Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Raskazovo skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios K. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. (buvusi pavardė – B.) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2023 m. spalio 29 d., bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 15 d. Atliko daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės laiko (1/3 – 2024 m. lapkričio 14 d.).

Teisme gautas prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriame prašoma panaikinti Komisijos nutarimą. Skunde nurodoma, kad iš informacinės sistemos (toliau - IPS) nuteistosios K. Š. atžvilgiu yra priimtas naujas, tačiau dar neįsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-04-25 nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., padarymo, už kurią paskirta 30 parų arešto bausmė. Galutinė subendrinta bausmė - 3 m. 6 mėn. 20 d. laisvės atėmimo (bylos Nr. 1-193-1132/2025). Apeliacine tvarka (pagal kitų nuteistųjų apeliacinius skundus) Kauno apygardos teisme byla nagrinėjama, tačiau sprendimas nepriimtas (bylos Nr. 1A-384-397/2025), todėl taikyti K. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos nėra teisinio pagrindo. Esančių teigiamai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. Š. jau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės. Nuteistoji K. Š. svarstymo metu pateikti duomenys patvirtina, kad K. Š. anksčiau teista 27 kartus, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka antrą kartą. Šiuo metu atlieka bausmę už 22 subendrintus nuosprendžius, 54 nusikalstamas veikas. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, neskatinta. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis, teistumas neišnykęs, daug kartų bausta administracine tvarka. Kaip vienas iš pagrindinių K. Š. nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių yra finansiniai sunkumai dėl turimų įsiskolinimų. Nusikalstamos veikos buvo daromos p siekiant finansinės naudos. Nuteistoji privalo vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus ir į tai, kad nuteistoji šiuo metu laukiasi, kas riboja jos galimybes įsitvirtinti darbinėje veikloje, ir esant sumokėtai kol kas itin nedidelei daliai turimo įsiskolinimo, negalima daryti išvados, kad nuteistoji susidūrus su galimais finansiniais sunkumais vėl nesieks finansinės naudos neteisėtais būdais. Nors fiksuojami teigiami nuteistosios K. Š. elgesio ir požiūrio į gyvenimą pokyčiai, motyvacija, šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateikto Komisijos nutarimo ir nuteistosios asmens bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, nes nuteistoji K. Š. yra atlikusi kiek daugiau kaip vieną trečdalį jai paskirtos bausmės. Materialus pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo klausimą yra tas, kad nuteistajai, taikant OASys metodiką, 2025 m. spalio 31 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika ir daroma akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką, stebimos pastangos, valdyti su nusikalstamo elgesio raiška siejamus kriminogeninius poreikius, stiprinti apsauginius veiksnius. Tačiau, net ir esant šiems pagrindams, teismas gali, tačiau neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jam taikant lygtinio paleidimo institutą. Būtina įvertinti, ar, asmenį paleidus lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tai nustatoma, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nuteistoji neturi galiojančių drausminių nuobaudų, per visą bausmės atlikimo laiką neskatinta, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse intervencinėse priemonėse, dengia turimus įsiskolinimus, įgijo profesinę kvalifikaciją, aktyviai lanko priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju vyktų gyventi pas vyrą. Iki 2025 m. rugsėjo 23 d. dirbo Panevėžio kalėjime darbininkės (vienetininkės) pareigose, šiuo metu nuteistoji neužsiima darbine veikla, kadangi yra nėščia. Lygtinio paleidimo atveju ar po bausmės atlikimo ketina registruotis Užimtumo tarnyboje bei ieškotis darbo, tačiau šiuo metu nuteistoji laukiasi, todėl nėra tikra, jog išėjus iš įkalinimo įstaigos pavyks įsidarbinti. Teismo vertimu, nėštumo aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajai gali ir turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistosios elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių, tačiau tai tik patvirtina, kad ji elgiasi taip, kaip ir turi elgtis asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę bei besistengiantis koreguoti savo elgesį pozityvia linkme. Nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pakankamos teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistoji laisvėje jau laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nuteistoji anksčiau neišsilaikiusi laisvės apribojimo įpareigojimų, darė naujas nusikalstamas veikas, siekiant įsigyti narkotinių medžiagų, todėl tokia bausmės rūšis buvo pakeista areštu. Tai rodo, kad nuteistajai, būnant laisvėje išlieka rizika pažeisti nustatytas elgesio taisykles.

K. Š. ankščiau teista 27 kartus, pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdama (duomenys neskelbtini) metų. Šiuo metu atlieka bausmę už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Padarytas turtinis nusikaltimas yra siejamas su narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamos veikas darydavo siekiant gauti pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Į narkotinių medžiagų vartojimą ją įtraukė sugyventiniai. K. Š. yra bandžiusi gydytis šią priklausomybę, tačiau nesėkmingai. Bausmės atlikimo metu nuteistoji lanko priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus AN. Administracinių nusižengimų registro duomenimis K. Š. įsiskolinimas sudaro 48 786 Eur, teismo priteisti ieškininiai – 2508,84 Eur sumai. Į kalėjimo buhalterinės apskaitos skyrių gautas antstolio patvarkymas 1 924,60 Eur sumai. Iš nuteistosios įkalinimo įstaiga už įsiskolinimus išskaičiavo 234, 60 Eur, o savanoriškai padengė 170 Eur. Per laisvės atėmimo laikotarpį padengta itin nedidelė dalis turimo įsiskolinimo. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistoji atlieka bausmę už nusikalstamas veikas padarytos siekiant finansinės naudos. Todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistoji susidūrus su galimais finansiniais sunkumais vėl nesieks finansinės naudos neteisėtais būdais. Ši sritis gali didinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes, negaudama pakankamai pajamų pragyvenimui, nuteistoji vėl gali imti vykdyti nusikalstamas veikas, kad gautų pakankamai pajamų, kadangi laisvėje anksčiau įvykdė savanaudiško pobūdžio nusikaltimus, susijusius su siekiu gauti pinigų. Remiantis OASys metodika gautais duomenimis, 2024 m. birželio 10 d. pirminio vertinimo metu jai buvo nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko iki vertinimo 2025 m. birželio 9 d., kai atlikus pakartotinį vertinimą, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir daroma akivaizdi pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką, kuri išliko iki paskutinio vertinimo 2025 m. spalio 31 d. Iš 2025 m. lapkričio 4 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai vis dar išlieka priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, silpni problemų sprendimo įgūdžiai, turimi finansiniai įsipareigojimai, taip pat statiniai kriminogeniniai veiksniai – anksčiau teista 27 kartus, būdingas teisės pažeidimo modelis. Pažymėtina, kad aptarti kriminogeniniai veiksniai visi išliko nepakitę nuo 2025 m. birželio 16 d. socialinio tyrimo išvados. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbi ir nuteistosios neatliktos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju nuteistoji atliko daugiau kaip vieną trečdalį jai skirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės pabaiga 2027 m. kovo 15 d.

Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistoji deda pastangas taisytis, tačiau jos teigiamų elgesio pokyčių dar vienareikšmiškai vertinti negalima. Šiuo metu teismas neturi pagrindo spręsti, kad nuteistoji gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, o lygtinai ją paleidus, ji laikytųsi įstatymų ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas, Komisijos nutarimas taikyti nuteistajai K. Š. lygtinį paleidimą panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, 86 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Raskazovo skundą tenkinti ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai K. Š. panaikinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.