Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-11 · Administracinė byla Nr. eI3-12481-764/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-11
Bylos Nr.
eI3-12481-764/2025
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00363-2025-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
G. J.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Administracinė byla Nr. eI3-12481-764/2025Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00363-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 11 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,dalyvaujant pareiškėjui G. J.,atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei J. P.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. J. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2025 m. balandžio 4 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; 2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. (31.1E)RS238 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ priimtą sprendimą kaip neteisėtą ir negaliojantį; 3) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 5 d. raštu Nr. (31.1E)RS2183 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ priimtą sprendimą kaip neteisėtą ir negaliojantį; 4) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai žyminį mokestį.

2024 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, (toliau – Administracija), su prašymu perskaičiuoti infrastruktūros plėtros įmoką, (toliau - Įmoka), dėl gyvenamo namo statybos leidimo gavimo, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė apskaičiavo Įmoką neįvertinusi pareiškėjo ankstesnės įmokos už infrastruktūros plėtros įrengimo darbus (įmoka buvo 1927,59 Eur į tos pačios gatvės infrastruktūros plėtrą) . Savivaldybės apskaičiuota mokėtinos Įmokos suma – 1956,12 eur. Pareiškėjo apskaičiavimu, įvertinus jo įmoką į toks pačios gatvės infrastruktūros plėtros įrengimą, Įmoka turėtų būti – 28,53 Eur. Todėl nesutikdamas su atsakovės 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. (31.1E)RS238 ir2025 m. kovo 5 d. raštu RS2183 išdėstytais motyvais dėl jo prašymų 2025 m. kovo 3 d. pareiškėjas kreipėsi Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių su skundu. 2025 m. balandžio 4 d. Lietuvos administracinių bylų ginčų Klaipėdos apygardos skyrius priėmė sprendimą, kuriuo jo patikslinto skundo dalį atsakovei dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 5 d. rašto Nr. RS2183 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu ginče Nr. 21RE2(AG233/ 132025) (toliau – Sprendimas), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas. Paaiškina, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas su prašymu „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Prašymas) kreipėsi į Administraciją, prašydamas apskaičiuoti/perskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, prieš pateikiant gyvenamojo namo techninį darbo projektą į informacinę sistemą „Infostatyba“ statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo 2022 m. gruodžio 21 d. Jungtinę veiklos sutartį Nr. 2022/SUT.830/ 3.E343 dėl (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų paklojimo su visais būtinais įrenginiais, pasirašytą tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir pareiškėjo. Pažymėjo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ – kaip Klaipėdos miesto savivaldybės įmonė (86,41 proc.), yra infrastruktūros plėtros organizatorius. Prie prašymo pridėjo 2022 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. 62 kopiją (sumokėta gavėjui, t. y. AB „Klaipėdos vanduo“, – 5000 Eur), 2023 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo kopiją (sugrąžinta suma gavėjui, t. y. pareiškėjui, – 3072,41 Eur). Pareiškėjas prašė apskaičiuoti/perskaičiuoti įmoką vertinant visus ankstesnius piniginius mokėjimo srautus, kurie yra susiję su (duomenys neskelbtini) infrastruktūros plėtra: 5000 Eur (sumokėta suma už infrastruktūros plėtrą)? 3072,41 Eur (sugrąžinta suma)? 5000,00 – 3072,41 = 1927,59 Eur? 1956,12 Eur (nustatyta infrastruktūros plėtros įmoka)? 1956,12 – 1927,59 = 28,53 Eur? mokėtina suma turėtų būti – 28,53 Eur. 2024 m. gruodžio 2 d., pareiškėjas nesulaukęs atsakymo, pakartotinai kreipėsi į atsakovę, kur nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 30 d. raštu kreipėsi dėl neteisingai apskaičiuoto infrastruktūros plėtros įmokos perskaičiavimo įvertinant pareiškėjo ankstesnę įmoką dėl infrastruktūros plėtros (buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą) adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nesulaukė atsakymo. Prašė perskaičiuoti minėtos įmokos sumą vertinant visas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos 2024 m. rugsėjo 30 d. rašte. 2025 m. sausio 20 d. raštu atsakovė, daugiau nei po trijų mėnesių laikotarpio, pateikė atsakymą Nr. (31.1E)RS238 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo pranešė, kad pareiškėjo prašymo tenkinti neturi teisinio pagrindo. Teisiniu rašto priėmimo pagrindu nurodė SIPĮ 2 straipsnio 7 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 3 dalį. Atkreipė dėmesį į tai, kad nurodyta SIPĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostata galioja tik iniciatoriams, pasirašiusiems savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Atsiliepime nurodo, jog atsakovė 2025 m. sausio 20 d. raštu „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. (31.1E)RS238) priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl vienkartinės infrastruktūros plėtros už Klaipėdos miesto infrastruktūros plėtrą už sklypą adresu (duomenys neskelbtini), įmokos dydžio peržiūrėjimo. Atsakovė priminė, kad pagal SIPĮ 9 straipsnio 1 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas atlieka savivaldybės administracija, todėl SIPĮ aiškiai įvardija subjektą, atliekantį organizatoriaus funkcijas. 2025 m. vasario 6 d. pareiškėjas pateikė atsakovei prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. RS7556, toliau – Prašymas2), kuriuo prašė patvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytų savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos skirtumą (šiuo atveju – 28,53 Eur). Papildomai nurodė, kad atsakovė, suteikdama sau pavaldžiai įmonei (AB „Klaipėdos vanduo“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio akcijos priklausosavivaldybėms. Klaipėdos miesto savivaldybės dalis – 85,41 proc.) statytojo teises – atlieka infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas. Ši įmonė, kartu su kitais dalyviais, Jungtinės veiklos sutartimi vykdo statytojo funkcijas, numatytas sutarties 2.1. papunktyje: kooperuodami savo lėšas, turtą, darbą ir žinias, įsipareigoja vykdyti bendrą veiklą: pakloti vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus su visais būtinais įrenginiais adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip Jungtinės veiklos sutarties pirmas dalyvis ir kaip tos pačios infrastruktūros vartotojas, ((duomenys neskelbtini) sklypo savininkas), yra statytojas ir iniciatorius. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog atsakovės 2025 m. sausio 20 d. rašto motyvai labiau panašūs į suplanuotą galimybę manipuliuoti SIPĮ ir kituose dokumentuose vartojamomis sąvokomis ir terminais. Atsakovė įvertinusi pareiškėjo 2025 m. vasario 7 d. prašymo (reg. 20250206 Nr. RS7556) turinį, ) atsakė nustačiusi, jog prašyme keliami klausimai jau buvo išnagrinėti 2025 m. sausio 20 d. raštu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 str. 3 d. 3 punktu priimtas sprendimas pareiškėjo prašymą nenagrinėti. 2025 m. kovo 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinę ginčų komisiją (toliau - LAGK) nurodydamas visas aplinkybes tapačias aukščiau išdėstytoms skiltyje „Ginčo detalės“ su prašymu įpareigoti atsakovę perskaičiuoti Įmoką vadovaujantys LR savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu ir nustatyti mokėtiną įmoką 28,53 eur. Prašyme pareiškėjas nurodė kad Administracija atsakymą pateikė nesivadovaujant LR savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu ir prašė pripažinti (2025 m. sausio 20 d. ir 2025 m. kovo 7 d.) atsakovės atsakymus kaip neteisėtus ir negaliojančius. Taip pat prašyme prašė patvirtinti būtiną sumokėti trūkstamą sumą ( 28,53 eur.), kaip įmoką gyvenamo namo statybą leidžiančiam dokumentui gauti. 2025 m. balandžio 3 d. LAGK išnagrinėjo administracinį ginčą pagal pareiškėjo patikslinto skundo dalį atsakovei Administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 5 d. rašto Nr. (31.1E)RS2183 panaikinimo (Prašymas), tačiau atsisakė nagrinėti 2025 m. sausio 20 d. atsakovės raštą Nr. (31.1E)RS23 8 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini) (Prašymas2), motyvuojant kad šios administracinės bylos dalykas yra ne SIPĮ nuostatų taikymas ir aiškinimas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, atsisakius pakartotinai nagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“, teisėtumo nustatymas. 2025 m. balandžio 4 d. LAGK pateikė sprendimą Nr. 21RE2(AG233/132025). Sprendime nurodoma kad administracinės bylos dalykas yra ne SIPĮ nuostatų taikymas ir aiškinimas, o Administracijos veiksmų, atsisakius pakartotinai nagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“, teisėtumo nustatymas. Taip pat nurodė kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija sprendžia, kad Prašymo2 turinys yra tapatus Prašymui, į kurį pareiškėjui jau buvo pateiktas atsakymas atsakovės 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. (31.1E)RS238 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“, šio rašto pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl raštas laikomas teisėtu. Atsakovė šioje byloje skundžiamu 2025 m. kovo 5 d. raštu Nr. (31.1E)RS2183 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ atsakydama į pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. RS7556) teisėtai vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir pakartotinai Prašymo2 nebenagrinėjo. Skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas, todėl naikinti Raštą nėra teisinio pagrindo. Galutiniame sprendime LAGK nurodo kad pareiškėjo patikslinto skundo dalį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 5 d. rašto Nr. (31.1E)RS2183 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas pasirašė jungtinės veiklos sutartį (toliau - Sutartis) su AB „Klaipėdos vanduo“, kurioje teigiama kad abu dalyviai kooperuodami savo lėšas, įsipareigoja vykdyti bendrą veiklą: pakloti vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus su visais būtinais įrenginiais adresu (duomenys neskelbtini) Pagal šią sutartį pareiškėjas įmokėjo 5000,00 eur, iš kurių, 3072,41 eur jam buvo sugrąžinti 20230921, kaip iš statybos rangos darbų sutaupytos lėšos. Taigi visumoje pareiškėjas yra sumokėjęs 1927,59 eur už infrastruktūros plėtrą (duomenys neskelbtini) mieste. Pažymėtina, 2025 m. sausio 20 d. atsakovė atsakyme į jo kreipimasį dėl infrastruktūros įmokos peržiūrėjimo nurodė, kad pagal SIPĮ 15 str. 3 dalies nuostata galioja tik iniciatoriams pasirašiusiems savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai kad SIPĮ 15 straipsnis apibrėžia savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojus ir jų atleidimo nuo įmokos tvarką, kurioje nėra minima, kad šis Įstatymo straipsnis galioja tik iniciatoriams, kaip kad teigia atsakovė: „15 straipsnis. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojai.“ Priešingai atsakovės teiginiui, 15 str. 3 dalyje yra aiškiai paminėta, kad nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kurių lėšomis projektuojama, statoma ir (ar) įrengiama infrastruktūra, o ne iniciatoriai. „3. Nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos ne mažesnės negu šioje sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Tuo atveju, kai statytojo (vystytojo) lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos mažesnės negu sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėt r o s įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka š į skirtumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi.“ Atkreipia dėmesį, kad 15 str. eina kalba apie įmokos mokėtojus ir statytojus (vystytojus). Minėtos Jungtinės sutarties 2.1. p., nustato, kad šia Sutartimi Dalyviai, kooperuodami savo lėšas, turtą, darbą ir žinias, įsipareigoja vykdyti bendrą veiklą: pakloti vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus su visais būtinais įrenginiais adresu (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Projektu (toliau – Tinklai), bei pradėti naudotis ANTROJO DALYVIO teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis ne vėliau, kaip iki šioje Sutartyje numatyto termino pabaigos, o šios sutarties 2.2 p. nustato, kad ši Sutartis įsigalioja ir jos įgyvendinimas tampa įmanomas tik tuo atveju, kai Klaipėdos miesto savivaldybė ANTRAJAM DALYVIUI perduoda Projekto statytojo teises. Taigi sutarties 2.2. punktu yra nurodyta kad atsakovė perduoda statytojo teises AB „Klaipėdos vanduo“. O tos pačios sutarties 2.1. punktu yra nurodoma kad pareiškėjas ir AB „Klaipėdos vanduo“ vykdo bendrą veiklą vadovaudamiesi jungtinės veiklos sutartimi. Atsakovė savo atsakyme į jo prašymą pateikė išvadą kad aukščiau nurodyti Jungtinės veiklos sutartyje punktai nesuteikia PIRMAM DALYVIUI projekto statytojo teisės sąvokos, nors sutarties 2.2. punkte yra apibrėžta kad savivaldybė perduoda statytojo teises AB „Klaipėdos vanduo“, o A B „Klaipėdos vanduo“ yra pasirašiusi jungtinės veiklos sutartį su pareiškėju. 2025 m. sausio 20 d. atsakyme į jo prašymą, atsakovė įvardino, kad pagal SIPĮ infrastruktūros plėtros organizatorius yra savivaldybės administracija, tačiau nepaminėjo kad AB “Klaipėdos vanduo” kartu su (duomenys neskelbtini) Skypų savininkais (apie 35 fiziniai asmenys, kurie kartu su AB “Klaipėdos vanduo” inicijavo vandentiekio ir nuotekų tinklų projektavimo ir statybos darbus) yra šio infrastruktūros plėtros objekto statybos iniciatoriai. Taigi jeigu projektas pagal sutartį ir patį sutartis buvo įvykdyta, tai vadovaujantis sutarties 2.2 p atsakovė perdavė statytojo teisė AB „Klaipėdos vandenims“, to pasėkoje kiti šios sutarties dalyviai tapo irgi statytojais. Šiuo atveju atsakovė nepagrįstai pelnosi kitų asmenų, šiuo atveju pareiškėjos sąskaita, t. y. gauna turtą pagal projektą. Nepaisant to, pareiškėja dar papildomai turi atlikti įmoką pagal SIPĮ. Pagal aukščiau išvardintas aplinkybes pareiškėjas yra ir iniciatorius ir statytojas. O pagal SIPĮ 15 str. 3 p. turi būti atleistas nuo įmokos arba tiksliau turėtų sumokėti skirtumą tarp savivaldybės administracijos apskaičiuotos įmokos sumos ir jo anksčiau sumokėtos įmokos už vandentiekio tinklų projektavimą ir statybą (duomenys neskelbtini) mieste. Mokėtina suma turėtų būti 28,53 Eur.

