- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-11
- Bylos Nr.
- AS-502-352-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Studijų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimą, įtvirtintą 2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 59, kuriuo buvo nutarta netenkinti pareiškėjo 2007 m. spalio 27 d. apeliacijos dėl atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras; atsakovas) 2007 m. spalio 12 d. sprendimo;
2) panaikinti Centro 2007 m. spalio 12 d. pareiškėjui išduotą pažymą dėl kvalifikacijos įvertinimo Nr. 14-535;
3) pripažinti, kad Maskvos naujojo teisės instituto pareiškėjui suteikta teisininko kvalifikacija yra lygiavertė atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas, kai suteikiama profesinė kvalifikacija be papildomo teisės kvalifikacinio egzamino laikymo.
II.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu, 2008 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako savo 2008 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikto skundo dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos nepripažinimo. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjui yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės, t. y. kad jis, atsisakęs skundo, tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko pakartotinai kreiptis į teismą negalės (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 102 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Prašė jo pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo tenkinti ir, remiantis ABTĮ 101 straipsniu, administracinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinę bylą, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 52 straipsniu ir nurodė, kad pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise. Pažymėjo, jog skundo atsisakymo pasekmės pareiškėjui buvo išaiškintos, jog atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis ir galutinis ir jog bylos nutraukimas nepažeidžia kitų asmenų interesų bei neprieštarauja įstatymui.
III.
Atsakovas 2008 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo.
Prašyme rėmėsi ABTĮ 45 straipsnio 1 d., ir nurodė, kad prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo pateiktinas iki 2008 m. balandžio 29 d. Nukreipė į ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 3 dalis ir pažymėjo, jog pareiškėjas, nepaisant to, kad atsakovas jo reikalavimų nepatenkino, atsisakė nuo skundo. Teigė, jog proceso šalys yra lygios, ir laikėsi pozicijos, jog atsakovas pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį nagrinėjamu atveju taip pat turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą, kadangi kitoks šios nuostatos aiškinimas pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, taip pat sudarytų prielaidas pareiškėjams piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstus skundus, o vėliau nuo jų atsisakant. Nukreipė į ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, leidžiančią taikyti įstatymo analogiją, teisės analogiją, teisingumo ir protingumo principus.
Rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rėmėsi Rekomendacijų 7 punktu ir nurodė, kad teisinės paslaugos atsakovui buvo teikiamos galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutariui Nr. 543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo buvo patvirtinta 700 Lt dydžio minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).
Nurodė, kad Centras, naudodamasis Advokatų profesinės bendrijos Soloveičikas, Markauskas, Aviža, Bagdanskis|SMA (toliau – ir Advokatų profesinė bendrija) teisinėmis paslaugomis, iš viso patyrė 2287 Lt 73 ct dydžio išlaidas, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 ir 11 punktus, Centras prašė atlyginti 2100 Lt išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.
Rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 4 dalimi ir pažymėjo, jog atsakovas taip pat patyrė dokumentų rengimo ir teikimo išlaidas, kadangi, įgyvendindamas ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį, Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikė dokumentus (įrodymus), į lietuvių kalbą išverstus iš rusų kalbos. Šias išlaidas įvertino 1321 Lt 60 ct.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir iš pareiškėjo atsakovo naudai priteisė 3421,6 Lt išlaidų atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi ir 53 straipsnio 1 dalimi, CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 7 punktu, Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo buvo nustatyta 800 Lt MMA, ir nurodė, kad atsakovui jo prašyme nurodyta teismo išlaidų suma, kaip neviršijanti Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, priteistina.
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria atsakovo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo būtų atmestas.
1. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pateikta ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies traktuotė iškreipia jos turinį, ji, remiantis ABTĮ 53 straipsnio 1 dalimi, buvo nepagrįstai plečiamai aiškinama. Teigia, jog ABTĮ 44 straipsnyje nurodyti visi atvejai, kada galimas teismo išlaidų atlyginimas, ir mano, kad tuo atveju, jeigu įstatymų leidėjas būtų turėjęs ketinimą įtvirtinti ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies analogiją atsakovo atžvilgiu, jis tai būtų padaręs expressis verbis.
2. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas, išnagrinėjus bylą iš esmės, nebuvo priimtas, juo labiau – atsakovo naudai, nes pareiškėjas atsisakė nuo skundo, kas reiškia, kad jo (atsakovo) atžvilgiu negalima taikyti ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė analogiją su civilinio proceso normomis, kadangi negalima teigti, jog administraciniame procese šalys yra lygios, nes viena iš jų visada atstovauja valstybei.
4. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo iš pareiškėjo atsakovui priteistų teismo išlaidų dydis prieštarauja protingumo principui. Pabrėžia, jog teismas tos aplinkybės, kad atsakovas yra valstybės institucija, neabejotinai turinti teisininką, nevertino. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovą teismo posėdyje atstovavo jo darbuotojai teisininkai, o ne advokatai .
5. Nurodo, kad Rekomendacijos negali būti taikomos administracinėse bylose.
6. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybes, jog advokatų parengti atsiliepimai yra paregti pagal šabloną.
7. Mano, kad dalies dokumentų vertimas buvo nereikalingas.
8. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nurodytas teismo išlaidų sumas apskritai būtų sumokėjęs (byloje nėra bankinio pavedimo kopijos, pinigų sumokėjimo kvito ar pan.), kadangi į bylą pateiktos sąskaitos faktūros tokio fakto nepatvirtina. Tokia situacija nėra suderinama su ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, atsakovui teismo išlaidos gali būti priteisiamos tuo atveju, jeigu jo naudai byloje yra priimtas sprendimas.
Nagrinėjamu atveju byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir teismo sprendimas atsakovo naudai nebuvo priimtas. Byla šiuo atveju buvo baigta teismo nutartimi dėl bylos nutraukimo, pareiškėjui atsisakius skundo. ABTĮ tokiu atveju nenumato atsakovo teisės reikalauti teismo išlaidų atlyginimo.
ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį savo jurisprudencijoje aiškina pakankamai griežtai, t. y. nenutoldamas nuo pradinės lingvistinės jo formuluotės (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-27/2008).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai patenkino atsakovo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atsakovo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti, o atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.