- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-27
- Bylos Nr.
- e1-940-1231/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34909-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Rimeikis
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Rolando Juškevičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, teistas:
1) Prienų rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – bauda 58 MGL (2184,28 Eur) dydžio, baudą sumokėjo;
2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;
3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams. (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė tris kartus ranka į veido sritį, tai yra į dešinę akį bei dešinės pusės skruostą savo tėvui A. M., tokiu būdu nukentėjusiajam A. M. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu pilnai prisipažino, parodė, kad nusikaltimo metu buvo neblaivus, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu kartu su juo gyvena jo tėvai – A. M. ir L. M.. Dirba (duomenys neskelbtini) ekskavatorininku. Ryte iš namų išvažiuoja į darbą ir tik vėlai vakare grįžta namo. Jo tėvas niekur nedirba, jis lieka namuose ir jis tik namie dirba įvairius ūkio darbus. Kai jis po darbo grįžta, tėvas pastoviai jam bumba, kad jis jam nepadeda ir pan. Kai jis būna blaivus, tai nekreipia į tėvo bambėjimus dėmesio. 2024 m. rugsėjo 6 d. jis grįžo į namus apie 21.30 val., nes buvo pas draugą svečiuose, su kuriuo išgėrė po keturis butelius alaus, ir jo draugė jį parvežė į namus. Kai jis grįžo į namus, jis pastebėjo kieme sėdintį prie stalo savo tėvą A. M., kuris buvo stipriai išgėręs, ir kai jis tik įėjo į namus, tėvas pradėjo prie jo kabinėtis, kad jis vėlai grįžo, kad jis jam nepadeda prie gyvulių ir pan. Jis iš pradžių nekreipė dėmesio, paėjo į šoną. Jam stovint kieme, prie jo priėjo jo tėvas, kuris jį stūmė į sieną, ir jis susimušė ranką, dėl to pasiutęs jis tėvui sudavė kelis kartus per veidą ir stūmė į namo sieną ir jis atsitrenkė į sieną veidu bei susižalojo savo dešinę akį. Kai jis tėvui sudavė smūgius, jis suriko, suaimanavo, tai mano, kad tikrai savo tėvui suduodamas smūgius sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto jis nuo tėvo nuėjo į kambarį, kai nueidinėjo, girdėjo, kad tėvas dar jį keikė. Jam būnant kambaryje, atėjo mama ir jam liepė išvažiuoti iš namų, nes tėvas išsikvietė policiją norėdamas jam pakenkti. Jis su mama išvažiavo iš namų, o tėvas namuose liko vienas. Jis į namus grįžo kitą dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 7 d. ir buvo visą dieną namuose. Šiuo metu jis gyvena pas savo draugą (duomenys neskelbtini), o vėliau ruošiasi išvažiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), kad tėvas prie jo nesikabinėtų. Jis gailisi sudavęs smūgius tėvui, bet kaip ir apklausoje minėjo, jo tėvas pirmas prie jo kabinėjosi ir jį stūmė į sieną, o jis tik po to jam sudavė smūgius. Jis savo tėvo A. M. atsiprašė ir su juo susitaikė. Gailisi, kad suduodamas smūgius savo tėvui A. M. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Nukentėjusiojo A. M. apklausa, kurioje šis parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena jo žmona L. M. ir jo suaugęs sūnus A. M.. Su sūnumi A. jokių konfliktų nebūna, tik šį savaitgalį abu buvo išgėrę, todėl sukonfliktavo. 2024 m. rugsėjo 6 d. jis buvo visą dieną namuose, dirbo ūkio darbus, o žmona ir sūnus buvo darbe. Grįžusi iš darbo žmona padarė vakarienę ir jis su kaimynu po vakarienės dviese išgėrė butelį degtinės. Jo sūnaus A. M. namuose nebuvo. Kai jis su kaimynu išgėrė butelį degtinės, kaimynas kažkur apie 21 val. išėjo iš jo namų į savo namus. Tikslios valandos nepasakys, bet kai kaimynas išėjo, po kokio pusvalandžio į namus grįžo jo sūnus A. M., kuris buvo taip pat išgėręs alkoholio. Jis su savo sūnumi A. kartu alkoholio negėrė. Kai sūnus A. grįžo, jis būdamas kieme, sėdėjo lauke ir neblaivus jam pradėjo priekaištauti, kad šis po darbo kažkur šlaistosi, o jam išvis prie ūkio darbų nepadeda. A. nuo jo nuėjo kažką po nosiai burbuliuodamas, kažką jam pasakė, po ko jis pasiuto, staigiai priėjo prie jo, jį išvadino snargliu ir sugriebęs už pečių jį stumtelėjo nestipriai, po ko šis pasiuto ir jam pliaukštelėjo delnu vieną kartą per veidą ir jį taip pat stumtelėjo. Kai jį pastūmė jis dėl girtumo, neišlaikė ligsvaros ir atsitrenkė į sieną veidu, kur susižalojo dešinę akį. Nuo jo nueidamas sūnus jį dar iškeikė keiksmažodžiais, dėl ko jis labiausiai pasiuto ir išsikvietė policiją. Jo žmona išgirdusi, kad jis iškvietė policiją, jį išvadino durniumi, kad ką jis išdirbinėja, nes pats kabinėjosi prie vaiko, o dabar dar ir policiją iškvietė. Po skambučio į 112, jo žmona įsisodino sūnų į automobilį ir iš namų išvažiavo. Kai jam sūnus pliaukštelėjo per veidą, jam suskaudo tik tuo momentu, o akį susižalojo pats, kurią taip pat skaudėjo tik tuo metu, ir ji buvo šiek tiek paraudusi, o šiuo metu išvis nieko neskauda. Kadangi įvykio metu jam akies ir veido neskaudėjo, joks fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas, todėl jis medikų pagalbos atsisakė, jis savo sūnui A. M. jokių priekaištų ar pretenzijų neturi, nes kaip jis prisimena, ir jam pati žmona ryte priminė, kad jis pats kabinėjosi prie sūnaus, ir pats išsikvietė iš piktumo policiją. Jis pas jokius medikus ar pas jokius medicinos ekspertus nevyks, jokio civilinio ieškinio byloje nereikš ir prašo bylą nutraukti. Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. M. patikslino, kad pirminėje apklausoje nurodė, jog jam per veidą pliaukštelėjo jo sūnus A. delnu, nors iš tikrųjų sudavė smūgį ranka į veidą ir kitą smūgį jam sudavė ranka į akį, po ko jis atsitrenkė į sieną. Kai jam sudavė du smūgius į veidą ir į dešinę akį, jam labai skaudėjo, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pas jį buvo dešinėje akyje kraujosruva, kuri dabar yra beveik išnykusi. Kadangi smūgiai buvo stiprūs, todėl ir susidarė kraujosruva dešinėje akyje. Jo sūnus A. M. po keleto dienų dėl šio įvykio jo atsiprašė, todėl jis išvis nenorėjo nieko ir atsisakė vykti pas teismo medicinos ekspertus ir tuo labiau nevyko pas jokius medikus. Jis dėl šio įvykio savo sūnui A. M. atleidžia. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Liudytojos L. M. apklausa, kurioje ši parodė, kad ji gyvena su savo vyru A. M. ir kartu su jais gyvena suaugęs sūnus A. M.. Ji žino, kad buvo penktadienis, tai yra 2024 m. rugsėjo 6 d., ji buvo išvažiavusi su sūnumi į darbą, o jos vyras A. M. liko namuose, nes jis dirba prie namų, augina galvijus ir kitus ūkio darbus dirba. Ji apie 19 val. grįžo iš darbo į namus, padarė vakarienę ir matė, kad pas juos atėjęs kaimynas, su kuriuo jos vyras A. gėrė butelį degtinės. Jos sūnus A. iš darbo nebuvo grįžęs. Tikslios valandos neprisimena, bet kažkur apie 21 val. iš jų namų kaimynas išėjo į savo namus. Ji buvo kambaryje, o jos vyras A. M. sėdėjo prie stalo lauke ir rūkė. Jai būnant kambaryje, ji girdėjo, kaip jos sūnų apie 21.30 val. kažkas parvežė ir šis parėjo į namus. Ji matė, kad jos sūnus A. M. buvo šiek tiek išgėręs, bet nestipriai. Sūnus išgeria tik alaus, stiprių gėrimų nevartoja. Būnant virtuvėje išgirdo, kaip A. kabinėjosi prie A., jį visaip vadino ir pan., bei jai žiūrint per langą pamatė, kaip vyras priėjęs prie A. jį sugriebęs stūmė, tai šis jam atgal pliaukštelėjo delnu per veidą ir jį stumtelėjo, kad tėvas nuo jo atsitrauktų. Kai sūnus tėvą stumtelėjo, tai jis būdamas girtas atsitrenkė į sieną veidu ir susižalojo dešinę akį. Po konflikto A. nuo tėvo nuėjo į kambarį ir tarp jų konfliktas baigėsi. Ji išėjusi savo reikalais į kiemą išgirdo, kad vyras skambino 112 pranešdamas, kad jį sūnus sumušė, nors to iš tikrųjų nebuvo. Ji išsigandusi, kad sūnaus policija neapkaltintų ir neišvežtų be reikalo į areštinę, išvežė A. pas pažįstamą į (duomenys neskelbtini). Sūnus į namus grįžo sekančią dieną ir jokių konfliktų daugiau nebuvo tarp jos vyro A. ir sūnaus A..
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Sodyba yra vienkiemyje. Kiemas neaptvertas, laisvas patekimas. Kiemo teritorijoje auga žolė. Įvažiavus į kiemą, kairėje pusėje matomas medinis ūkinis pastatas. Dešinėje pusėje stovi mūrinis ūkinis pastatas. Dešinėje pusėje stovi rudos spalvos medinis gyvenamasis namas. Prie pat namo sienos stovi medinis suolas, ant jo įvairūs daiktai, taip pat po suolu ant žemės mėtosi daiktai. Prie namo kieme stovi lauko baldai, tai yra apvalus stalas, ant kurio stovi įrankiai, vaza bei kiti daiktai. Aplink stalą atokiau nuo jo stovi trys kėdės. Prie stalo ant žemės matoma metalinė pintinė, kurioje keletas bulvių. Taip pat prie stalo ant žolės matomos išsibarstę bulvės ir jų lupenos bei ant žolės matoma mėlynos spalvos suplėšyta medžiagos skiautė. Už stalo atokiau matomas šulinys, prie jo trys kibirai su vandeniu ir du plastikiniai laistytuvai. Žiūrint kairiau prie šulinio auga gėlės. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta, nieko iš įvykio vietos nepaimta. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtas tyrėjos V. V. BODY kameros įrašytas vaizdo įrašas.
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas tyrėjos V. V. BODY kameros įrašytas vaizdo įrašas, kurio trukmė yra 19 min. 26 s. Vaizdo įraše matosi, kad policijos pareigūnai: vyriausiasis patrulis G. V. ir tyrėja V. V. atvyksta į įvykio vietą. Policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, sodyboje matosi gyvenamas medinis namas ir sodybos kieme sėdi prie stalo vyriškis, kuris ikiteisminiame tyrime yra žinomas kaip nukentėjusysis A. M.. Išlipusi policijos pareigūnė pastebi, kad prie gyvenamojo namo sėdintis vyriškis yra apsirengęs marškinėliais, kurie yra suplėšyti. Užklausus pas vyriškį, kas atsitiko, tai šis atsakė: - kad ant jo šoko vaikas, kuris ant baltų šoko ir dabar jį „motka“ išvežė. Įraše matyti, kad vyriškis prisistatė A. M., kuris policijos pareigūnei rodė, kad sūnus suplėšė jo marškinėlius. Vyriškis paaiškino, kad jį sumušė sūnus A. M., su kuriuo jis susibarė lauke, kieme. Pareigūnė V. V. pas A. M. klausė, kur ir kiek sudavė jam smūgių. A. M. rodo įraše į savo veidą, į dešinę akį, kad jį sūnus mušė rankomis, du, tris kartus, po to abu vartėsi ant žemės. Nukentėjęs A. M. nurodė, kad „pacukui“ užeina. Policijos pareigūnė mato, kad vyriškio ranka apdraskyta ir užklausus apie ranką, vyriškis paaiškina, kad vartydamas ant žemės apsidraskė. Žiūrint vaizdo įrašą toliau, matoma, kad policijos pareigūnai ieško nukentėjusiojo telefono, fotografuoja įvykio vietą ir aprašo ją. Toliau vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnė pakalba apie sūnaus ir A. M. santykius, jų gyvenimą ir tuo vaizdo įrašas baigiasi.
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2024 m. rugsėjo 6 d. 22.16 val. garso įrašas, kuriame girdėti, kaip vyriškis, prisistatęs A. M., prašo skubiai iškviesti policiją, nes sūnus jį baigia užmušt. Operatoriui paklausus, ar reikėtų greitosios, A. M. atsako, kad nereikia.
Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. 2024 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini), kieme žodinio konflikto metu neblaivus A. M. ranka tris kartus sudavė savo tėvui A. M., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, į veido sritį, tai yra į dešinę akį bei dešinės pusės skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. A. M. GMP atsisakė, ant veido matėsi kraujosruva prie dešinės akies ir dešinės pusės veido patinimas. A. M. nesulaikytas, po konflikto iš įvykio vietos pasišalino, nerastas.
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo yra A. M., ant veido dešiniame skruoste ir ties dešine akimi matomas patinimas ir kraujosruva. Smurtą patyręs asmuo A. M. paaiškino, kad jam būnant namuose, kieme, grįžo neblaivus sūnus A. M. ir tarp jų kilusio žodinio konflikto metu jie susistumdė, tada sūnus A. sudavė ranka tris kartus tėvui į veidą, tai yra į dešinės pusės akį ir skruostą. Po įvykio sūnų A. iš namų išvežė jo motina L. M..
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimų sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė tris kartus ranka į veido sritį, tai yra į dešinę akį bei dešinės pusės skruostą savo tėvui A. M., tuo nukentėjusiajam A. M. sukėlė fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. M. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje, dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. M. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jam skirtinas laisvės apribojimas 12 mėnesių, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti/tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 12 (dvylika) mėnesių, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti/tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti/tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Išaiškinti A. M., jog nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Išaiškinti A. M., kad kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vykdant šį įpareigojimą, taikomos Bausmių vykdymo kodekso 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 18 straipsnio nuostatos. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
Išaiškinti A. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.