- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-1174-648/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00906-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo M. P. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt (868 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (28 EUR) bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskiriant galutines nuobaudas - 3000 Lt (868 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 23 d. 14:50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz 818, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, važiuodamas iš aikštelės nepaliko tarpo iš šono ir susidūrė su į aikštelę įvažiuojančiu automobiliu, apgadino dvi transporto priemones. Apie eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio pasišalino. Tokiais savo veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 234 punktus.
Šalies argumentai
M. P. apeliaciniame skunde prašo nutraukti jo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nesant jo veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų sudėties, arba taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirti švelnesnę nuobaudą, skiriant mažesnę baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų reikšmingų bylos aplinkybių ir galimų įrodymų. Skundžiamas nutarimas prieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių patikslinti aplinkybes. Neigdamas savo kaltę, apeliantas tvirtina, kad kontakto tarp automobilių „Mercedes Benz 818“ ir „VW Passat“ nebuvo. Nukentėjusiojo mašinos jis nekliudė ir neapgadino. Jokio pašalinio garso (brėžimo, smūgio, stuktelėjimo) negirdėjo, o taip pat ir nepajuto jokio smūgio ar judesio. Tapačiai jo nurodytoms įvykio aplinkybėms paaiškinime aplinkybes nurodė ir kartu su juo važiavęs R. A.. Apelianto parodymų kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia. Apgadinimai ant jo automobilio buvo jau iki šio pažeidimo. Apeliacinis skundas grindžiamas ir šiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo bylai svarbios aplinkybės, kodėl nesutapo pareigūnų fiksuoti 2014-06-17 ir 2014-07-03 apgadinimų aukštis bei lokalizacija ant apelianto automobilio. Tik panašiame aukštyje esantys automobilių apgadinimai tarp šių transporto priemonių buvusio kontakto nepatvirtina. Policijos pareigūnas, atlikęs eksperimentą, įvykio aplinkybes sužinojo, apgadinimų aukštį nustatė tik iš nukentėjusiojo paaiškinimų, kurioje vietoje jam buvo padaryti apgadinimai. Šio eksperimento metu užfiksuoti duomenys turėjo būti laikytini tik išvestiniais įrodymais ir turėjo būti vertinami neatsietai nuo kitų bylos įrodymų. Nukentėjusysis teigia, jog jam po šio įvykio „bamperis buvo suskilęs, subraižytas, masės laikikliai „išvažiavę“ iš vietos“. Jei tikėti, jog suskilo priekinis bamperis, tuomet turėjo būti smūginis kontaktas, tačiau tiek pagal apelianto, tiek pagal nukentėjusiojo parodymus, tokio kontakto nebuvo. Nukentėjusysis tariamo eismo įvykio metu buvo prie savo automobilio ir matė patį eismo įvykį, tačiau teismo posėdžio metu paprašytas nuotraukose parodyti, ties kuria „Mercedes Benz“ apsaugos dalimi buvo kliudytas jo automobilis, tiksliai to nenurodė. Byloje esančios nuotraukose (3 vnt.), kuriose užfiksuotas „VW Passat“ automobilis ir kurios darytos 2014-05-23, neaišku kieno darytos, nepasirašytos, neaiškus nuotraukų darymo laikas (išskyrus datą), be to, neaišku, kokie apgadinimai atsiradę po tariamo eismo įvykio, jų aukštis, ilgis, dviejose nuotraukose negalima identifikuoti automobilio. Todėl visa tai negali būti vertinama kaip patikimi įrodymai. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti apgadinimai, tai yra, kad „VW Passat“ apgadintas priekinis bamperis, tačiau neaišku, kuo pasireiškia išoriniai sugadinimo požymiai. 2014-05-23 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nėra nurodyta, kokie apgadinimai buvo padaryti nukentėjusiojo automobiliui. Tai, kad 2014-06-17 Transporto priemonės techninės apžiūros akto 11 punkte nustatyti apelianto automobilio techniniai defektai – „apibrozdinta dešinės pusės kuro bako apsauga“, neįrodo apelianto kaltės; 2) esant neaiškumams dėl eismo įvykio aplinkybių, turėjo būti kviečiami policijos pareigūnai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nekvietė nei eismo įvykio vietoje buvusių, nei 2014-06-17 apelianto automobilio apžiūrą atlikusių, nei 2014-07-03 eksperimentą (sugretinimą) atlikusių policijos pareigūnų; 3) pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kad pažeidimai galėjo atsirasti kito įvykio metu, juolab, kad tai nebuvo nukentėjusiojo E. C. automobilis (jis buvo paėmęs senelio automobilį ir tiksliai negalėjo žinoti esančių apgadinimų). Apelianto nuomone, automobilio „VW Passat“ savininkas taip pat turėjo būti apklaustas; 4) tuo atveju, kai administracinio teisės pažeidimo byloje kyla specialių žinių poreikis, įstatymas numato galimybę kviestis specialistą ar skirti ekspertizę; 5) pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių ar neaiškumų dėl galimo automobilių kontakto šio eismo įvykio metu, turėjo paskirti autotechninį tyrimą, siekiant pašalinti neaiškumus ir, tik gavęs specialisto išvadas, daryti atitinkamas išvadas. Iš apelianto automobilio kuro bako apsaugos būklės bei iš nukentėjusiojo automobilio ant priekinio bamperio esančių eksploatacinių pažeidimų negalima nustatyti objektyvios tiesos; 6) jeigu apeliantas būtų kliudęs „VW Passat“ automobilį, bent ant vieno automobilio būtų atsiradę dažų, glaisto likučiai, tačiau to nebuvo; 7) teismo posėdžio protokole neteisingai nurodyta, jog nukentėjusysis matė kliudymo faktą; 8) administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų, keliamų administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui, nes pagal protokolo turinį: nėra aiški pažeidimo padarymo vieta - (duomenys neskelbtini), taip pat nėra aišku, kokia transporto priemonė buvo apgadinta; protokole nurodyta, jog apeliantas susidūrė su į aikštelę įvažiuojančiu nukentėjusiojo automobiliu. Tačiau patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pastarasis apgadino stovintį automobilį „VW Passat“. Be to, protokole nurodyta, jog apeliantas pažeidė KET 234 p., tačiau šis KET punktas numato pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kai nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nėra; 9) teismui pateiktas 2014-05-23 nukentėjusiojo paaiškinimas nepasirašytas; 10) pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo E. C. parodymais, tačiau neįvertino tos aplinkybės, jog pastarasis asmuo galėjo pasinaudoti pasitaikiusia galimybe ir apkaltinti apeliantą padarytu pažeidimu, siekdamas gauti draudimo išmoką. Byloje pateikti įrodymai nepakankami išvadoms apie apelianto kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas apgadino automobilį „VW Passat“, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. Šiuo atveju ATPK 130 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d. numatyti pažeidimai yra tarpusavyje susiję, todėl nesant neginčijamų duomenų, kad apeliantas savo veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.
Apeliantas, nesutikdamas su jam už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda, teigia, kad jis nepajuto kontakto tarp automobilių dėl didelio jų gabaritų skirtumo, be to, galėjo neišgirsti automobilių kontakto, kadangi buvo stiprus variklio ūžesys. Be to, pagal automobilių gabaritus bei atsiradusius apgadinimus akivaizdu, kad kontaktas turėjo būti labai nestiprus ir neturėjo būti lydimas kokio nors garso. Tokiu atveju apeliantas galėjo nesuvokti kliudęs kitą automobilį. Apeliantas teigia, kad nors ir nepripažįsta savo kaltės, tačiau nuoširdžiai gailisi, kad taip susiklostė situacija, pripažįsta, kad, kilus nesutarimui su nukentėjusiuoju E. C., reikėjo kviesti policijos pareigūnus. Nurodo, kad neadekvačiai įvertino situaciją, kilsiančius padarinius, gresiančią atsakomybę. Dabar savo impulsyvų elgesį vertina kritiškai ir nuoširdžiai gailisi. Išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Apeliantas tvirtina, jog iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Byloje nėra duomenų, kad jis, nuvažiuodamas iš įvykio vietos, būtų siekęs sukliudyti išaiškinti įvykio aplinkybes, taip siekdamas išvengti atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą. Jokio motyvo ir tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Automobilis eismo įvykio metu buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga, jį vairavo turėdamas teisę vairuoti. Nėra jokių duomenų, kad pažeidimo metu jis galėjo būti neblaivus. Apelianto nuomone, pati įvykio situacija galėti būti laikoma išskirtine aplinkybe. Be to, apeliantas nurodo, kad jis yra dirbantis, darbdavio teigiamai charakterizuojamas, jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs su profesionaliu vairuotojo darbu. Apelianto vidutinis darbo užmokestis yra minimalus. Kadangi pajamos nėra didelės, o nori padėti ir sunkiai besiverčiančiai mamai su močiute, periodiškai tenka kreiptis dėl paskolų suteikimo (šiuo metu turi tris kreditus, viso yra pasiskolinęs 7000 litų). Apelianto gaunamo atlyginimo vos užtenka pragyvenimui bei padengti kai kuriuos įsipareigojimus. Tėvai išsiskyrę, mama gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvena ir močiutė, kuriai yra neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Apeliantas dažnai nuvažiuoja ir padeda rūpintis sergančia močiute. Mama automobilio nevairuoja, todėl jis pagal galimybę visuomet nuveža ją į gydymo įstaigas, reabilitacijos sanatorijas ir pan. Per šešerių metų vairavimo stažą yra padaręs KET pažeidimų, tačiau jie nėra grubus. Iki pažeidimo padarymo niekada nebuvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, vairavęs neblaivus ar kaip nors kitaip šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus, visos anksčiau paskirtos baudos sumokėtos. Sunkinančių aplinkybių buvimas pagal teismų praktiką taip pat neužkerta kelio taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, nebuvo sužaloti žmonės, pažeidimas padarytas nejudrioje gatvėje, nesukėlė didelio pavojaus eismui. Tai, anot apelianto, lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos mažesnį pavojingumą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindo abejoti, jog pritaikius ATPK 30¹ str. ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei imperatyviai numato ATPK 130 str. 1 d., administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viršininkas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutarimą M. P. atžvilgiu. Iš bylos duomenų matyti, kad M. P., būdamas eismo įvykio dalyviu, tyčia pažeidė KET 234 punkto reikalavimus. M. P. būdamas aptariamo eismo įvykio dalyviu, įvykio vietoje nesutarė su kitu eismo įvykio dalyviu, nesiėmė jokių veiksmų nustatyta tvarka išsiaiškinti padaryto eismo įvykio aplinkybes, nekviesdamas į eismo įvykio vietą policijos, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Savo skunde apeliantas teisingai įvardijo, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos dėl savo charakterio, asmeninių savybių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės neigimas vertinamas kritiškai kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Apelianto skunde nurodomos asmeninės problemos dėl paskirtos nuobaudos nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų.
Motyvuojamoji dalis
M. P. apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, skundžiamu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai M. P. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę kategoriškai neigė ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tarp automobilių Mercedes Benz 818 ir VW Passat kontakto nebuvo. Būtent, jis tiek 2014-06-17 pirminiame paaiškinime (b.l.13), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (b.l. 44), nurodė, kad įvykio dieną išsisukinėjo nuo rampos, matė, kad tarpas tarp automobilių buvo 10-15 cm, kai kito automobilio vairuotojas pradėjo signalizuot. M. P. parodė, kad sustabdė savo automobilį, išlipo apžiūrėti, kito automobilio vairuotojas prašė atlyginti jo automobilio apgadinimus. Kadangi susidūrimo nebuvo, M. P. nuvažiavo. Be to duodamas parodymus teisme, M. P. nurodė, kad pažeidimai ant jo automobilio padaryti anksčiau. Kontakto tarp automobilių nepatvirtino ir kartu su M. P. važiavęs liudytojas R. A. (b.l. 28). Tuo tarpu liudytojas E. C. nurodo, kad įvykio dieną M. P. atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, dėl įvykio buvo sugadintas jo automobilio priekinis „buferis“, bamperis (b.l. 5;44-45). 