Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-606/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-13
Bylos Nr.
1-24-606/2011
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00558-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis
D. L., V. L., D. K., J. B.
Kaltinamasis
P. S.
Advokatai
Gražina Mauručaitienė
Baudžiamoji byla Nr.1-24-606/2011Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00558-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 2.3.6.4.5.;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 13 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Daniilai Budanovui, Erikai Palepšienei,dalyvaujant prokurorams Juozui Sykui, Kristinai Prialgauskienei,kaltinamojo gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,nukentėjusiesiems D. L., V. L., D. K.,nukentėjusiosios J. B. įstatyminei atstovei D. B.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui M. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromonteriu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, be to, nesunkiai sutrikdyta žmonių sveikata bei sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

2009 m. spalio 25 d., apie 17.00 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis P. S., esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, tiesiame kelio ruože, kai matomumas iš vairuotojo kabinos į priekį apie 100 metrų, vairuodamas tėvui P. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas antra eismo juosta, kur pagal važiavimo kryptį yra dvi eismo juostos, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, pervažiavęs dvigubą ištisinę priešingos krypties eismo juostas skiriančią liniją ir įvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, susidūrė su priešinga kryptimi antra eismo juosta važiavusiu automobiliu „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu nukentėjusiojo V. L.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė automobilio „VW Passat“ keleivis mažametis A. L., automobilio keleiviams nukentėjusiajai J. B. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiesiems D. M. bei D. K. nustatyti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Šiais savo veiksmais kaltinamasis P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto –eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų turto saugumui ir aplinkai - reikalavimus, 123 punkto – dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąją juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąją eismo juosta arba ją pervažiuoti - reikalavimus, 3 priedo 1 dalies 1.3 punktų – kad dviguba ištisinė linija priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose keturias eismo juostas ir daugiau, draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama - reikalavimus.

Kaltinamasis P. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2009 m. spalio 25 d., apie 17.00 val., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) gatve, Klaipėdos m., norėdamas pareguliuoti salono šildymą, nukreipė žvilgsnį į automobilio prietaisų skydelį, kai tuo metu išgirdo kartu važiavusios E. S. riksmą. Pakėlęs galvą, pastebėjo, kad posūkyje išvažiavo į priešingą eismo juostą, žinoma bandė išvengti eismo įvykio, tačiau nebespėjo ir susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu. Kaltinamasis parodė, jog tuo metu jo vairavimo stažas buvo trys mėnesiai. P. S. taip pat paaiškino, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, techninė apžiūra dar galiojo, tačiau patvirtino, kad automobilio padangos buvo skirtingų dydžių ir be protektorių. Kaltinamasis parodė, jog įvykio metu jis patyrė šoką, dėl avarijos labai išgyvena net ir dabar, dėl ko sutriko sveikata, dėl to vieną mėnesį jis gydėsi Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, o šiuo metu Klaipėdos psichikos sveikatos centre, nuolat geria vaistus nuo depresijos. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis V. L. parodė, jog tą dieną kartu su šeima bei dar keliais asmenimis jis automobiliu važiavo nuo jūros. Automobilį vairavo jis, šalia jo keleivio vietoje sėdėjo nukentėjusysis D. K., automobilio gale – keleivio pusėje sutuoktinė D. L., vidury - sūnus D. M., už jo vairuotojo pusėje - J. B., kuri ant kelių apsikabinusi laikė jų mažametį sūnų A. L.. Važiuojant H. Manto gatve, ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, sankryžoje automobilis, važiavęs link Dragūnų, išvažiavo į priešingą eismą juostą ir atsitrenkė tiesiai į jo vairuojamo automobilio kairę priekinę pusę. Nukentėjusysis nurodė, jog įvykio metu žuvo jų mažametis sūnus A. L., V. L. paaiškino, jog mažamečio sūnaus, su kuriuo juos siejo glaudūs ir tamprūs emociniai bei dvasiniai ryšiai, netektis sukėlė ilgalaikį, itin didelį psichologinį tiek jo paties, o ypač žmonos, kuri nuolat turi vartoti vaistus, pasidarė itin jautri, su ja sunku bendrauti, diskomfortą, sukėlė nerimą dėl ateities, nes nebeliko galimybės sulaukti paramos senatvėje, depresiją. Nukentėjusysis pabrėžė, jog jie abu su žmona dėl sūnaus netekties neabejotinai patyrė itin didelę moralinę žalą, kurią jie įvertina po 400 000 Lt. Nukentėjusysis V. L. nurodė, jog įvykio metu buvo sužalotas ir jis pats - jam buvo sumuštas dešinys petys, juosmuo, dešinys kelis, dėl patirtų sužalojimų mėnesį laiko jis negalėjo judėti, dėl ko negalėjo dirbti, buvo apribota jo judėjimo laisvė, kilo įvairūs tiek fizinio, tiek psichologinio pobūdžio nepatogumai, išgyvenimai. Ko pasekoje jis taip pat patyrė moralinę žalą, kurią vertinąs 10 000 Lt. Nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti ir turėtas advokato išlaidas.

