sumokėti nuomos mokestį, mokestį už komunalines paslaugas, papildomą mokestį ir/ar kitus mokėjimus pagal sutartį, nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal Sutarties 12.3 p., nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio ar kitų mokėjimų nuomotojui pagal sutartį iš nuomininko sumokėtų sumų nuomotojas pirmiausia užskaito delspinigius, po to – nuomininko nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų pagal sutartį įsiskolinimą. Ieškovas už laiku nesumokėtas įmokas pagal nuomos sutartį atsakovui paskaičiavo 9 854,09 Lt delspinigių (III t., b.l. 26-27). Iš 2011-09-29 ieškovo pareiškimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo matyti, jog atsakovo UAB „Karidoma“ skola 2011-09-29 sudarė 132.161,79 Lt, tačiau atsižvelgiant į Sutarties 4.1.1 p., pagal kurį atsakovas sumokėjo ieškovui 59.500,00 Lt avansą bei Sutarties 13.2 p., 12.3 p., užskaičius 9854,09 Lt delspinigius, likusi 49.645,91 Lt avanso suma buvo įskaityta už nuomos mokesčio įsiskolinimą (III t., b.l. 23). Tokiu būdu skola už patalpų nuomą sudaro 82 515,88 Lt. Konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas, teismas ieškovui priteisia iš atsakovų UAB „Karidoma“ ir UAB „Vilgama“ solidariai bei subsidiariai iš atsakovės M. P. 82 515,88 Lt sumą už patalpų nuomą.
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 8,49 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.37 str. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesines palūkanas ieškovas prašo priteisti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Palūkanų dydis nustatytas teisingai, todėl iš atsakovo priteistinos 8,49 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-10-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas ieškovui 2475,00 Lt žyminis mokestis (I t., b.l. 7), t.y. iš kiekvieno atsakovo po 825,00 Lt (CPK 93 str. 1 d.). Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos 262,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, t.y. iš kiekvieno po 88,00 Lt. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 269 - 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Turtona“, į. k.: 12460593482 iš atsakovų UAB „Karidoma“, į.k..: 302302089, ir UAB „Vilgama“, į.k.: 302485224, solidariai ir subsidiariai iš atsakovės M. P., a.k.: (duomenys neskelbtini) 82.515,88 Lt (aštuoniasdešimt du tūkstančius penkis šimtus penkiolika Lt 88 ct) skolos ir 8,49 procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-10-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų UAB „Karidoma“, UAB „Vilgama“ ir M. P. lygiomis dalimis ieškovo UAB „Turtona“ naudai 2475,00 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis Lt) žyminį mokestį, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 825,00 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt penkis Lt).
Priteisti iš atsakovų UAB „Karidoma“, UAB „Vilgama“ ir M. P. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 262,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, t.y. iš kiekvieno po 88,00 Lt.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.