Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-06-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-15064-1101/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
e2YT-15064-1101/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10015-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė (pirm.)
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
R. J., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-15064-1101/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10015-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2.; 3.2.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys byloje – R. J., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas turtinių teisių susikūrimo – turto paveldėjimo – tikslu nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą apie tai, kad A. J. po savo sutuoktinės J. J. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. J. sutuoktinė ir suinteresuoto asmens R. J. motina J. J.. Įstatyminiais J. J. įpėdiniais yra jos sutuoktinis pareiškėjas A. J. ir sūnus suinteresuotas asmuo R. J.. Po palikėjos mirties nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo R. J. per įstatymų nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo turtinę teisę į kooperatiniam butų fondui priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iki šiol gyvena pareiškėjas A. J.. Šio buvo nuosavybės teisė iki šiol nėra įregistruota viešame registre. Sutuoktiniai taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1993 m. įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 1994 m. įsigijo žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjo sutuoktinei, pareiškėjas rūpinosi sutuoktinės laidotuvėmis bei toliau tęsė jam ir mirusiajai priklausančio turto – žemės sklypų faktinį valdymą, mokėjo už kooperatiniam butų fondui išmokėtam butui, adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas. Taigi pareiškėjas A. J. po savo sutuoktinės mirties palikimą priėmė faktiniais aktyviais veiksmais – nuolat prižiūrėdamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą, tiek savo, tiek sutuoktinei priklausiusias nuosavybės dalis, juo rūpindamasis, mokėdamas mokesčius, ką galima traktuoti faktišku paveldėto turto valdymu. A. J. elgesys įrodo, kad mirusiajai priklausančio turto valdymas ir naudojimasis juo buvo nukreiptas į nuosavybės teisių į šį turtą įgijimą ir jų įgyvendinimą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka ir neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad A. J. po savo sutuoktinės J. J. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė suinteresuoto asmens R. J. motina J. J.. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog po jos mirties palikimo nepriėmė. Po J. J. mirties paliktu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu ir kitu turtu rūpinosi jos sutuoktinis ir suinteresuoto asmens tėvas A. J., t. y. jis priėmė sutuoktinės palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti J. J. nekilnojamuosius daiktus, kurie iki motinos mirties sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ėmėsi priemonių juos išlaikyti, valdė asmeninius daiktus. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad A. J. priėmė palikimą po sutuoktinės mirties, faktiškai valdydamas jai priklausantį turtą.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškėjui šis faktas būtų nustatytas.

5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patekinimui.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius, kad pareiškėjo, kitų į procesą įtrauktų asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai laikytini pagrįstais ir išsamiais nustatant palikimo priėmimo faktą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo A. J. prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. J. sudarė santuoką su J. J.. Pareiškėjas nurodo, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo turtinę teisę į kooperatiniam butų fondui priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1993 m. gruodžio 22 d. sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1994 m. birželio 8 d. sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1994 m. liepos 18 d. sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 1996 m. birželio 7 d. J. J. mirė. Pareiškėjo teigimu, po sutuoktinės J. J. mirties jis ir toliau gyveno minėtame santuokos metu įgytame bute, mokėjo už jį mokesčius, taip pat rūpinosi kitu turtu. Taip pat pareiškėjas pateikė sodininkų bendrijos „Pakalnutė“ valdybos pirmininko pažymą, kurioje pažymėta, kad sodininkų bendrijos narys A. J. savo įsipareigojimus bendrijai laikotarpiu nuo 1996 m. birželio 7 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. vykdė tinkamai ir jokių skolų neturėjo. Bendrijos narys nurodytu laikotarpiu ir iki šiol tinkamai prižiūri ir rūpinasi jam priklausančia sodų paskirties žemės sklypo valda, adresu (duomenys neskelbtini). Paduotu pareiškimu pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės mirties jis priėmė palikimą faktiniu valdymu.

8. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 1996 m. birželio 7 d., todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalis). 1964 m. civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

9. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš 1964 m. CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

10. Pareiškėjo paaiškinimais, po sutuoktinės mirties jis liko gyventi jam ir sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už butą mokėjo komunalinius mokesčius. Be to, pareiškėjas toliau tęsė žemės sklypų faktinį valdymą. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad po sutuoktinės mirties jis priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, patvirtina pareiškėjo pateiktas rašytinis įrodymas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas po J. J. mirties tinkamai prižiūrėjo ir rūpinosi sodų paskirties žemės sklypo valda, adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepime patvirtino, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties rūpinasi minėtu nekilnojamuoju turtu, ėmėsi priemonių jį išlaikyti bei jį valdo.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po sutuoktinės J. J. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.

12. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. J. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjas po sutuoktinės J. J. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

13. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui A. J. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip J. J. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 59, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui A. J. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė