Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir A. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-352-874/2018 ir priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino 2017 m. lapkričio 13 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 16–18).

2018 m. gegužės 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2YT-352-874/2018 buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, kad teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjui nėra priskirtas buto priklausinys, pareiškėjui tapo žinoma tik jam kreipusis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių į butą įregistravimo, o tai reiškia, kad pareiškėjas negalėjo apie tai žinoti bylos nagrinėjimo metu (b. l. 43–44).

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimas yra keistinas.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje teisines klaidas. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismui 2018 m. sausio 3 d. sprendimu nutraukiant pareiškėjų A. L. ir A. L. santuoką, nebuvo išspręstas pareiškėjų santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, t. y. 1/7 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui A. L. sužinojus apie šį faktą, pareiškėjai A. L. ir A. L. 2018 m. balandžio 10 d. sudarė patikslintą susitarimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame apsprendė santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, t. y. 1/7 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimą, tad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimas yra keistinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas) dalyje, patvirtinant tarp pareiškėjų 2018 m. balandžio 10 d. sutarytą patikslintą susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o kitoje dalyje minėtą sprendimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-352-874/2018 dalyje, kurioje nuspręsta patvirtinti 2017 m. lapkričio 13 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ją išdėstyti taip:

Patvirtinti 2018 m. balandžio 10 d. pareiškėjų sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria sutuoktiniai A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti Jaunimo g. 4, Žiūrių k., Joniškio r., ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), susitarė:

„Sutuoktiniai pareiškia, kad santuokos nutraukimui yra visos įstatyminės prielaidos: nuo santuokos sudarymo momento jau yra praėję daugiau nei vieneri metai laiko, abu yra visiškai veiksnūs ir sudarytas šis susitarimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis)

Sutuoktiniai pareiškia, kad jau penkeri metai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio. Dar dešimt metų prieš faktinį išsiskyrimą mūsų niekas nebesiejo ir mes iš esmės gyvenome atskirus gyvenimus. Išsiskyrėme nesutardami dėl skirtingo požiūrio į šeimos santykius bei pareigas vienas kitam. Savo asmenines pajamas kiekvienas tvarkome atskirai, asmeninius poreikius tenkiname taip pat atskirai. Sutuoktiniai nebemato galimybės atnaujinti šeimos santykių, nes šeima faktiškai jau yra iširusi. Taikinimo procesas yra netikslingas.

Sutuoktiniai pareiškia, kad turi santuokoje gimusius du vaikus, tačiau šiuo metu jie yra pilnamečiai, gyvena atskirai, todėl nėra teisinio pagrindo aptarti jų išlaikymo ar gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.

Sutuoktiniai pareiškia, kad faktinio išsiskyrimo metu gera valia pasidalijo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – baldus bei buitinę techniką, kurių vertinė išraiška atitiko lygių dalių principą. Dėl šios priežasties neliko pagrindo iš naujo dalytis kilnojamąjį turtą ir šia sutartimi tokio turto pasidalijimo klausimas nebesprendžiamas.

Sutuoktiniai pareiškia, kad gyvendami santuokoje 1992 m. gruodžio 21 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą – 175,86 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais ((duomenys neskelbtini)), Joniškio rajono Žiūrių kaime, kurie teisiškai įregistruoti A. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, o 2014 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu – dviejų kambarių 31,93 kv. m. bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/7 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas, kaip jungtinė bendroji sutuoktinių nuosavybė A. L. vardu. Nusprendę nutraukti santuoką sutuoktiniai sutaria, kad kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise atitenka po vieną nekilnojamojo turto objektą: A. L. atitenka sodyba (duomenys neskelbtini) (175,86 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią ji valdo ir kuria naudojasi po faktinio santuokos nutraukimo, o atsakovui – dviejų kambarių butas Žagarės mieste (dviejų kambarių 31,93 kv. m. bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 1/7 dalimi ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį jis valdo ir naudojasi nuo įsigijimo momento. Sutuoktiniai sutaria, kad minėti nekilnojamojo turto objektai turtine verte yra ne lygiaverčiai, todėl A. L. per dvidešimt keturis mėnesius nuo šio susitarimo įsiteisėjimo dienos sumoka A. L. 4666 (keturių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų dydžio piniginę kompensaciją, už jai tenkančią didesnės vertės turto dalį.

Sutuoktiniai sutaria, kad po santuokos nutraukimo nereikalaus vienas iš kito išlaikymo, nes abu turi teisę į atitinkamas valstybės socialines pensijas ar išmokas.

Sutuoktiniai sutaria, kad po santuokos nutraukimo buvusiai sutuoktinei paliekama L.s pavardė, nes šią pavardę turi santuokoje gimę vaikai.

Sutarties šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie visas aplinkybes, kurios trukdo šios sutarties vykdymui ir suderinti priemones dėl tokių aplinkybių pašalinimo.

Šia sutartimi neaptartuose tarpusavio santykiuose šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais.

Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, kurių po vieną atitenka sutarties šalims, o trečiasis perduodamas teismui su prašymu patvirtinti šią sutartį.“

Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.