- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- ATP-339-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-05800-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarimo, kuriuo V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2011-12-17, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, atsisakė būti patikrinamas dėl blaivumo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 18 p. reikalavimą.
Šalies argumentai
V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-11 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba pakeisti nutarimą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad jis negalėjo dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, kadangi dalyvavo kaimynės laidotuvėse. Pasak apelianto, 2011-12-17, apie 14 val., prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), gatvėje, priėjo du policijos pareigūnai, neprisistatę ir nepaaiškinę savo veiksmų pagrįstumo, panaudodami prieš jį specialiąsias priemones, sulaikė ir nugabeno į policijos komisariatą, o vėliau – į areštinę. Kaip vėliau paaiškėjo, jo sulaikymo pagrindas buvo žmonos skundas dėl smurtavimo šeimoje. Sulaikymo metu jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, nes nesuprato, kokiu pagrindu norima atlikti tokį patikrinimą, kadangi jis nevairavo automobilio, joks policijos pareigūnas nestabdė jo, neprašė pateikti asmens dokumentų ar dokumentų, suteikiančių teisę vairuoti transporto priemones. Policijos pareigūnai, užpildę daugybę dokumentų, liepė pasirašyti juos. Jis, nematydamas ir nesuvokdamas to, savo parašu patvirtino, kad gailisi dėl to, jog vairavo automobilį neblaivus bei atsisakė pasitikrinti blaivumą. Tvirtina, kad teisės pažeidimas jam buvo inkriminuotas tik tuomet, kai jį sulaikius, tarp kitų daiktų ir dokumentų, kuriuos jis turėjo su savimi, buvo ir jo vairuotojo pažymėjimas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog policijos pareigūnai, kurie sulaikė jį, turėjo nurodymą patruliuoti kaip kelių policijos pareigūnai jo namo kieme tikrinant, ar asmenys, vairuodami kieme, nedaro Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taip pat jokiuose policijos dokumentuose nėra užregistruota pranešimų, jog buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis siekiant atlikti vienus ar kitus veiksmus. Pažymi, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 p. numato, jog policijos pareigūnai, sustabdę automobilį, radijo ryšiu turi pranešti budėtojams apie savo atliktus veiksmus, tačiau šiuo atveju policijos pareigūnai nedarė to, kadangi jie turėjo tik sulaikyti jį (V. J.) Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pagrindu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jį sulaikę policijos pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės norminių aktų nuostatas. Skundžiame nutarime nurodyta, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi tik vieno policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, tačiau teisme nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie atliko jo kratą ir paėmė vairuotojo pažymėjimą.
Nepanaikinus nutarimo, apeliantas prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi jis yra bedarbis ir tik vairuodamas automobilį bei suteikdamas pervežimo paslaugas jis gali gauti atsitiktinį atlyginimą, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog V. J. padarė inkriminuotą teisės pažeidimą. Teigia, kad nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir neskirti apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
V. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, t. y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2012-01-11, 8.30 val. (b.l. 2-3), tačiau jis neatvyko į bylos nagrinėjimą, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą (b.l. 10-11). Todėl apylinkės teismas turėjo teisę nagrinėti apelianto bylą jam nedalyvaujant, kadangi šis vengė atvykti į bylos nagrinėjimą. Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog jis negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, kadangi dalyvavo kaimynės laidotuvėse, nėra pagrįstas jokiais administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Taigi, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. nuostatų.
Kita vertus, Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su V. J. inkriminuotu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Apeliantui pareikštas kaltinimas, kad jis inkriminuotu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, ir atsisakė būti patikrinamas dėl blaivumo. Administracinio teisės pažeidimo protokole V. J. nurodė, kad ne jis, o kaimynas vairavo automobilį (b.l. 2-3). Taigi, nubaustasis nesutiko su padarytu teisės pažeidimu. Jis laikosi tokios pozicijos ir apeliaciniame skunde.
Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011-12-17 patruliuojant policijos pareigūnams A. M. ir P. P., apie 13.35 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyksta šeiminis konfliktas. Po pranešimo patikrinimo išėjus iš namo laiptinės ir atsisėdus į tarnybinį automobilį, jie pastebėjo į kiemą įvažiuojantį raudonos spalvos automobilį „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) Prie transporto priemonės vairo sėdėjo V. J., kuris staiga sustojęs ir išlipęs iš automobilio, nubėgo svirduliuodamas laiptinės link (b.l. 5).
Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2204/2011, N575-881/2009, N575-684/2009, N62-2206/2011, N444-1301/2011, N575-2644/2011, N756-198/2010, N63-413/2010, N62 -2203/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-6/2012).
Šalies argumentai
V. J. nurodytos ir tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės dėl to, ar apeliantas vairavo transporto priemonę, tarpusavyje prieštarauja. V. J. teigia nevairavęs automobilio, kad jį vairavo kaimynas. Šios aplinkybės gali būti svarbios sprendžiant V. J. administracinės atsakomybės klausimą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neapklausė policijos pareigūnų, kurie betarpiškai matė transporto priemonę vairuojantį asmenį, taip tiesiogiai neištyrė administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingų aplinkybių. Neapklausus apie šį įvykį žinančių liudytojų, nėra pašalinamos visos abejonės dėl nubaustajam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo. Todėl vien tik remiantis tarnybiniu pranešimu negalima konstatuoti V. J. kaltumo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (taisyklių 2009-06-17 redakcija) 6.2. p. įtvirtinta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius. Tarnybiniame paaiškinime nurodyta, kad policijos komisariate postinis V. P. kelis kartus pasiūlė V. J. pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau šis kategoriškai atsisakė tai padaryti. Atvykus kelių policijos ekipažo „Dainava 50“ policijos pareigūnams surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paprašius apelianto dar kartą pasitikrinti blaivumą, pastarasis atsisakė (b.l. 5). Šiuo atveju taip pat nesiaiškintos aplinkybės, susijusios su V. J. blaivumo tikrinimu, ar pastarajam buvo išaiškintos atsisakymo tikrintis blaivumą teisinės pasekmės.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nebuvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-11 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti V. J. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.