Nurodo, kad atsakovės jo prašymus 2025 m. sausio 20 d. Nr. (31.1E)RS238 ir 2025 m. kovo 5 d. RS2183 raštais išnagrinėjo formaliai, nebuvo pasisakyta dėl papildomai išdėstytų pareiškėjo argumentu. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai. Todėl vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas / atmestas, analizuojama, ar kreipimęsi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai (pvz., LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A75637/ 2012, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2120756/ 2019). Vertinti, ar pateikti duomenys yra nauji ir gali daryti įtakos priimtam sprendimui, yra atsakovo kompetencija (pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A665822/ 2015, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA672629/ 2019). LVAT pažymi, kad tapačiais skundai/prašymai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys skundo/prašymo elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS44254/2008). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde/prašyme, o analizuojamas visas skundo/prašymo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde/prašyme tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146392/2012). Aplinkybė, kad asmuo nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo/prašymo nauju pagrindu pateikimas (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525677/2009). Šiuo atveju antrame prašyme nurodė, kad pareiškėjas yra Statytojas ir Iniciatorius, o atsakovas net nenagrinėjo šių pareiškėjo argumentų, tai pažeisdamas LVAT formuojamą praktiką. Darytina išvada, kad jo prašymą vertino kaip tapatų ir iš esmės jo nenagrinėjo, o ginčijamame Sprendime tik formaliai konstatavo, kad prašymas analogiškas ir netenkinamas. Todėl ginčijamas 2025 m. kovo 5 d. raštas Nr. RS2183 (Sprendimas), kuriuo atsakyta į pareiškėjo prašymą, negali būti laikomas išsamiu, kaip tai numato VAĮ 3 straipsnio 5 punktas.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Kaip nurodė LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (šios bylos kontekste – neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas Komisijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui. Komisija 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (AG2-33/13-2025) pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl atsakovės 2025 m. kovo 5 d. rašto Nr. (31.1E)-RS2-183 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Raštas) panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Komisija nagrinėjo pareiškėjo patikslinto skundo dalį, kuria jis prašė panaikinti atsakovės Raštą. Šiuo Raštu atsakovė, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. prašymą, reg. Nr. RS7-556, argumentuodama tuo, kad dėl to paties klausimo pareiškėjui jau buvo atsakyta 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. (31.1E)-RS2-38. Pareiškėjo patikslinto skundo motyvai, teikti Komisijai dėl atsakovės priimtų sprendimų, nesikeičia, todėl atsakovė nebekartoja nesutikimo su skundu argumentų, kurie buvo išdėstyti Komisijai teiktame 2025 m. kovo 17 d. atsiliepime Nr. (8.2)-J2-62, todėl nuosekliai laikosi šiame atsiliepime išdėstytos pozicijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl LAGK ir Administracijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymu „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas apskaičiuoti/perskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, prieš pateikiant gyvenamojo namo techninį darbo projektą į informacinę sistemą „Infostatyba“ statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos 3-4 punktų reikalavimus. 2024 m. rugsėjo 26 d. gavo atsakymą – Infrastruktūros plėtros įmokų skaičiuoklė (duomenys neskelbtini) Nustatyta bendra įmokos suma – 1956,12 Eur. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo 2022 m. gruodžio 21 d. Jungtinę veiklos sutartį Nr. 2022/SUT.8- 30/3.E-343 dėl (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų paklojimo su visais būtinais įrenginiais, pasirašytą tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir pareiškėjo. Pažymėjo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ – kaip Klaipėdos miesto savivaldybės įmonė (86,41 proc.), yra infrastruktūros plėtros organizatorius. Prie prašymo pridėjo 2022 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. 62 kopiją (sumokėta gavėjui, t. y. AB „Klaipėdos vanduo“, – 5000 Eur), 2023 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo kopiją (sugrąžinta suma gavėjui, t. y. pareiškėjui, – 3072,41 Eur). Pareiškėjas prašė apskaičiuoti/perskaičiuoti įmoką vertinant visus ankstesnius piniginius mokėjimo srautus, kurie yra susiję su (duomenys neskelbtini) infrastruktūros plėtra: 5000 Eur (sumokėta suma už infrastruktūros plėtrą); 3072,41 Eur (sugrąžinta suma); 5000,00 – 3072,41 = 1927,59 Eur; 1956,12 Eur (nustatyta infrastruktūros plėtros įmoka); 1956,12 – 1927,59 = 28,53 Eur; mokėtina suma – 28,53 Eur.

Pareiškėjas pakartotiniu prašymu 2024 m. gruodžio 2 d., reg. Nr. RS7-4759, kreipėsi į atsakovę, kuriame nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 30 d. raštu kreipėsi dėl neteisingai apskaičiuoto infrastruktūros plėtros įmokos perskaičiavimo įvertinant pareiškėjo ankstesnę įmoką dėl infrastruktūros plėtros (buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą) adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nesulaukė atsakymo. Prašė perskaičiuoti minėtos įmokos sumą vertinant visas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos 2024 m. rugsėjo 30 d. rašte.

Į Prašymą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsakė 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. (31.1E)-RS2-38 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo pranešė, kad pareiškėjo prašymo tenkinti neturi teisinio pagrindo. Teisiniu rašto priėmimo pagrindu nurodė SIPĮ 2 straipsnio 7 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 3 dalį. Atkreipė dėmesį į tai, kad nurodyta SIPĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostata galioja tik iniciatoriams, pasirašiusiems savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Pareiškėjo atveju vienkartinė įmoka apskaičiuota vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-286, 1.1 punkto nuostatomis, t. y. pritaikytas 5,41 Eur tarifas už kvadratinį metrą. Paskaičiuota 1956,12 Eur suma neviršija teisės akte numatyto tarifo. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir AB „Klaipėdos vandenys“ yra pasirašyta Jungtinės veiklos, o ne Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, taip, kaip tai nustatyta SIPĮ 9 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė priminė, kad pagal SIPĮ 9 straipsnio 1 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas atlieka savivaldybės administracija, todėl SIPĮ aiškiai įvardija subjektą, atliekantį organizatoriaus funkcijas.

Pareiškėjas 2025 m. vasario 6 d. pateikė atsakovei prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašė patvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytų savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos skirtumą (šiuo atveju – 28,53 Eur). Nurodė, kad atsakovė, suteikdama sau pavaldžiai įmonei (AB „Klaipėdos vanduo“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio akcijos priklauso savivaldybėms. Klaipėdos miesto savivaldybės dalis – 85,41 proc.) statytojo teises – atlieka infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas. Ši įmonė, kartu su kitais dalyviais, Jungtinės veiklos sutartimi vykdo statytojo funkcijas, numatytas 2.1. papunktyje: kooperuodami savo lėšas, turtą, darbą ir žinias, įsipareigoja vykdyti bendrą veiklą: pakloti vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus su visais būtinais įrenginiais adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas, kaip Jungtinės veiklos sutarties pirmas dalyvis ir kaip tos pačios infrastruktūros vartotojas, ((duomenys neskelbtini) sklypo savininkas), yra statytojas ir iniciatorius.

Atsakovė 2025 m. kovo 5 d. raštu Nr. (31.1E)-RS2-183 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui nurodė, kad 2025 m. vasario 6 d. prašyme, reg. Nr. RS7-556, keliamą klausimą atsakovė išnagrinėjo ir atsakė 2025 m. sausio 20 d. raštu, reg. Nr. (31.1E)-RS2-38. Raštu pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę jį skųsti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nurodytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsakovė priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo nenagrinėti, kadangi dėl to paties klausimo pareiškėjui jau buvo atsakyta aukščiau minėtu raštu ir šiuo prašymu pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priimtu Raštu, pateikė patikslintą skundą Komisijai, iš esmės nurodydamas, jog Raštas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatas, pareiškėjo ir AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašytos jungtinės veiklos sutarties turinį ir tikslą.

2025 m. balandžio 4 d. LAGK išnagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 5 d. rašto Nr. (31.1E)RS2183 panaikinimo (Prašymas), tačiau atsisakė nagrinėti 2025 m. sausio 20 d. Atsakovės raštą Nr. (31.1E)RS23 8 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini) (Prašymas2), motyvuojant kad šios administracinės bylos dalykas yra ne SIPĮ nuostatų taikymas ir aiškinimas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, atsisakius pakartotinai nagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“, teisėtumo nustatymas. 2025 m. balandžio 4 d. LAGK pateikė sprendimą Nr. 21RE2(AG233/132025). Sprendime nurodoma kad administracinės bylos dalykas yra ne SIPĮ nuostatų taikymas ir aiškinimas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, atsisakius pakartotinai nagrinėti pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“, teisėtumo nustatymas. Taip pat nurodė kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija sprendžia, kad Prašymo2 turinys yra tapatus Prašymui, į kurį pareiškėjui jau buvo pateiktas atsakymas atsakovės 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. (31.1E)RS238 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“, šio rašto pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl raštas laikomas teisėtu. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šioje byloje skundžiamu 2025 m. kovo 5 d. raštu Nr. (31.1E)RS2183 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ atsakydama į pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. RS7556) teisėtai vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir pakartotinai Prašymo2 nebenagrinėjo. Galutiniame sprendime LAGK nurodo kad Pareiškėjo G. J. patikslinto skundo dalį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 5 d. rašto Nr. (31.1E)RS2183 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti.

Pažymėtina, jog Komisija, vertindama pareiškėjo skundo argumentus ir Prašymo2 turinį, nepaisant skunde ir posėdžio metu išdėstytų nesutikimo su atsakovės 2025 m. sausio 20 d. priimtu raštu Nr. (31.1E)-RS2-38 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ motyvų, Prašymo2 turinyje jų pareiškėjas nenurodė, neišreiškė prašymo atsakovei panaikinti ankstesnį pareiškėjui neigiamas pasekmes sukėlusį sprendimą, o atkreipdamas į Jungtinės veiklos sutarties turinį, prašė patvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytų savivaldybės plėtros išlaidų ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos skirtumą – 28, 53 eurų. Todėl pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. kreipimasis į atsakovę laikytinas prašymu VAĮ 2 straipsnio 10 dalies taikymo prasme. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1. punktas); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2. punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3. punktas); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4. punktas). Prašymų nagrinėjimo taisyklių 29 punkte numatyta, jog prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami VAĮ 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Raštu priimto sprendimo nenagrinėti pareiškėjo G. J. Prašymo2 VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu, numatančiu, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Taikytą teisės normą atsakovė grindė aplinkybe, kad į analogiško turinio pareiškėjo Prašymą atsakyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. (31.1E)-RS2-38 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymu „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas apskaičiuoti / perskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, prieš pateikiant gyvenamojo namo techninį darbo projektą į informacinę sistemą „Infostatyba“ statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Pareiškėjas prašė apskaičiuoti / perskaičiuoti įmoką vertinant visus ankstesnius piniginius mokėjimo srautus, kurie yra susiję su (duomenys neskelbtini) infrastruktūros plėtra: 5000 Eur (sumokėta suma už infrastruktūros plėtrą); 3072,41 Eur (sugrąžinta suma); 5000,00 – 3072,41 = 1927,59 Eur; 1956,12 Eur (nustatyta infrastruktūros plėtros įmoka); 1956,12 – 1927,59 = 28,53 Eur; mokėtina suma – 28,53 Eur. Savo skaičiavimus ir prašymą grindė SIPĮ 4, 5, 7 straipsnių bei 15 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 metų gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-286 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifų nustatymo ir Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jo mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 skyriaus „Atleidimas nuo įmokos mokėjimo“ nuostatomis, Jungtine veiklos sutartimi, pagal sutartį atliktų mokėjimų ir lėšų grąžinimo dokumentais. Pareiškėjui 2024 m. gruodžio 2 d., paklausimu reg. Nr. RS7-4759, pasikreipus į atsakovę, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. (31.1E)-RS2-38 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui pateikė atsakymą Prašymo netenkinti. Teisiniu rašto priėmimo pagrindu nurodė SIPĮ 2 straipsnio 7 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 3 dalį. Atkreipė dėmesį į tai, kad nurodyta SIPĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostata galioja tik iniciatoriams, pasirašiusiems savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Nagrinėjamu atveju vienkartinė įmoka apskaičiuota vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-286, 1.1 punkto nuostatomis, t. y. pritaikytas 5,41 Eur tarifas už kvadratinį metrą. Paskaičiuota 1956,12 Eur suma neviršija teisės akte numatyto tarifo. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir AB „Klaipėdos vandenys“ yra pasirašyta Jungtinė veiklos, o ne Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, taip, kaip tai nustatyta SIPĮ 9 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė priminė, kad pagal SIPĮ 9 straipsnio 1 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas atlieka savivaldybės administracija, todėl SIPĮ aiškiai įvardija subjektą, atliekantį organizatoriaus funkcijas. Pareiškėjas 2025 m. vasario 6 d. pateikė atsakovei Prašymą2, kuriuo prašė patvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytų savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos skirtumą (šiuo atveju – 28,53 Eur). Pakartojo Prašymo argumentą, kad atsakovė, suteikdama sau pavaldžiai įmonei (AB „Klaipėdos vanduo“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio akcijos priklauso savivaldybėms. Klaipėdos miesto savivaldybės dalis – 85,41 proc.) statytojo teises – atlieka infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas. Kaip ir pirminiame Prašyme, taip ir šiame nurodė, jog AB „Klaipėdos vanduo“, kartu su kitais dalyviais, Jungtinės veiklos sutartimi vykdo statytojo funkcijas, numatytas 2.1. papunktyje: kooperuodami savo lėšas, turtą, darbą ir žinias, įsipareigoja vykdyti bendrą veiklą: pakloti vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus su visais būtinais įrenginiais adresu (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad pareiškėjas, kaip Jungtinės veiklos sutarties pirmas dalyvis ir kaip tos pačios infrastruktūros vartotojas, ((duomenys neskelbtini) sklypo savininkas), yra statytojas ir iniciatorius. Prašyme2 pareiškėjas taip pat nurodė, jog atsakovės 2025 m. sausio 20 d. rašto motyvai labiau panašūs į suplanuotą galimybę manipuliuoti SIPĮ ir kituose dokumentuose vartojamomis sąvokomis ir terminais. Komisija vertindama Prašymo ir Prašymo2 turinį, pažymėjo, kad abiem prašymais pareiškėjas siekė, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija perskaičiuotų mokėtiną 1956,12 Eur infrastruktūros plėtros mokestį atsižvelgiant į Jungtinės veiklos sutarties, sudarytos su AB „Klaipėdos vanduo“, pagrindu pareiškėjo jau sumokėtą 1927,59 Eur sumą ir patvirtintų galutinę pareiškėjo mokėtiną infrastruktūros plėtros mokestį – 28,53 Eur. Savo abu prašymus pareiškėjas grindžia SIPĮ nuostatomis bei Jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, nurodydamas, kad Jungtinės veiklos sutarties šalis AB „Klaipėdos vanduo“ yra savivaldybės įmonė, todėl laikytinas infrastruktūros plėtros organizatoriumi. Prašyme2 pareiškėjas papildomai nurodė, kad jis, kaip pirmasis dalyvis ir tos pačios infrastruktūros (vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų adresu (duomenys neskelbtini).) vartotojas, laikytinas statytoju ir iniciatoriumi bei replikavo dėl atsakovės 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. (31.1E)-RS2-38 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ pateikto išaiškinimo neteisėtumo.

Teismo vertinimu, pakartotiniame kreipimesi, t. y. Prašyme2, Pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų ar argumentų, galinčių turėti įtakos ankstesniu 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. (31.1E)-RS2-38 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ išspręsto klausimo vertinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija sprendžia, kad Prašymo2 turinys yra tapatus Prašymui, į kurį pareiškėjui jau buvo pateiktas atsakymas atsakovės 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. (31.1E)-RS2-38 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“, šio rašto pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl raštas laikomas teisėtu. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šioje byloje skundžiamu 2025 m. kovo 5 d. raštu Nr. (31.1E)-RS2-183 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo(duomenys neskelbtini)“ atsakydama į pareiškėjo 2025 m. vasario 6 d. prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. RS7-556) teisėtai vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir pakartotinai Prašymo2 nebenagrinėjo. Skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas, todėl naikinti Raštą nėra teisinio pagrindo.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, tad nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė