Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-27 · Civilinė byla Nr. 2S-740-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-27
Bylos Nr.
2S-740-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. T.
Suinteresuotas asmuo
notarė D
Kategorijos
  • 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-740-464/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 128.12.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo - notarė D. S..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. T. 2008-04-15 Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui paduotu skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. nutarimą, registracijos Nr. 3018, dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą K. J. G. vardu po jos sutuoktinio M. G. mirties (b.l.1-2). Skunde nurodė, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi M. G. ir K.J. G. santuoka buvo palaiminta bažnyčioje, Vilniaus raj. apylinkės teismas 2005-10-21 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K.J. G. buvo M. G. sutuoktinė. K.J. G. 2007 m. taip pat mirė. Notarė atsisakė išduoti pareiškėjui, kaip velionės K.J. G. įpėdiniui, paveldėjimo teisės liudijimą, nes pagal LR Gyventojų registro tarnybos pažymą M. G. bei K.J. G. mirė nesusituokę. Pareiškėjo manymu, K.J. G. įgijo subjektinę teisę paveldėti savo buvusio vyro M. G. palikimą pagal įstatymą po sprendimo įsiteisėjimo, nepriklausomai nuo jo įregistravimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo notarė D. S. atsiliepimu į skundą (b.l.12-13) skundą laikė nepagrįstu ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad K.J. G. palikimą pagal testamentą priėmė E. H.. Pastarasis 2008-02-07 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido teisę paveldėti K.J. G. turtą pareiškėjui. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra įregistruotas Civilinės metrikacijos skyriuje, tuo tarpu teisines pasekmes sukelia tiktai tokia bažnytinė santuoka, kuri oficialiai įtraukta į valstybinę apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c.b. Nr. 3K-7-6/ 2007, 3K-3-481/ 2007, 3K-7-563/ 2007).

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-06-11 nutartimi (b.l.44-45) skundą atmetė, nes pagal LR Konstitucinio Teismo 1994-04-21 nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 str. 2 d., 11 str. ir 12 str. 2 d. atitikimo LR Konstitucijai“ Konstitucijos 38 str. 4 d. nuostata “valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją” negali būti taikoma įteisinti bažnytinę santuoką, sudarytą iki Konstitucijos įsigaliojimo (1992-11-02). 1940-08-12 Metrikų įstatymas numatė, jog nuo 1940-08-15 Lietuvoje įvedama civilinė santuoka ir ištuoka, taip pat civilinis gimimo ir mirties registravimas, todėl bažnyčioje įregistruoti šie civilinės būklės aktai nebuvo pripažįstami. K.J. G. ir M. G. santuoka buvo palaiminta Vilniaus raj. Karvio bažnyčioje 1967-04-28, tačiau ji netapo juridiniu faktu ir nesukelia teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c.b. Nr. 3K-7-430/01 J. K. v. Jonavos raj. civilinės metrikacijos skyrius). Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-21 sprendimo (c.b. Nr. 2-2901-95/ 2005) pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėtas teismas nagrinėjo bylą dėl giminystės santykių. Tokiu atveju skiriasi šių dviejų bylų dalyviai bei ginčo objektas, tad sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjant skundą dėl notaro veiksmų (CPK 182 str. 2 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. T. atskiruoju skundu (b.l.50-52) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-11 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti žemesnės instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog bylą nagrinėjęs teismas neinformavo pareiškėjo apie teismo posėdžio datą ir laiką, dėl ko jis nesuspėjo pateikti papildomo įrodymo – Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 2008-05-23 pažymos Nr. 5-687 (01) dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2005-10-21 sprendimo įregistravimo. Nurodytas procesinis pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo (plačiąja prasme) negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2005-10-21 sprendimu K.J. G. ir M. G. santuokos sudarymo faktas buvo nustatytas paveldėjimo tikslu. O įsiteisėję teismų sprendimai privalomi visoms institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams (Teismų įstatymo 9 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Tai atliekama dviem etapais: iš pradžių, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, vėliau - ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialines teisės normas. Kartu apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo (plačiąja prasme) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Kita vertus, CPK 329 str. 2-3 d. numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kurie de facto būdami formaliais, de jure formaliais nelaikomi, kadangi yra susiję su pamatinių teisės principų ignoravimu. Vienas iš įstatyminių nutarties negaliojimo pagrindų - bylos išnagrinėjimas, kai apeliantui nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir šis tokia aplinkybe grindžia savo skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Bylos ypatingosios teisenos tvarka paprastai nagrinėjamos rašytiniame teismo posėdyje (CPK 443 str. 5 d.). Nors rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame tiesiogiai nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.), jie apie procesinio dokumento priėmimo laiką ir vietą turi būti informuoti pranešimais (CPK 133 str. 3 d.), tam, kad turėtų galimybę būti išklausyti (audiatur et altera pars) (CPK 42 str. 1 d.).

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-05-22 nutartis (b.l.41), kurioje nustatyta teismo posėdžio data ir laikas, dalyvaujantiems byloje asmenims, kaip būtų galima manyti iš bylos duomenų, buvo išsiųsta (b.l.42-43), tačiau šios nutarties arba kito teismo pranešimo apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą įteikimą apeliantui patvirtinančių įrodymų (įteikimo pažymos su jo parašu) byloje nėra. Kadangi byloje nėra rašytinių įrodymų apie minėtos nutarties (apelianto atveju – nutarties su suinteresuoto asmens atsiliepimu į skundą dėl antstolio veiksmų) įteikimą, darytina išvada, jog dokumentai pagal CPK 117-132 str. taisykles adresatams nebuvo įteikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ruošiant bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas turėjo objektyvią galimybę paneigti apelianto nurodytus teiginius dėl jo neinformavimo apie posėdį, pridėdamas prie bylos tokias pat pažymas (joms esant) ar kitus įrodymus apie įteikimą, kaip kad skundžiamos nutarties jam įteikimo atveju (b.l. 46,48).

Nežinodamas apie bylos nagrinėjimo iš esmės laiką ir vietą, apeliantas pavėlavo pateikti rašytinius paaiškinimus ir/ ar naujai gautus rašytinius įrodymus (b.l.54). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui draudžiama priimti ir vertinti naujus įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, jeigu nėra CPK 314 str. išvardintų aplinkybių, t.y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti tuos įrodymus arba įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (siekiant nuginčyti kvestionuojamą teismo procesinį dokumentą).

Esant įvardintam absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui, teisėjų kolegija naikina skundžiamą nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako ir jų turinio nevertina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336, 337 str. 3 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Algirdas AuruškevičiusPetras Jaržemskis