2014-05-23 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-05-23 apie 14.30 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės įvyko eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad sunkvežimis Mercedes Benz išvažiuodamas iš parduotuvės apgadino stovinį automobilį VW Passat ir iš eismo įvykio pasišalino (b.l.3). Tačiau šis tarnybinis pranešimas laikytinas tik išvestiniu įrodymu, kadangi policijos pareigūnas surašęs šį procesinį dokumentą, nebuvo tiesioginis liudytojas, o įvykio aplinkybes sužinojo ir E. C., dėl to minėtas tarnybinis pranešimas ir jame užfiksuoti duomenys turi būti įvertinti neatsietai nuo kitų bylos įrodymų. 2014-06-17 policijos pareigūnas J. B., apžiūrėdamas automobilį Mercedec Benz 818, nustatė, kad apgadinimai yra 70 cm aukštyje, pažeidimų vieta nustatyta dešinės apsaugos juostos viršutinėje dalyje, prie kuro bako (b.l.21;22;23), tuo tarpu 2014-07-03 atlikto eksperimento metu pažeidimų aukštis nustatytas 50 cm aukštyje, o pažeidimų lokalizacija – dešinės pusės apsaugos juostoje apatinėje dalyje ir labiau į dešinę nuo kuro bako ( b.l.25;26). Taigi pirminiai automobilio apgadinimo duomenys, tai yra, kad apgadinimai yra 70 cm aukštyje iš esmės prieštarauja eksperimento metu nustatytiems duomenims, kad apgadinimai yra 50 cm aukštyje. Pastebėtina, kad eksperimentą daręs pareigūnas taip pat nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas, įvykio aplinkybes bei apgadinimo aukštį sužinojo iš nukentėjusiojo, be to, eksperimentas buvo darytas praėjus keliems mėnesiams po eismo įvykio, todėl nepaneigiama aplinkybė, kad pažeidimai galimai buvo padaryti ne aptariamo įvykio metu, o kitoje vietoje ir kitų asmenų. Šiuo atveju eksperimentas buvo atliktas daug vėliau nei įvyko eismo įvykis, todėl šie duomenys negali būti laikytini pakankamai informatyvūs sprendžiant M. P. kaltės klausimą. Be to, M. P. nurodė, kad tiek jo, tiek E. C. automobiliai turėjo įvairių pažeidimų. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio VW Passat žibintas yra užklijuotas lipnia juosta, dėl ko neatmetama galimybė, kad pažeidimas buvo padarytas anksčiau, o ne įvykio metu (b.l. 6-7). Tuo tarpu M. P. teisme paaiškino, kad pažeidimai prie kuro bako jau buvo iki eismo įvykio, atsirado po to, kai sprogo automobilio padanga ir automobilis nuvirto ir šios aplinkybės bylos medžiaga nepaneigtos. Nors byloje yra pateikta eilė automobilio Mercedec Benz fotonuotraukų, tačiau pastebėtina, kad daugumoje jų nėra jokių sugadinimo požymių ( b.l. 15; 16; 18; 19; 20; 26). Kokie buvo pažeidimai įvykio metu, tai yra, 2014-05-23 ant nukentėjusiojo automobilio VW Passat, nėra užfiksuoti ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ant automobilių būtų likę dažų ar glaisto likučių. Dėl šių priežasčių kategoriškai tvirtinti, kad automobilio VW Passat apgadinimai buvo padaryti M. P. vairuojamo automobilio Mercedec Benz, nėra pagrindo. Tik panašiame aukštyje esantys automobilių apgadinimai tarp šių transporto priemonių buvusio kontakto nepatvirtina, tuo tarpu kitų neginčijamų įrodymų byloje nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad eismo įvykį padarė ir automobilį VW Passat apgadino M. P.. Esant tokioms aplinkybėms, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas dalyje dėl nepagrįsto nubaudimo už ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinio teisės pažeidimą, naikinamas ir priimamas naujas nutarimas – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant M. P. veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
M. P. taip pat nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinti teisės pažeidimai yra tarpusavyje susiję. Kadangi byloje nenustatyta, jog M. P. padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kito asmens automobilį, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas kaip neteisėtas ir nepagrįstas naikinamas bei priimamas naujas nutarimas - nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant M. P. veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą M. P. atžvilgiu nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Nutarimas neskundžiamas.