- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- e2-7136-496/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00370-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- I. T.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei I. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės I. T. 2 400 Eur negrąžinto kredito, 488,83 Eur sutartinių palūkanų, 22 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos nuo 2019-05-10 iki visiško kredito gražinimo dienos, 216 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei I. T., pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, palikus pranešimą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – vartojimo paskolos sutarties, pranešimo dėl sutarties nutraukimo, reikalavimo teisių perleidimo sutarties, pranešimo apie reikalavimo teisių perleidimą, reikalavimo teisių perleidimo priedo išrašo, pranešimų apie pradelstą mokėjimą ir sutarties nutraukimą – matyti, jog tarp uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ ir I. T. 2018 m. birželio 5 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“ atsakovei suteikė 2 400 Eur dydžio vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovei netinkamai vykdant sutartį uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, vadovaudamasi sutarties 5.4, 8.6 punktais, 2018 m. spalio 24 d. nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo paskolos sutartį.
Uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“ 2017 m. birželio 1 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo perleidimo su ieškove uždarąja akcine bendrove „Julianus Inkaso“, pagal kurią ieškovė įgijo teisę į perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovės vardu pagal vartojimo paskolos sutartį. 2018 m. spalio 26 d. pranešimu ieškovė raštiškai informavo atsakovę, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“ atsakovės skolos reikalavimo teisę perleido uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“. Ieškovės teigimu, atsakovė savo įsipareigojimų nėra įvykdžiusi iki šios dienos ir liko skolinga ieškovei 2400 Eur negrąžinto kredito, 488,83 Eur sutartinių palūkanų, 22,00 procentų dydžio metinių palūkanų ir 216 Eur delspinigių.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Iš aptartų rašytinių įrodymų daroma išvada, kad atsakovė vartojimo paskolos sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdė. Atsakovei neatsiskaičius, naujoji kreditorė, vadovaudamasi vartojimo paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5.4, 8.3 punktais, paskaičiavo 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, neviršijant 180 dienų laikotarpio, kurių suma sudaro 216 Eur.
Kadangi atsakovė I. T. vartojimo kredito sutartimi buvo įsipareigojusi sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti suteiktą kreditą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus, jai tinkamai nevykdant sutartinių prievolių, laiku negrąžinus dalies kredito ir paskaičiuotų delspinigių ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti pradinės kreditorės suteikto kredito negrąžintą sumą (2 400 Eur), 488,83 Eur sutartinių palūkanų, 216 Eur delspinigių, iš viso 3104,83 Eur skolos.
Duomenų apie tai, kad atsakovė I. T. 2018 m. birželio 5 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus pradinei kreditorei arba reikalavimo teises į jį perėmusiai ieškovei įvykdė, t. y. sumokėjo skolą, palūkanas ir delspinigius, byloje nėra. Prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ar jų dydžio atsakovė nepareiškė (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 2 400 Eur negrąžinto kredito, 216 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti iš ieškinio turinio ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės sutartines palūkanas, kurios sudaro 488,83 Eur, kurios turėjo būti mokamas už naudojimąsi kreditu iki sutartyje nustatyto termino, t. y. 2021 m. gegužės 20 d.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistina 488,83 Eur sutartinių palūkanų.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės sutartines 22,00 procentų dydžio palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (kas sprendimo priėmimo dieną sudaro 2400 Eur) nuo 2019 m. gegužės 10 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais (CK 6.870 straipsnis, 6.872 straipsnis). Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos (vartojimo kredito) suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis Nr. 3K-3-509/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 22,00 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2400 Eur skolos skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašė priteisti 145,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 70 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už GRT išrašą ir 75 Eur išlaidos už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus, todėl tenkinant ieškinį atsakovei priteistinos 145,84 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,72 Eur, ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti, iš I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, įmonės kodas 300115639, 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 488,83 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 83 centus) sutartinių palūkanų, 216 Eur (du šimtus šešiolika eurų) delspinigių, 22,00 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo nesumokėtos finansavimo sumos (kas sprendimo priėmimo dieną sudaro 2 400 Eur), skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 10 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 145,84 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti, iš I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,72 Eur (keturis eurus 72 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.