Nukentėjusioji D. L. parodė, jog 2009 m. spalio 25 d. jie su šeima vyro vairuojamu automobiliu važiavo nuo jūros namo į miestą. Netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ tiesiai į juos dideliu greičiu atlėkė baltos spalvos automobilis BMW, kuris net nestabdė. Jos vyras, vairavęs automobilį, dar bandė išvengti susidūrimo, tačiau nespėjo, jie tik spėjo garsiai sušukti ir įvyko susidūrimas. Po smūgio atgavusi sąmonę, ji suprato, kad visi buvę automobilyje yra sužaloti - vyras aimanavo, jos sesuo J. B., sėdėjusi automobilio gale už vairuotojo ir ant kelių laikiusi jos mažametį sūnų A. L., nuo smūgio atsidūrė bagažinėje, mažametį Arnoldą ji aptiko automobilio gale nukritusį tarp sėdynių. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų sūnus A. L. netrukus mirė, kitas sūnus – D. M. buvo sužalotas. Nukentėjusioji paaiškino, kad po šio įvykio sūnus D. labai pasikeitė, pasidarė irzlus, uždaras, sunkiai bendrauja, atsiliko mokykloje, negali normaliai bendrauti su bendraamžiais ir dėl to labai išgyvena, be to, vis dar jaučia sužalotos rankos skausmus. Todėl ji, kaip nepilnamečio sūnaus D. M. įstatyminė atstovė, prašo iš kaltinamojo P. S. priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos jos nepilnamečiui sūnui D. M.. Nukentėjusioji D. L. paaiškino, jog, atsižvelgiant į vaiko patirtus dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, patirtus nepatogumus, ji mananti, kad prašoma priteisti suma yra teisinga ir protinga jos sūnaus neturtinei žalai atlyginti. Be to, D. L. nurodė, jog kaip ir sutuoktinis V. L., baudžiamojoje byloje ji reiškia 400 000 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos moralinės žalos netekus mažamečio vos pusantrų metų sūnaus. Nukentėjusioji paaiškino šią netektį išgyvenanti itin sunkiai, išgyvenanti iki šiol ir pastoviai, kiekvieną dieną, minutę, ji patyrė didelę emocinę depresiją, atsiradęs nerimo jausmas, ji nuolat vartojanti raminamuosius vaistus, jai, kaip ir sutuoktiniui, tapo sunkiau bendrauti su aplinkiniais ir aplinka. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti turėtas advokato išlaidas. D. L. D. L. patvirtino, kad kaltinamojo mama jai yra sumokėjusi 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl ji sutinka, kad šia suma pareikštas ieškinys būtų sumažintinas.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad tą dieną jis važiavo V. L. vairuojamu automobiliu kartu su jo šeima, automobilyje jis sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Važiuojant nuo jūros, ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, kelio dalyje, kur yra išlenkimas, išlenkimo pabaigoje kaltinamojo P. S. vairuojamas automobilis darė didelį lanką, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė tiesiai į jų automobilį, į priekinę kairę jo pusę. Nukentėjusysis nurodė, jog įvykio metu jis prarado sąmonę, nuo patirto smūgio jam buvo prakirstas antakis, diagnozuotas smegenų sukrėtimas, sutrenkta nugara, dėl akių dugno pažeidimo pablogėjo regėjimas. Dėl šio įvykio patirtų fizinių ir dvasinių sukrėtimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo, nukentėjusysis nurodo patyręs didelį moralinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, įtakojusius didelius praradimus, kuriems kompensuoti jis reiškia 10 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo P. S., taip pat priteisti ir turėtas advokato išlaidas.

Nukentėjusiosios J. B. įstatyminė atstovė D. B. parodė, jog tą dieną sunkioje avarijoje nukentėjo V. L. vairuojamame automobilyje važiavusi jos dukra J. B.. Iki šio eismo įvykio aukštąjį išsilavinimą turėjusi ir mėgstamą darbą dirbusi savarankiška dukra dėl patirtos labai sunkios galvos traumos, kraujo išsiliejimo į smegenis buvo ilgalaikėje komoje. Jai buvo diagnozuotas daugybinis smegenų sumušimas, kaktos ir lūpos muštinės žaizdos. Po traumos J. B. tapo neįgali, pati negali savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, negali bendrauti, normaliai judėti. Nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo P. S. priteisti 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, savo ieškininius reikalavimus grįsdama tuo, jog sunkiai eismo įvykio metu sužalota jos dukra J. B. patyrė didžiulius fizinius skausmus, moralinius, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dėl patirtų fizinių traumų dukra nebegalės gyventi visaverčio gyvenimo, turėti vaikų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, ji tapo visiškai neįgali. Įstatyminė atstovė nurodo, jog jos, manymu, kompensuoti prašoma priteisti suma yra sąžininga ir protinga.

