- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- 2-23-878/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00422-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- D. S., M. P., S. P., J. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, N. P.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovei G. P. ir jos atstovei advokatei V. K., atsakovei D. S. ir jos atstovui advokatui A. B., atsakovams M. P., S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovams D. S., M. P., S. P., J. P., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, N. P. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. P. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti jai teisę be atsakovų D. S., M. P., S. P. ir J. P. sutikimo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus pagal Ž. C. įmonės paruoštus dokumentus – 0,1907 žemės sklypo (Nr. 109-N), esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą ir šio žemės sklypo 2011 m. rugpjūčio 22 d. planą, taip pat 1,7200 ha žemės sklypo (Nr. 82-2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo 2011 m. rugpjūčio 18 d. aktą ir šio žemės sklypo 2011 m. rugpjūčio 22 d. planą, įpareigoti atsakovus D. S., M. P., S. P. ir J. P. netrukdyti ieškovei naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalimis, priteisti ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2009 m. birželio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3230, 2009 m. liepos 10 d. liudijimus Nr. 3547 ir Nr. 3544, ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 636/1016 dalys 10,1600 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 87/172 dalys 1,72 ha žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusios pastatų ir žemės sklypų dalys atitinkamai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams ir trečiajam asmeniui N. P.. Prie namų valdos 2010 m. birželio 16 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-6127 buvo suformuotas 0,1877 ha žemės sklypas Nr. 109-N, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės prašymu 2011 m. rugpjūčio 18 d. Ž. C. įmonės inžinierė Ž. C. parodė ir vietoje paženklino namų valdai priklausantį žemės sklypą (Nr. 109-N) ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, paruošė žemės sklypo kadastro duomenis, apskaičiavo jo vertę bei, atlikusi geodezinius matavimus, 2011 m. rugpjūčio 22 d. paruošė žemės sklypo planą. Atlikus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad namų valdai naudojamas žemės sklypas yra ne 0,1877 ha, bet 0,1907 ha. Parodant ir pažymint šio namų valdos žemės sklypo ribas vietoje, buvo kviesti atsakovai ir gretimų sklypų savininkai. Parodant žemės sklypo ribas, dalyvavo visi kviestieji, išskyrus bendraturčius D. S., M. P. ir N. P.. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2011 m. rugpjūčio 18 d. aktą pasirašė bendraturčiai S. P., J. P., N. P. bei gretimų sklypų savininkai, jo nepasirašė bendraturčiai - D. S., M. P., o žemės sklypo plano nepasirašo ne tik atsakovai D. S. ir M. P., bet ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašę atsakovai S. P., J. P., jie nenurodo tokio atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus motyvų. Minėti dokumentai su atsakovų parašais reikalingi, siekiant namų valdos žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei išsipirkti iš valstybės ieškovei tenkančią didesnę sklypo dalį, kas jos paskaičiavimu sudaro 0,0204 ha. Ieškovės prašymu, Ž. C. įmonės inžinierė Ž. C. analogiškus darbus atliko ir žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), t.y. 2011 m. rugpjūčio 18 d. parodė ir paženklino vietoje sklypo ribas, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, paruošė kadastrinius duomenis bei, atlikusi geodezinius matavimus, paruošė šio žemės sklypo planą. Minėtų dokumentų atsakovai taip pat nepasirašo, o tai trukdo disponuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Be to, atsakovai trukdo ieškovei naudotis ir jai nuosavybės teise priklausančia pastatų dalimi, atlikti jų remontą, nusistatyti naudojimosi tvarką, galiausiai ir apsigyventi: ji ne kartą prašė gera valia leisti naudotis pastatais, duoti raktus, tačiau atsakovai į prašymus nereaguoja, taip pažeidžia jos teises į nuosavybę. Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors jie ir nesusiję su valdymo netekimu. CK 1.137 straipsnis nurodo, kad įgyvendinant savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir sąžiningumo principų, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ir suvaržytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Atsiliepimas
Atsakovė D. S. atsiliepime nurodė, kad netrukdo ieškovei savo nuožiūra tvarkyti jai priklausantį turtą, pateikti žemės sklypų planus ir jų ribų paženklinimo-parodymo aktus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Birštono ir Prienų skyriui, tačiau nesutinka apmokėti ieškovės turėtų išlaidų už žemės sklypų geodezinių matavimų atlikimą. Taip pat nurodė, jog ieškovė jos neprašė duoti jai bendrąja daline nuosavybe esančio gyvenamojo namo raktų, ieškovė nesprendžia klausimo dėl sunaudotos elektros energijos, atliekų išvežimo, telefono apmokėjimo. Neprieštarauja ieškinio tenkinimui, jei ieškovė iš jos nereikalaus turėtų išlaidų atlyginimo.
Atsakovas J. P. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes mano, kad ieškovės jam reiškiami reikalavimai yra nesusipratimas. Jų gyvenamąsias vietas skiria nemažas (apie 200 km) atstumas, ribojantis galimybes dažnai susitikti ar kitaip susisiekti. Nurodo, kad yra pasirašęs ieškovės pateiktą 2011 m. rugpjūčio 18 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus dėl 0,1907 ha ploto žemės sklypo ir dėl 1,7230 ha ploto žemės sklypo ribų pažymėjimo-paženklinimo. Daugiau jokių dokumentų jam nebuvo pateikta pasirašyti, todėl jų ir negalėjo pasirašyti. Dėl nuolatinio darbo neturi galimybių bet kada nuvykti į ieškovės gyvenamąją vietą vien tik tam, kad pasirašytų jos pateiktus dokumentus, tam nėra nustatyta kokie nors griežti trumpi terminai, juo labiau, kad nuvykimas į ieškovės gyvenamąją vietą reikalauja ir papildomų išlaidų. Ieškovė pati pas jį niekuomet nebuvo atvykusi ir ieškinyje minimų dokumentų pasirašyti nepateikė, jų neatsiuntė paštu su prašymu pasirašyti ir grąžinti, todėl ieškinys jam pareikštas visiškai nesant ginčo. Su ieškove tarėsi susiskambinti, kad atsakovas atvyks pasirašyti tų dokumentų pas ieškovę, kai 2012 m. Šv. Velykoms nuvažiuos į svečius pas savo mamą S. P.. Tačiau nei jis, nei ieškovė vienas kitam neskambino. Atsakovui nuvykus pas savo motiną, jis paskambino ieškovei dėl dokumentų pasirašymo, bet ši atsakė, kad jau per vėlu, nes dokumentus atidavė advokatei civilinės bylos iškėlimui. Ieškinyje minimais pastatais nesinaudoja, raktų nuo jų neturi, todėl negali jų duoti ar neduoti ieškovei. Niekuomet neprieštaravo, kad ieškovė bei kiti bendraturčiai naudotųsi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomais pastatais. Ieškovė nesiūlo ir neprašo nustatyti naudojimosi tvarką ar atidalinti pastatus. Visi bendraturčiai naudojasi pastatų idealiosiomis dalimis, tačiau naudojimosi tvarka nėra nustatyta nei sutartimi, nei teismo sprendimu. Ieškovės reikalavimas yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais, kaip pažeistos jos teisės ir kaip jas apgintų pareikšto antrojo ieškinio reikalavimo patenkinimas. Pažymi, kad ieškovė be jo sutikimo yra išnuomojusi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemę ūkininkui V. P., iš to gauna turtinę naudą, tačiau atsakovas jai iki šiol dėl to jokių priekaištų nėra pareiškęs. Tai rodo, kad ieškovė naudojasi bendru turtu savo nuožiūra ir neatsižvelgdama į kitų bendraturčių interesus.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog byloje kyla ginčas tarp bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų, todėl ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.
Atsakovai M. P., S. P. ir trečiasis asmuo N. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad pradėjus bylą nagrinėti teisme, abu ieškovės reikalavimai buvo įvykdyti: visi atsakovai jau pasirašė ieškovės pateiktus 0,1907 žemės sklypo (Nr. 109-N), esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą ir šio žemės sklypo 2011 m. rugpjūčio 22 d. planą, taip pat 1,7200 ha žemės sklypo (Nr. 82-2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo 2011 m. rugpjūčio 18 d. aktą ir šio žemės sklypo 2011 m. rugpjūčio 22 d. planą, taip pat nebeliko kliūčių ieškovei naudotis jai ir atsakovams bei trečiajam asmeniui N. P. bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiais pastatais (duomenys neskelbtini), nes ieškovei jau sudarytos sąlygos patekti į pastatus. Todėl ginčo tarp šalių nebėra, likę išspręsti tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ji taip pat paaiškino, kad G. P. teisinės pagalbos į ją kreipėsi dar 2011 metais, nes atsakovai nesutiko pasirašyti prašomus žemės dokumentus ir trukdė ieškovei naudotis bendru turtu. Advokatė paruošė raginimus atsakovams, juos gavę, pastarieji iškart sureagavo, skambino advokatei S. P. ir M. P., kurie pasakė, kad atsisako pasirašyti dokumentus D. S. nurodymu, o D. S., paskambinusi advokatei, piktai pasiūlė kreiptis į teismą. Taigi, buvo išnaudotos visos ikiteisminio ginčo išsprendimo priemonės, tačiau geruoju dėl dokumentų pasirašymo ir netrukdymo ieškovei naudotis bendru turtu susitarti su atsakovais nepavyko.
Šalies argumentai
Ieškovė G. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jos atsakovai ketverius metus neįleido į namus, nors ji ne kartą prašė D. S. duoti raktus ir jai, dėl to kreipėsi ir į seniūną, policiją, tačiau niekas nepadėjo. D. S. ir M. P. motina atsakovė S. P., prašoma duoti raktus, jai teigė raktų neturinti. J. P. nuo namų raktų neturėjo ir netrukdė jai naudotis pastatais. D. S. namo raktus tikrai turėjo, nes tris kartus buvo ieškovę į namus įleidusi, tačiau vėliau nebeįleido, durų neatrakino ir raktų nedavė. Pati ieškovė laužti durų nenorėjo, norėjo į namus įeiti gražiuoju. Naudojimosi pastatais tvarka nebuvo nustatyta. 2013 m. vasario 6 d. pati nuvyko pas J. P., kuris pasirašė žemės sklypų planus. O dėl žemės sklypų planų ir jų ribų parodymo-paženklinimo aktų ji pati ir du kartus – Ž. C. buvo nuvykę pas S. P. į namus, ten tuo metu buvo ir D. S., tačiau atsakovai visi nesutiko pasirašyti.
Teismo posėdyje atsakovė D. S. ir jos atstovas paaiškino, kad mirus ginčo namuose gyvenusiam jos tėvo broliui, tėvas paėmė namų raktus. Kai ieškovė tapo dalies turto savininke, atsakovė, kai atveždavo tėvą, atrakindavo duris. Ieškovė raktų neturėjo, atsakovės tėvas raktų G. P. nedavė. Mirus tėvui, atsakovai namais nesirūpino ir jais nesinaudojo, nežino, kur dingo jos tėvo turėti raktai, jų neturi. Visi tėvo daiktai liko pas jos motiną S. P.. Ieškovės advokatės siųstą raštą dėl žemės sklypų planų ir aktų pasirašymo gavo, tačiau neatsakė į jį, negalėjo tų prašymų įvykdyti, nes turi neįgalų sūnų ir niekuo daugiau rūpintis negali. Parodant sklypų ribas, nedalyvavo, pas ją nei C., nei P. nebuvo atvykę, jokių dokumentų jai nepateikė.
Teismo posėdyje atsakovas M. P. paaiškino, kad nedalyvavo, matuojant žemes (duomenys neskelbtini), nežinojo, kad reikia pasirašyti sklypų planus ir jų ribų paženklinimo-parodymo aktus. Gavo G. P. atstovės laišką, bet ieškovė atvažiavusi nebuvo, C. jam taip pat nieko nesakė. Nuo namų raktų neturi, mirus dėdėms, tuose namuose nesilankė, turtu nesirūpino. Yra kalbėjęs telefonu su ieškove ir jos atstove prieš porą metų, sakė joms, kad nori parduoti savo namo dalį. Nevyko pasirašyti dokumentų, nes apie juos nieko nesupranta.
Atsiliepimas
Atsakovė S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad parodant sklypų ribas, M. P. ir D. S. buvo ligoninėje. P. gal buvo pas juos atvykusi dėl namų, norėjo raktų, bet jie jų neturi. Dėl parašų planuose nebuvo atvykusi. Visi jos mirusio vyro daiktai yra pas ją namuose, bet raktų nėra mačiusi. Tuose namuose nesilanko, nesirūpina. Nepamena, ar gavo ieškovės atstovės raginimą. Telefonu yra kalbėjusi su ieškovės atstove, nepamena, ar buvo prašoma pasirašyti dokumentus. Viskuo rūpinosi D. S..
Teismo posėdyje atsakovas J. P., taip pat tretieji asmenys N. P. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nedalyvauja, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (b.l. 156, 157), J. P. ir N. P. prašo bylą nagrinėti jiems teismo posėdyje nedalyvaujant (b.l. 159, 162-163), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atstovo neatvykimo priežasčių nenurodė. Byla išnagrinėta atsakovui J. P. ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 246, 247 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei ir atsakovams bei trečiajam asmeniui N. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (tvora, šulinys), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 10,1600 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7, 8-9), ir 1,72 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-25). Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 02-07-6127 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-11-10 įsakymo Nr. 02-07-12347 pakeitimo ir Balbieriškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintas Ž. C. įmonės parengtas 2010 m. Prienų rajono Balbieriškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir jame suformuotos žemės (miško) sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės (miško) naudojimo sąlygos, žemės servitutai, ir Žemės sklypų, esančių po fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir statiniais, sąrašas (b.l. 11-12), kuriame 15 numeriu nurodytas suprojektuotas 0,1872 ha ploto namų valdos sklypas Nr. 109-N Gerulių k. Iš Ž. C. įmonės parengtų 2011 m. rugpjūčio 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų matyti, kad nustatant (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo Nr. 109-N ir Kelmanonių kaime esančio žemės sklypo Nr. 82-2 ribas, buvo kviesti dalyvauti visi sklypų bendrasavininkiai D. S., S. P., J. P., N. P., G. P., tačiau aktų nepasirašė D. S. ir M. P. (b.l. 13), o 2011 m. rugpjūčio 22 d. žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) planus pasirašė tik N. P. ir G. P., tuo tarpu D. S., S. P., J. P. ir M. P. šio sklypo plano nepasirašė (b.l. 14). Ž. C. 2011 m. rugpjūčio 18 d. aiškinamuosiuose raštuose nurodyta, kad nustatant žemės sklypo Nr. 109-N ir žemės sklypo Nr. 82-2 ribas, neatvyko kviesti sklypų savininkai - D. S., M. P., N. P., o parengus šių sklypų kadastrinių matavimų dokumentacijos bylas pasirašė vienintelė užsakovė G. P. (b.l. 15, 29). Ieškovė G. P. 2011 m. rugsėjo 8 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrių, nurodydama, jog sutinka apmokėti už namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimą valstybės vardu savo lėšomis, o 14 d. kreipėsi, prašydama leisti jai išsipirkti iš valstybės gautą viršplotį – 0,0204 ha (b.l. 16), Ž. C. įmonė 2011 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi dėl šio ir žemės sklypo Kelmanonių kaime žemės sklypo kadastrinių matavimo patikros atlikimo ir žemės sklypo planų suderinimo (b.l. 17-22, 27). Ieškovė 2011 m. lapkričio 22 d. registruotais laiškais kreipėsi į M. P. ir D. S., prašydama iki 2011 m. gruodžio 5 d. susitarti su ieškove dėl turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo, netrukdyti jai naudotis dalinės nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus (b.l. 33, 34).
Teismo posėdyje pateikti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, žemės sklypų planai patvirtina, kad D. S. ir M. P. juos pasirašė 2012 m. lapkričio 27 d., t.y. vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, taip pat žemės sklypų planus pasirašė ir S. P. (b.l. 147, 148, 149, 150), taip pat ir J. P., kaip teismui posėdyje nurodė ieškovė ir jos atstovė ir pats atsakovas J. P., teismui šias aplinkybes nurodęs raštiškame paaiškinime (b.l. 162-163).
Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimosi ir disponavimo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). CK 4.75 straipsnis įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Ieškovė, siekdama įgyvendinti savo kaip žemės sklypų bendraturtės teises, kreipėsi į atsakovus dėl jų sutikimo tvirtinant kadastrinius bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų duomenis, siekdama įregistruoti šiuos duomenis apie žemės sklypus nekilnojamojo turto registre. Valstybės įmonėje Registrų centre yra įregistruoti aukščiau paminėtų žemės sklypų tik preliminarūs kadastriniai matavimai. Šioje byloje ieškovė siekė pripažinti savo teisę kreiptis be atsakovų sutikimo į Nacionalinę žemės tarnybą tam, kad būtų nustatyta tvarka suderinti ieškovės parengti planai žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimui atlikti (CK 4.98 straipsnis) ir valstybės įmonėje Registrų centre įregistruoti nauji kadastriniai žemės sklypų duomenys.
Kaip matyti iš atsakovų D. S., M. P., S. P. paaiškinimų, jiems buvo žinomas ieškovės prašymas pasirašyti dokumentus dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų, tačiau jie iki pat ieškovės kreipimosi į teismą tų dokumentų nepasirašė, nenurodydami jokių motyvų. Teisme atsakovai aiškino, kad apie dokumentus nieko nenusimano (M. P. ir S. P.) ar neturėjo tam laiko (D. S.). Atsakovai D. S., M. P. ir S. P. nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą įregistruoti pakeistus kadastrinių matavimų duomenis ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų sutikimo nedavimas trukdo savo kaip bendraturčio teises įgyvendinti ieškovei, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Todėl atsakovų D. S., M. P. ir S. P. atsisakymas (nesutikimas) pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo (-ų) plane, yra nepagrįstas. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad atsakovai tokiu būdu pažeidė ieškovės teisę disponuoti bendros dalinės nuosavybės teisės pagrindu valdomais nekilnojamaisiais daiktais (CK 4.98 straipsnis), todėl teismui būtų pagrindas tenkinti ieškinį šių atsakovų atžvilgiu dalyje dėl teisės ieškovei pripažinimo be šių atsakovų sutikimo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji pas atsakovą J. P. su žemės sklypo planais nenuvyko, jam raginimų nesiuntė, šis atsakovas iškart pasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, įvertinant didelį atstumą tarp atsakovo J. P. ir ieškovės gyvenamosios vietos bei pačių žemės sklypų buvimo vietos, atsakovo J. P. sveikatos būklę, teismas laiko, kad ieškovės reikalavimai atsakovo J. P. atžvilgiu yra nepagrįsti, teismo posėdyje pati ieškovė tą pripažino. Ji taip pat paaiškino, kad atsakovas J. P. jai niekaip netrukdė ir naudotis gyvenamuoju namu bei kitais pastatais (duomenys neskelbtini). Tačiau pasisakant dėl kitų atsakovų trukdymo ieškovei naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektais – gyvenamuoju namu ir ūkio statiniais, yra pagrindas konstatuoti, kad jie trukdė ieškovei naudotis šiais objektais. Šalys nebuvo nustatę šių naudojimosi šiais daiktais tvarkos, todėl bet kuris iš bendraturčių turi teisę netrukdomai patekti į juos ir naudotis bet kuria realia daikto dalimi. Kaip ieškovė paaiškino, ji neturėjo gyvenamojo namo ir kitų pastatų raktų. Atsakovė D. S. teisme paaiškino, kad šio namo raktus turėjo jos tėvas, ji pati tais raktais atrakindavo namų duris. Po atsakovų D. S. ir M. P. tėvo, o atsakovės S. P. vyro mirties ginčo namo raktai liko būtent šios šeimos namuose (M. P., kaip parodė S. P., gyvena vienuose namuose su savo motina). Nė vienas iš atsakovų negalėjo teismui paaiškinti, kur dingo namo raktai. Pati D. S. paaiškino, kad ieškovė neturėjo ginčo namo raktų. Taigi, šios aplinkybės pakankamos išvadai, kad atsakovai D. S., M. P. ir S. P. pažeidė ieškovės teises naudotis bendru turtu.
Pradėjus bylą nagrinėti teisme, atsakovai visiškai patenkino ieškovės reikalavimus dėl teisės be atsakovų D. S., M. P., S. P. ir J. P. sutikimo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus pagal Ž. C. įmonės paruoštus dokumentus pripažinimo ir dėl atsakovų D. S., M. P., S. P. ir J. P. įpareigojimo netrukdyti ieškovei naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių dalimis. Tačiau liko neišspręstas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė byloje patyrė 278 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų (b.l. 5, 44), 2000 Lt advokatės atstovavimo išlaidų, kurios neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, įvertinus bylos sudėtingumą, tai, kad ieškovei atstovė ne tik parengė ieškinį, bet ir atstovavo teismo posėdžiuose, rengė raginimus atsakovams, skambino jiems, mėgindama tartis taikiai dar iki bylos iškėlimo teisme ir kt., turėjo kelionės iš Kauno į Prienus išlaidų (b.l. 35, 36, 134). Ieškinys atsakovų D. S., M. P. ir S. P. atžvilgiu buvo pagrįstas, todėl iš jų solidariai priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 98 straipsnis), taip pat valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Atsakovas J. P. byloje patyrė 726 Lt jo atstovimo išlaidų (b.l. 79, 93, 94) už atsiliepimo surašymą, taikos sutarties parengimą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė atsiliepime į ieškinį (b. l. 74-78). Ieškovės ieškinys šio atsakovo atžvilgiu nebuvo pagrįstas, todėl iš jos atsakovui J. P. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, įvertinus bylos sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais, 273 straipsnio 1 dalimi, 296-297 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų D. S., M. P. ir S. P. ieškovei G. P. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas - 2278 Lt (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 00 ct), taip pat bylinėjimosi išlaidas valstybei – 131,90 Lt (vieno šimto trisdešimt vieno lito 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovės G. P. atsakovui J. P. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus 00 ct).
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.