Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo E. J. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos A. Simaitienės 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria E. J. skundas dėl 2010-10-27 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio nutarimo panaikinimo bei ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 33–1–00022–10 atnaujinimo, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. sausio 5 d. Klaipėdos AVPK 2 PK, gavus E. J. pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33–1–00022–10 pagal BK 284 str. 1 d. dėl to, kad 2010-01-01, apie 6.30 val., ties (duomenys neskelbtini) namu E. J. užpuolė trys nepažįstami vyriškiai ir jį sumušė.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras R. G. 2010 m. spalio 8 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 33–1–00022–10 nutraukė.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis 2010-10-27 nutarimu E. J. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro R. G. 2010 m. spalio 8 d. nutarimą ir ikiteisminį tyrimą Nr. 33–1–00022–10 atnaujinti, atmetė.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2010-10-27 nutarimą E. J. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja A. Simaitienė E. J. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2010-10-27 nutarimo panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo Nr. 33–1–00022–10 atnaujinimo atmetė motyvuodama tuo, kad pašaliniai asmenys konflikto nematė, konfliktas vyko tik tarp pareiškėjo ir V. J.. V. J. tyčia buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos pažeidimą, jokių skundų dėl sutrikdytos rimties negauta.

Skunde Klaipėdos apygardos teismui pareiškėjas E. J. teigia, kad skundžiamoje nutartyje buvo svarstyta tik apie baudžiamojo proceso prasmę, o bylos faktinės aplinkybės visiškai netirtos. E. J. tvirtinimu, jo 2010-01-05 pareiškimo Klaipėdos apskrities VPK 2 PK pareigūnai visiškai netyrė, todėl padaryti objektyvių išvadų negalėjo. Ne kasdien viešoje vietoje galima pamatyti trijų asmenų mušamą žmogų, todėl pareiškėjui teismo pozicija nesuprantama. Nors tyrimui Nr. 33–1–00022–10 vadovaujantys pareigūnai įtariamųjų V. J., R. G. ir R. L. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymių neįžvelgė, E. J. įsitikinimu, jie privalo užbaigti tyrimą nors ir pagal jų nurodytą privataus kaltinimo straipsnį, o būtent pagal BK 140 str. 1 d.

Nukentėjusysis nurodo, kad asmeniniai santykiai, jeigu jie būtų buvę, sprendžiami civilizuotai, o ne įžūliu elgesiu, patyčiomis ir vandališkais V. J. veiksmais. Užpuolimo metu 2010-01-01, 6.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) mieste, kai peiliu buvo pjaustomos E. J. kojos, buvo demonstruojama nepagarba jam bei tiems patiems bendrininkams, kuriems baudžiamasis persekiojimas nutrauktas.

Skundo pareiškėjas E. J. remiasi Baudžiamojo kodekso komentaru bei aiškina, kad BK 284 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties būtinasis požymis yra nusikalstamų padarinių atsiradimas – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimtis labiau sietina su asmenų teise į ramybę, poilsį, netrukdomą buvimą, taip pat ir su susiklosčiusia visuomenės narių santaika, ramybe. Visuomenės rimties sutrikdymo požymio turinys iš dalies atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 18 „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“ 14 punkte, kuriame visuomenės rimtis siejama su pašalinių asmenų ramybės sutrikdymu ar kitokiu jų teisėtų interesų pažeidimu. E. J. tvirtinimu, įvykį stebėjusių žmonių pasipiktinimas, akivaizdūs nesaugios miesto gyvenamosios erdvės įrodymai, niekam nereikalingi pašalinio žmogaus sukelti fiziniai bei emociniai pojūčiai dėl savo paties nesaugumo ateityje patvirtina, kad visuomenės rimtis (tvarka) buvo pažeista.

Pareiškėjo nuomone, minėti veiksmai buvo atvirai chuliganiški. Pareiškėjas cituoja 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ Nr. 46 19-tą punktą: „...veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį“.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo E. J. skundas tenkintinas.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad vien konflikto vieta pati savaime netampa pagrindu asmens veiksmus kvalifikuoti kaip pažeidžiančius viešąją tvarką. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į asmens psichinį santykį su padaryta veika, tokio elgesio paskatas.

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. teigė, jog jį užpuolė trys asmenys, tačiau tik V. J. veiksmus apibudino konkrečiai, kiti du vyriškiai, nukentėjusiojo parodymais, jam smūgių nesudavė, tačiau, nukentėjusysis padarė prielaidą, kad ne tik V. J., bet ir kas nors kitas iš jų galėjo peiliu supjaustyti nukentėjusiojo kojas. Akistatų metu nukentėjusysis E. J. patvirtino, kad jį mušė V. J.. Šį asmenį nukentėjusysis atpažino parodymo atpažinti metu.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. J. įvykio dieną buvo neblaivus, tačiau, kiek girtas, nenustatyta, o R. L., Ž. G., V. J. girtumas atitiko vidutinį sunkumą (b. l. 11, 14, 17).

Prielaidą, kad E. J. kojos galėjo būti supjaustytos peiliu, patvirtina medicinos specialisto išvada (b. l. 32–33). To paties specialisto nuomone, „Atsižvelgiant į E. J. stebėtų sužalojimų anatominį-topografinį išsidėstymą (skirtingos pusės, įvairios plokštumos ir paviršiai, skirtingi aukščiai, skirtinga žaizdų orientacija) – buvusių užfiksuotų sužalojimų visumą, E. J. negalėjo patirti vieno poveikio pasėkoje, tame tarpe ir kontaktuojant su menama viela“ (b. l. 118–119).

Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu 2010-07-19 apie jokios vielos buvimą įvykio vietoje neužsiminta (b. l. 35–39), o įtariamojo V. J. 2010-04-27 tyrimui pateiktose fotonuotraukose prie namo, atokiau nuo tos vietos, kur buvo sužalotas nukentėjusysis, užfiksuota vielos tvorelė (b. l. 71–79). Po šių nuotraukų poėmio iš įtariamojo V. J. įvykio vieta apžiūrėta nebuvo, visiškai netirta, kada ta vielos tvorelė buvo visiškai nuardyta, jeigu ji ten tikrai buvo. Tačiau ir vielos tvorelė, atsižvelgiant į medicinos specialisto išvadas dėl nukentėjusiojo kūno sužalojimų padarymo mechanizmo, nukentėjusiojo parodymų ar įtariamojo kaltės nepaneigtų, nes ir iš fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusysis buvo užpultas žymiai toliau nuo tos vietos, kur V. J. pateiktose fotonuotraukose matyti vielos tvorelė (b. l. 38).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnams negalėjo nekelti abejonių ir tai, kad V. J. parodymais, jis užvirto ant nukentėjusiojo, į vielą susidraskė savo kelnes, bet kažkodėl liko sveikos jo kojos. Nukentėjusysis buvo parverstas atbulas ir, gulėdamas po V. J. ant nugaros, kažkodėl susižalojo kojas ne iš nugaros pusės, bet kelius, priekinę kojų dalį (b. l. 66–68, 26–29, 32–33, 82, 83). Negali nekelti įtarimo ir tai, kad V. J. sulaikymo metu nenustatytas kūno sužalojimas net jo veide.

Įtariamasis V. J. parodė, kad nukentėjusysis jį pavadino necenzūriniu žodžiu, pastūmė, sudavė kumščiu į veidą. Tokiems jo parodymams pritarė R. L. ir Ž. G.. Tokie parodymai kelia abejonių, nes, remiantis bylos duomenimis, vienas nukentėjusysis, matydamas šalia stovinčius kitus du įtariamuosius, V. J. nepasipriešino, jokių sužalojimų jam nepadarė, pats būdamas kaltas policijos pareigūnų pagalbos nebūtų ieškojęs, kaip to nedarė įtariamieji.

Nukentėjusiojo E. J. sužalojimo aplinkybės buvo tiriamos atmestinai, neieškota objektyvių įtariamųjų kaltę ar nekaltumą patvirtinančių duomenų, buvo užsiimta balsų už ir prieš (trys daugiau negu vienas) skaičiavimu. Vertinant parodymus, visiškai neatkreiptas dėmesys į asmenis charakterizuojančius duomenis (b. l. 138, 140, 145–147).

Bylos duomenys apie V. J. ligą (b. l. 123) duoda rimtą pagrindą įtarti, kad įvykio naktį susidariusią situaciją jis galėjo įvertinti klaidingai ir dėl girtumo, kad jo veiksmams įtakos turėjo ne tik girtumas, bet ir liga. Ši aplinkybė byloje netirta visiškai.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis buvo užpultas viešoje vietoje ne dėl asmeninio ar tarpusavio konflikto. Nors grumtynės buvo trumpos, pats nukentėjusiojo užpuolimo be priežasties ar pasinaudojant menka dingstimi įžūlus pobūdis tamsiu paros metu prie gyvenamųjų namų, kur bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų būtų patyrę nepatogumų, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, pasižymintis pasityčiojimu, cinizmu, rodo į chuliganiškus, o ne į kokius nors kitokius įtariamojo ketinimus ir padarytos veikos motyvus (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Nepagarbos aplinkiniams demonstravimas, sutrikdė visuomenės rimtį, nes kaltininko veika turėjo neigiamų padarinių nukentėjusiajam kaip visuomenės nariui. Kokių nors pašalinių žiūrovų, galinčių patvirtinti, kaip jie buvo pasipiktinę matytu vaizdu, buvimas šioje situacijoje nėra būtinas. Jei su V. J. buvę girti ir nukentėjusiojo užpuolimą stebėję aplinkiniai Ž. G. ir A. L. jokio išgąsčio ar sumaišties nepajuto, nepuolė gelbėti nukentėjusiojo ar V. J., nepasijuto esą šiurkščiai pažeminti, nereiškia, kad kaltininko veika neigiamų padarinių visuomenei neturėjo. Visuomenės rimties (tvarkos) sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo smurtaujama, buvo panaudotas daiktas, tinkamas sužalojimams padaryti.

Viešosios tvarkos pažeidimo kaip nusikalstamos veikos baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, patyčių. Kai kaltininko veiksmai realios įtakos visuomenės rimčiai ar tvarkai neturi, jie gali būti kvalifikuojami ir pagal BK 284 str. 2 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-11-23 nutartis priimta neįsigilinus į bylos aplinkybes, nutarties motyvai tėra tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atsisakiusių pilnai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir vilkinusių ikiteisminį tyrimą, argumentų ikiteisminiam tyrimui nutraukti pakartojimas, todėl nutartis kaip nepagrįsta ir neteisėta naikintina, kartu naikinant ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro R. G. 2010-10-18 bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2010-10-27 nutarimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-11-23 nutartį, kuria nukentėjusiojo E. J. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2010-10-27 nutarimo panaikinimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 33-00022-10 atmestas, panaikinti ir dėl E. J. skundo priimti naują sprendimą.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2010-10-27 nutarimą, kuriuo atmestas E. J. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro R. G. 2010-10-18 nutarimo, ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro R. G. 2010-10-18 nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl E. J. sužalojimo nutrauktas todėl, kad V. J., R. L. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies požymių, panaikinti ir bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui tęsti.

Nutartis neskundžiama.