Liudytoja V. S. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios J. B. gydytoja ir gali patvirtinti, jog nukentėjusiosios sveikatos būklė po avarijos metu patirtos traumos yra sunki ir liekamieji reiškiniai nuketėjusiajai liks visam gyvenimui. Po patirtos galvos traumos nukentėjusioji neturi galimybių visiškai pasveikti. Nukentėjusioji yra ir ateityje bus nuolat priklausoma nuo ją slaugančio asmens ir jai bus reikalinga nuolatinė priežiūra. J. B. kalba sutrikusi, nenuosekli, ji negali išvystyti pokalbio, kalba tik pavieniais žodžiais, nors ir adekvačiai supranta. Liudytoja paliudijo, kad nukentėjusioji judėti gali tik ko nors prisilaikydama bei patvirtino, kad nukentėjusiajai nustatytas 1 gr invalidumas ir konstatuota visiška negalia.

Liudytoja R. S. paliudijo, jog po šio eismo įvykio jos sūnus kaltinamasis P. S. ir pats ne tik patyrė fizines traumas, dėl kurių buvo gydomas ligoninėje, bet ir labai didelį emocinį sukrėtimą. Sūnus nebegali gyventi be raminamųjų vaistų, buvo gydomas Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, jam diagnozuota sunki depresijos forma, jis labai išgyvena dėl to, kas atsitiko, nuolat galvoja apie žuvusį vaiką, sužalotus asmenis. Jo gyvenimas pasikeitė iš esmės. Ji norėjo dar ligoninėje nukentėjusiųjų atsiprašyti, padėti laidotuvėse, tačiau tuo metu jie atsisakė bendrauti. Tam kad padėtų sūnui atlyginti dalį žalos, pasiėmė kreditą. Dalį žalos – 8000 Lt nukentėjusiesiems L. yra atlyginusi.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, autoavarijos vietos planu ir fotolentelėmis nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta – Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) gatvė, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), posūkis į dešinę. Apžiūros oro sąlygos – apsiniaukę, esant dirbtiniam apšvietimui. Kelių eismo įvykis – susidūrimas, nereguliuojamoje kelio dalyje, esant šlapiai kelio dangai. Nustatyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) stovi priekiu link P. L. gatvės, galinis kairysis ratas 6,65 m atstumu nuo kairiojo kelkraščio ir 8,857 m atstumu nuo apšvietimo stulpo Nr. 125. Nustatyta, jog automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), stovi priekiu link (duomenys neskelbtini) gatvės, dešinysis automobilio ratas 3,03 m atstumu nuo kelkraščio, priekinis dešinysis ratas – 4,46 m atstumu nuo kelkraščio ir 10,87 m atstumu nuo apšvietimo stulpo Nr. 125. Nustatyta, kad stulpas Nr. 125 yra 156,23 m atstumu nuo H. Manto ir Pušyno gatvių sankryžos (1 t., b. l. 11-20).

Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės protokolu nustatyta, kad 2009 m. spalio 25 d. įvykus eismo įvykiui, apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad sugadintas visas automobilio priekis, dvi kairės pusės durelės, priekinės dešinės pusės durelės, stogas, sudaužyti visi priekiniai žibintai. Deformuotas visas automobilio kėbulas (1 t., b. l. 21-22).

Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės protokolu nustatyta, kad 2009 m. spalio 25 d. įvykus eismo įvykiui, apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad sugadintas visas automobilio priekis, visos šoninės durelės, stogas, dugnas, salonas. Nustatyta, kad išdaužti visi automobilio priekiniai žibintai, suskaldytas priekis, išdaužti priekinių durelių stiklai, sudaužytas kairės pusės veidrodėlis, visas automobilio kėbulas deformuotas (1 t., b. l. 23-24).

Apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, jog 2009 m. spalio 30 d. apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27-32).

Apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, jog 2009 m. spalio 30 d. apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34-43).

Specialisto išvada Nr. M 672/09 (03) nustatyta, jog mažametis A. L. mirė nuo eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos su daugybiniu kaukolės skiauto ir pamatų kaulų lūžių, galvos smegenų sumušimų bei apardymų, išsivysčius smegenų paburkimui, potrauminei mažakraujystei ir aspiracijai krauju. Nustatyta, jog tarp eismo įvykio metu padarytų sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Mažamečio A. L. patirta galvos trauma buvo praktiškai mirtina, nesuderinama su gyvybe (1 t., b. l. 61-67).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajam D. M. buvo nustatyti šie sužalojimai – galvos sumušimas su nosies minkštųjų audinių patinimu, poodine krausjoruva, muštinėmis žaizdomis apatinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimu, dešinio dilbio kaulų lūžis apatiniame trečdalyje, odos nubrozdinimai dešinės blauzdos ir čiurnos priekiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos šlaunų priekiniuose paviršiuose. Nustatyta, kad minimus sužalojimus D. M. galėjo patirti 2009 m. spalio 25 d. eismo įvykio metu užduoties aprašomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyta, kad dėl dilbio kaulų lūžio D. M. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70-71).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajam V. L. eismo įvykio metu padaryti šie sužalojimai – dešinio peties, juosmens ir dešinio kelio sumušimas su muštine žaizda dešinio kelio srityje. Nustatyta, kad minėti sužalojimai padaryti 2009 m. spalio 25 d. anksčiau kaip 17.04 val., todėl jie galėjo būti padaryti užduotyje nustatytu laiku ir aplinkybėmis. Visi sužalojimai gavosi nuo kietų bukų daiktų poveikio, galimai atsitrenkus autoįvykio metu į kietas bukas automobilio salono duris. Nustatyta, kad dešinio peties, juosmens ir dešinio kelio sumušimas su muštine žaizda dešinio kelio srityje sveikatą sutrikdo neilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl nukentėjusiajam V. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 91).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajai J. B. nustatyti šie sužalojimai – ūmaus periodo sunkios formos trauminė smegenų liga, smegenų kairės skilties audinio sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, pjautinė kaktos dešinės pusės žaizda, smulki kirstinė žaizdelė apatinėje lūpoje, ilgalaikė smegeninė koma. Nustatyta, jog dėl nurodyto sunkaus galvos smegenų sužalojimo, lydino ilgalaikės komos, nukentėjusiajai J. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 115-116).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajam D. K. padaryta didelė muštinė kairio antakio žaizda ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Nustatyta, jog sužalojimas atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo galvos (veido) sumušimo – atsitrenkimo į automobilio kėbulo – salono vidaus dalis. Nustatyta, kad nukentėjusiajam D. K. eismo įvykio metu padarytas galvos smegenų sukrėtimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma ne ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 140).

Vertinant išdėstytų įrodymų visetą, konstatuotina, jog neteisėtų neatsargių kaltinamojo P. S. veiksmų, pažeidžiant Kelių eismo saugumo taisykles, pasekoje žuvo žmogus – A. L., be to, buvo sutrikdyta kitų nukentėjusiųjų sveikata – nukentėjusiųjų D. K. ir D. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai, tuo tarpu J. B. sveikata - sunkiai. Faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai suponuoja - priežastinis ryšys tarp nusikalstamų kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis ir neginčytinas. Kaltinamojo kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, todėl pavojingą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Pažymėtina, jog esminis kaltinamojo kaltę grindžiantis ir nusikalstamos veikos esmę lemiantis bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais susijęs yra Kelių eismo saugumo taisyklių 123 punkto pažeidimas – dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąją juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąją eismo juosta arba ją pervažiuoti, bei 3 priedo 1 dalies, 1.3. punktų pažeidimas –dviguba ištisinė linija priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose keturias eismo juostas ir daugiau, draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, kadangi dėl eismo įvykio žuvo žmogus.

Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl nukentėjusiojo V. L. 10 000 Lt civilinio ieškinio.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V. L. padaryti kūno sužalojimai - dešinio peties, juosmens ir dešinio kelio sumušimas su muštine žaizda dešinio kelio srityje - ko pasekoje V. L. sveikata nors ir nežymiai vienok buvo sutrikdyta. Nustatyta, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Logiška, jog dėl kūno sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir neišvengiamai dėl to kilusius nepatogumus, negalint tam tikrą laiką laisvai judėti, taigi, esant apribotai judėjimo laisvei, negalint dirbti, negalint tinkamai rūpintis šeima. Logiška, jog tai neišvengiamai sąlygojo dvasinius asmens sukrėtimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Laikytina, jog nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pakenkimus, kurie objektyviai suponuoja išvadą – nukentėjusysis moralinę žalą dėl nusikalstamų kaltinamojo P. S. veiksmų patyrė neabejotinai. Vienok, kreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiajam konstatuotas tik lengvas sveikatos sutrikdymas, kuris ženkliai neigiamai visaverčio nukentėjusiojo gyvenimo neįtakojo - nei laiko, nei kokybės prasme ženkliai neapribota nei kaltinamojo darbinė veikla, nei šeimyninis ar visuomeninis gyvenimas, nei aktyvus laisvalaikis. Nustatyta, jog nukentėjusysis V. L. gydėsi apie mėnesį laiko ir gydėsi namuose, iki avarijos turėtos asmeninės ar darbinės nukentėjusiojo savybės neprarastos, liekamųjų reiškinių neišlikę. Vertinant išdėstytą, nustatant neturtinės žalos dydį, imtini domėn visi nukentėjusiojo sveikatos atžvilgiu kilę padariniai, tačiau būtent nežymus kūno sužalojimo pobūdis, gydymosi trukmė, gydymosi sąlygos, liekamųjų reiškinių nebuvimas, turėtų galimybių išlikimas, suponuoja, jog nukentėjusiojo V. L. įvardinta turtinė neturtinės žalos išraiška - 10 000 Lt yra per didelė. Teisinga, protinga ir sąžininga būtų nukentėjusiajam V. L. priteisiant 4000 Lt.

Dėl nukentėjusiojo D. K. 10 000 Lt civilinio ieškinio.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ir nukentėjusiajam D. K. - nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai - didelė muštinė kairio antakio žaizda ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Taigi nukentėjusiojo D. K. sveikata dėl įvykio metu patirtų sužalojimų taip pat buvo sutrikdyta. Ir dėl to nukentėjusysis patyrė ne tik neišvengiamai kylantį fizinį skausmą, bet ir dėl to logiškai kilusius nepatogumus. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiajam D. K. nustatytas gulimas gydymosi režimas stacionaro sąlygomis, taigi tam tikrą laiko tarpą nukentėjusiojo judėjimo galimybė buvo apribota visiškai, mažan to, esant nustatytam gydymui medicinos įstaigoje, vėliau nukentėjusysis gydėsi ambulatoriškai, lankėsi pas medikus, turėjo vartoti vaistus. Be to, laikytina, jog patirti sužalojimai neišvengiamai įtakojo ir emocinius bei psichologinius nukentėjusiojo D. K. pergyvenimus, išgyvenimus dėl sveikatos būklės ir galimų liekamųjų reiškinių sužalojus vieną pagrindinių organų – akis. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nukentėjusysis D. K. dėl eismo įvykio taipogi patyrė tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pakenkimus, kurie vienareikšmiai traktuotini kaip moralinė žala. Vis tik imant domėn nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį, neatsargią kaltinamojo P. S. kaltės formą, liekamųjų reiškinių nebuvimą, turėtų galimybių kokybės prasme išlikimą, manytina, jog nukentėjusiojo įvardinta 10 000 Lt moralinės žalos suma yra nepagrįstai per didelė, todėl ji mažintina. Mažinant pareikštą civilinį ieškinį imtinas domėn ir jaunas kaltinamojo amžius, geras sveikatos stovis (duomenų, jog nukentėjusysis turėtų sveikatos problemų iki įvykio nėra), kurie leidžia teigti, jog padaryti sužalojimai nei fizinės, nei psichologinės nukentėjusiojo būklės itin ženkliai neįtakojo ir tikrai didelių neturtinių vertybių praradimo, kaip teigia nukentėjusysis, nesukėlė. Nukentėjusiajam D. K., kaip ir nukentėjusiajam V. L., konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau lyginant su nukentėjusiuoju V. L. nustatant šiek tiek didesnį moralinės žalos dydį nukentėjusiajam D. K., akcentuotinas gydymo pobūdis (tiek stacionare, tiek ambulatoriškai), gydymo trukmė, kas leidžia teigti nukentėjusiojo D. K. sužalojimus ir tai sąlygojusias pasekmes - pergyvenimus, nepatogumus savo esme buvus sunkesnius, sudėtingesnius nei nukentėjusiojo V. L.. Nukentėjusiajam D. K. priteistina 5000 Lt suma moralinei žalai atlyginti.

Dėl nukentėjusiojo D. M. 15 000 Lt civilinio ieškinio.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusiajam D. M. konstatuoti kūno sužalojimai – galvos sumušimas su nosies minkštųjų audinių patinimu, poodine krausjoruva, muštinėmis žaizdomis apatinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimu, dešinio dilbio kaulų lūžis apatiniame trečdalyje, odos nubrozdinimai dešinės blauzdos ir čiurnos priekiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos šlaunų priekiniuose paviršiuose – kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Fizinio pobūdžio padariniai logiški ir neišvengiami – dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Nustatyta, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų iš pradžių gydytas stacionaro sąlygomis, vėliau ambulatoriškai, nukentėjusiajam imobilizuota gipso langetė, maža to, praėjus kuriam laikui konstatuotas dargi ir nosies kaulų lūžis. Visa šių aplinkybių visuma objektyviai suponuoja, kad atkreiptina nepilnametis nukentėjusysis patyrė ir dvasinio pobūdžio padarinius – logiška, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų ir nustatyto gydymo režimo, sąlygų patyrė dvasinį diskomfortą, emocinę depresiją, pradžioje turint būti ne savo aplinkoje (gulint ligoninėje), vėliau negalint eiti į mokyklą ir todėl negalint kaip įprasta bendrauti su bendraamžiais, akivaizdžiai matomi išoriniai padariniai - sugipsuota ranka taip pat lėmė psichologines problemas bendraujant, patirti sužalojimai ir kilę padariniai tiesiogiai neigiamai lėmė pablogėjusius nukentėjusiojo mokslo rezultatus. Turint omeny nukentėjusiojo amžių – avarijos metu nukentėjusiajam tebuvę devyneri metai, laikytina, jog pats įvykis, jo metu patirti sužalojimai, jų padariniai, sąlygojo iš tiesų didelius D. M. tiek fizinės, o ypač dvasinės kilmės pakenkimus. Nukentėjusioji D. L. teisme parodė, jog po įvykio sūnus D. M. tapo itin uždaras, irzlus, sunkiau bendrauja su bendraamžiais, iki šiol jaučia rankos skausmus. Vėl gi, imant domėn nukentėjusiojo D. M. amžių, turint omeny, kad nepilnametis nukentėjusysis buvęs tiesioginis itin tragiškai pasibaigusio įvykio liudininkas (įvykio metu žuvo mažametis brolis), pagrįstai konstatuotina, kad nukentėjusysis D. M. patyręs itin didelę emocinę įtampą, dvasinį skausmą ir sukrėtimą. Nukentėjusiojo D. M. būtent dvasinio, psichologinio pobūdžio išgyvenimai, turint omeny įvardintas aplinkybes, traktuotini kaip ženklūs ir reikšmingi. Tačiau imant domėn neatsargią kaltės formą, nesunkų kūno sužalojimo laipsnį, D. M. kaip nepilnamečio asmens poreikius, pareikštas civilinis ieškinys – 15 000 Lt taipogi laikytinas per didelis, vienok mažintinas mažesne dalimi nei nukentėjusiųjų D. L. ir D. K.. Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteisiant 10 000 Lt.

Dėl nukentėjusiosios J. B. 500 000 Lt civilinio ieškinio.

Nustatyta, jog nukentėjusiajai J. B. konstatuoti kūno sužalojimai – ūmaus periodo sunkios formos trauminė smegenų liga, smegenų kairės skilties audinio sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, pjautinė kaktos dešinės pusės žaizda, smulki kirstinė žaizdelė apatinėje lūpoje, ilgalaikė smegeninė koma. Nustatyta, jog dėl sunkaus galvos smegenų sužalojimo, lydimo ilgalaikės komos, nukentėjusiajai J. B. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusiosios J. B. sveikatos būklė dėl avarijos metu patirtų kūno sužalojimų yra itin sunki – nukentėjusiosios kontaktas su aplinka ir aplinkiniais yra apsunkintas, nukentėjusioji negali normaliai kaip įprasta bendrauti, ji geba pasakyti tik kelis pavienius žodžius, nukentėjusiosios mąstymas klampus, ji negali nei skaityti, nei rašyti, negali normaliai judėti – ryškiai apriboti dešinės kojos judesiai, dešinę ranką gali pajudinti tik per peties sąnarį, ir kiek per alkūnę, nukentėjusiosios pasveikimo prognozės abejotinos (t. b. l. 121). Nukentėjusiąją prižiūrinti gydytoja Liudytoja V. S. patvirtino, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė po avarijos metu patirtos traumos yra sunki ir liekamieji reiškiniai nuketėjusiajai liks visam gyvenimui, kadangi dėl galvos traumos nukentėjusioji neturi jokių galimybių visiškai pasveikti. Jai konstatuota visiška negalia ir 1 gr. Invalidumas. Nukentėjusioji yra ir ateityje bus nuolat priklausoma nuo ją slaugančio asmens ir jai bus reikalinga nuolatinė priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog fizinio pobūdžio padariniai nukentėjusiosios J. B. sveikatos atžvilgiu yra akivaizdūs ir neginčytini, be to, itin sunkūs. Maža to, akivaizdu, kad fizinio pobūdžio pasekmės esminiai apribojusios elementariąsias, gyvybiškai svarbias, būtinas nukentėjusiosios kaip asmens funkcijas ir poreikius. Nukentėjusioji tapo praktiškai neįgali, jos pasveikimo galimybės niekinės, liekamieji reiškiniai neišvengiami visą likusį gyvenimą, nukentėjusiajai visą likusį gyvenimą bus reikalinga ir kitų žmonių priežiūra, slauga, kuri pabrėžtina iš esmės ir lems nukentėjusiosios - jauno žmogaus egzistavimo kokybę. Akivaizdu, jog galimybė gyventi visavertį gyvenimą eliminuota negrįžtamai. Vertinant fizinio pobūdžio padarinius, konstatuotina, jog tai nukentėjusiajai, net ir jos suvokimo ribose, neabejotinai sukėlė ir dideles dvasinio pobūdžio pasekmes – dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją dėl sveikatos būklės, gyvenimo kokybės, normalios egzistencijos. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje laikytina, jog žmogaus sveikata yra aukščiausia vertybė, todėl išgyvenimai šia prasme, ypač turint omeny bylos aplinkybes, jog nukentėjusioji gyvenimo kokybę prarado nors ir ne atsargių, bet kito asmens kaltų veiksmų pasekoje, dėl ko ji, nors aplinką ir suvokianti adekvačiai, tapo visiškai neįgaliu, nuo kitų asmenų visiškai priklausančiu asmeniu, laikytini ypač dideliais.

Vis tik, atsižvelgiant į ne tyčinę kaltės formą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareikštas 500 000 Lt civilinis ieškinys traktuotinas kaip ženkliai per didelis ir mažintinas iki 100 000 Lt. Nustatant neturtinės žalos dydį šiuo atveju kreiptinas dėmesys, jog J. B., jauno amžiaus, sveika, darbinga, aukštąjį išsilavinimą turinti, yra labiausiai ir iš tiesų vienintelis taip sunkiai įvykio metu tiek fizine, tiek dvasine prasme sužalotas asmuo, be to, turint omeny jos išlikimą gyvai ir tolimesnę egzistenciją, labiausiai žalos atlyginimo reikalingas nukentėjusysis.

Dėl nukentėjusiųjų D. L. ir V. L. 400 000 Lt (kiekvieno) civilinių ieškinių.

Nukentėjusieji D. L. ir V. L. baudžiamojoje byloje pareiškė ir civilinius ieškinius dėl patirtos neturtinės žalos netekus mažamečio sūnaus. Nukentėjusieji moralinę žalą motyvuoja tuo, kad netikėtai, dėl tragiškai susiklosčiusių aplinkybių netekus mažamečio sūnaus jie patyrė didelį moralinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, ilgalaikį, dvasinį ir psichologinį diskomfortą, patirtas skausmas lydės visą gyvenimą, prisiminimai apie sūnų iškyla kiekvieną dieną.

Kiekvieno žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti ir artimųjų patirtą dvasinį skausmą bei kančią. Todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes: žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Logiška ir suprantama, kad vaiko, juolab mažamečio, vos pusantrų metukų, netektis tėvams sukėlė itin didžiulius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, šoką, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie įtakoja ir, logiška, įtakos ateityje pilnavertį tėvų gyvenimą, ypač turint omeny dvasinio, psichologinio gyvenimo kokybę. Vienok laikytina, jog nurodytos civilinių ieškinių sumos neturtinės žalos aspektu – po 400 000 Lt kiekvienam - yra per didelės. Veika, kaip minėta padaryta neatsargia kaltės forma, taigi nesiekiant nukentėjusiesiems sukelti tokias dideles dvasines kančias. Be to, manytina, jog net ir visiškai priteistas žalos atlyginimas pirminės nukentėjusiųjų gyvenimo kokybės, padėties niekuomet negrąžins ir nukentėjusiųjų kaip tėvų kančios nesumažins.

Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini dalinai, iš kaltinamojo nukentėjusiųjų V. L. ir D. L. naudai priteisiant po 50 000 Lt kiekvienam. Kreiptinas dėmesys, jog 8000 Lt suma nukentėjusiajai D. L. yra atlyginta, todėl šia dalimi civilinis ieškinys taipogi mažintinas.

Kaltinamo asmens kaltė

Nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama. Imant domėn įvykio aplinkybes – įvykis įvyko išvažiavus į priešingą eismo juostą, kirtus dvigubą ištisinę eismo juostas skiriančią liniją - darytina išvada, jog kaltinamojo elgesys, turint tik trijų mėnesių vairavimo stažą, nestebint kelio (nukreipiant žvilgsnį į prietaisų skydelį, reguliuojant temperatūrą automobilyje) buvęs itin neatsakingas ir itin nerūpestingas, ko pasekoje Kelių eismo taisyklių pažeidimas laikytina buvęs itin įžūlus. Vienok, laikytina, jog net ir elgdamasis ypatingai neatsakingai, nusikalstamai kaltinamasis P. S. sąmoningai sukelti neigiamas pasekmes nesiekė. Ši aplinkybė kaltinamojo P. S. kaltės žinoma neeliminuoja ir jos nemažina, tačiau, laikytina, sudaro pagrįstą prielaidą mažinti nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos.

Kaltinamo asmens turtinė padėtis

Vertinant turtinę kaltinamojo padėtį, konstatuotina, jog žalos atlyginimo aspektu dabartinė turtinė kaltinamojo padėtis nėra itin gera ar itin palanki – kaltinamasis įsidarbino tik nuo 2011 m. kovo mėnesio. Ši aplinkybė kaltinamojo pareigos atlyginti padarytą žalą neeliminuoja. Juolab, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, išsilavinimą turintis, reikšmingų fizinės sveikatos negalavimų neturintis asmuo. Tai suponuoja kaltinamąjį galint ir turint galimybę užtikrinti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, tokia kaltinamojo turtinė padėtis yra dabartiniu momentu ir, esant tikslingoms ir kryptingoms kaltinamojo pastangoms, ši padėtis gali keistis teigiama linkme. Tačiau imtina domėn, jog byloje yra pareikšti net šeši civiliniai ieškiniai, kurių net trys yra itin dideli. Todėl, esant dabartinei kaltinamojo turtinei padėčiai, laikytina, jog visų civilinių ieškinių tenkinimas visa apimtimi taptų logiškai nepaaiškinama, nepateisimai sunki ir realiai neįgyvendinama finansinė našta kaltinamajam. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ir teorijoje būtina išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų, kurių šioje byloje yra net penki, teisių į žalos atlyginimą ir kaltinamojo teisėtų interesų.

Mažinant civilinius ieškinius, kreiptinas dėmesys, jog automobilio gale sėdėję nukentėjusieji ne tik nebuvo prisisegę saugos diržų, bet dargi mažametis vaikas buvo pasodintas ne tokio amžiaus vaikams skirtoje kėdutėje. Taigi, Kelių eismo taisyklių pažeidimai akivaizdūs ir iš nukentėjusiųjų pusės. Tai žinoma eismo įvykio neįtakojo ir nelėmė, tačiau nukentėjusiųjų neatsargumas šia prasme laikytina galėjęs tam tikra dalimi lemti patirtus sužalojimus ir pasekmes.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog pats kaltinamasis P. S. kurį laiką gydėsi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, šiuo metu gydosi Klaipėdos psichikos sveikatos centre. Šios aplinkybės byloja ir kaltinamojo dvasinės būklės sunkumą. Tuo remiantis, galima daryti išvadą, kad P. S. išgyvenimai dėl savo nors ir neatsargaus elgesio, o ypač dėl jų pasekmių yra tikri, realūs ir iš tiesų dideli. P. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl savo veiksmų gailėjosi (tai akivaizdžiai buvo matyti teisminio nagrinėjimo metu). Šios aplinkybės P. S. leidžia charakterizuoti kaip teigiamą asmenybę. Tai irgi imtina domėn nustatant neturtinės žalos dydžius byloje.

Nukentėjusieji V. L., D. L. bei D. B. pateikė prašymus atlyginti jiems ir atstovavimo (advokato) turėtas išlaidas, tačiau įrodymų apie šias nukentėjusiųjų išlaidas baudžiamojoje byloje nėra.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą.

Kaltinamasis kaltu padarius įstatymui priešingą veiką prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi, atlyginta dalį žalos. Šios aplinkybės pripažintinos kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Vertinant šių aplinkybių visumą, pagrįstai manytina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tikslai šioje baudžiamojoje byloje P. S. atžvilgiu efektyviausiai bus pasiekti paskyrus griežčiausią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant. Bausmės vykdymo atidėjimą pagrįstai pagrindžia ir siekis, poreikis kuo efektyviau ir operatyviau užtikrinti nukentėjusiųjų interesus atlyginant patirtą žalą. Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, P. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, uždraudžiant vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. L. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos tenkinti dalinai. Iš P. S. V. L. naudai priteisti 4 000 Lt. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos tenkinti dalinai. Iš P. S. D. K. naudai priteisti 5 000 Lt. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atmesti.

Nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt neturtinės žalos tenkinti dalinai. Iš P. S. D. M. naudai priteisti 10 000 Lt. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį dėl 500 000 Lt neturtinės žalos tenkinti dalinai. Iš P. S. J. B. naudai priteisti 100 000 Lt. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios D. L. civilinį ieškinį dėl 400 000 Lt neturtinės žalos tenkinti dalinai. Iš P. S. D. L. naudai priteisti 42 000 Lt. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

V. L. civilinį ieškinį dėl 400 000 Lt neturtinės žalos tenkinti dalinai. Iš P. S. V. L. naudai priteisti 50 000 Lt. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš P. S. D. K. naudai priteisti 500 Lt advokato išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė