- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-584-436/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Rūta Palubinskaitė, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- I. T.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, G. R., L. B., E. V., J. R., G. H.
- Advokatai
- Žydruolė Glebavičiūtė, Neringa Milašienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovui E. T., ieškovo atstovei advokatei Žydruolei Glebavičiūtei, atsakovei I. T., atsakovės atstovei advokatei Neringai Milašienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. T. patikslintą ieškinį atsakovei I. T. ir priešieškinį, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, G. R., L. B., E. V., J. R., G. H., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, nepilnamečiams vaikams išlaikymo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu (2009-04-10, b. l. 77, 95, t. 3) prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, įregistruotą 1992-05-15 Kauno CMB, įrašo Nr. 1178, sudarytą tarp I. T. ir E. T., vaikų E. T. ir E. T. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu E. T.; jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina I. T., prašė nustatyti įpareigojimus išvykstant iš Kauno ir vaikams sergant: leisti tėvui E. T. vesti dukrą E. T. pas vaikų psichologą vieną kartą per savaitę; nustatyti jo nurodytą dukters E. T. bendravimo su tėvu tvarką; priteisti išlaikymą iš I. T., nepilnamečiui sūnui Eimantui ir dukteriai Emilijai - po 500 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikam sueis pilnametystė; nustatyti, kad išlaikymo vienas iš kito nereikalauja; santuoką nutraukus, nesutinka, kad ieškovei būtų palikta santuokinė T. pavardė; prašė padalinti santuokoje įgytą turtą taip, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, kadangi jam atitenka didesnė turto dalis, jis prisiima pareigą grąžinti visas paskolas kreditoriams. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl sutuoktinių charakterių nesuderinamumo, skirtingo požiūrio į gyvenimą ir šeimą. Jau daugiau nei vienerius metus netvarko bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nėra jokios galimybės vėl pradėti gyventi kartu. Santuokos išsaugoti nebeįmanoma, šeima yra iširusi galutinai dėl sutuoktinio kaltės, kadangi I. T. buvo neištikima ir du metus negyveno lytinio gyvenimo. Abu yra darbingi, gaunamos pajamos ir (ar) turimas turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl nė vienam iš jų išlaikymas nereikalingas. Nesutiko, kad atsakovė pasiliktų T. pavardę. Vaikų gyvenamąją vietą jo nuomone būtina nustatyti su tėvu, kadangi jų gyvenimo sąlygomis jis gali rūpintis tinkamai ir jie toliau galės gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje jo tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuose visada gyveno, jiems būtų sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Atsakovė visiškai nesirūpina dukters dienotvarke, nesirūpina vaikų sveika mityba, visais įmanomais būdais nustatinėja vaikus prieš tėvą, neleidžia bendrauti, nors ir yra priimta nutartis, dėl bendravimo tvarkos nustatymo, neleidžia susitikti su tėvu, ji negali tinkamai rūpintis vaikais, tiek iš moralinės tiek iš materialinės pusės. Nustačius gyvenamąją vietą su juo sūnaus ir dukters bendravimas su motina, seneliais ar kitais giminaičiais, nebus ribojamas, abu tėvai toliau dalyvaus jų auklėjime, o visi veiksmai ir sprendimai, bus planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu. Jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina prašė skirti įpareigojimus ir nustatyti bendravimo dukters E. T. su tėvu tvarką, iš jo priteisti po 500,- Lt kiekvienam vaikui.
Atsakovė 2009-11-20 priešieškiniu su ieškovo reikalavimais sutiko tik iš dalies (dėl santuokinių pavardžių) ir prašė teismo santuoką nutraukti dėl ieškovo E. T. kaltės; priteisti iš ieškovo 10000,- Lt neturtinės žalos, padarytos jai dėl santuokos nutraukimo; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina I. T.; priteisti iš ieškovo kiekvienam vaikui po 600,- litų per mėnesį iki jų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš E. T. sūnaus E. T. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio – 3000,70 litų, o dukrai E. T. - 6531,85 litų; ieškovo E. T. prievolę R. R. pagal 2005-07-13 paskolos sutartį Nr. PS050713, 2006-06-01 paskolos sutartį Nr. PS060601 ir 2007-08-06 paskolos sutartį Nr. PS070806 dėl 1 000 000 (vieno milijono) litų grąžinimo, pripažinti jo asmenine prievole; padalinti santuokoje įgytą turtą, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus; pripažinti atsakovei teisę į pusę - 175000 skolos, iš UAB „Eurokornus“ pagal paskolos sutartis, nes E. T. 2004-2006 metais investavo į įmonę lėšas, priklausiusias bendrosios jungtinės nuosavybės teise; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies.
Nutraukė santuoką įregistruotą 1992 m. gegužės 15 dieną Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1178, tarp I. T., gim. 1971-05-07 ir E. T., gim. 1971-04-18, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsakovei paliko santuokinę T. pavardę.
Nustatė sūnaus E. T. a.k (duomenys neskelbtini) ir dukros E. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaikų motina I. T. a.k. (duomenys neskelbtini);
Priteisė iš ieškovo E. T. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui E. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai E. T. a.k. (duomenys neskelbtini) po 500,- litų per mėnesį kiekvienam, iki jų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė I. T..
Nustatė bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką:
įpareigojo atsakovę I. T. išvykstant iš Kauno miesto ilgiau kaip 2 dienoms, apie tokį išvykimą prieš 7 dienas pranešti ieškovui E. T., įpareigojant atsakovę I. T. išvykstant iš Kauno miesto ilgiau kaip 2 dienoms, vaikų E. T. ir E. T. priežiūrą palikti vaikų tėvui E. T., įpareigojant I. T. prieš 7 dienas įspėti tėvą E. T. jei ji išvyksta su vaikais daugiau kaip 2 dienoms, įpareigojant I. T. perspėti tėvą E. T., jei vaikai serga. Teismas nustato tokią ieškovo bendravimo su dukra E. T. tvarką: kas antrą savaitgalį (pirmas, trečias ir penktas savaitgaliai). Bendravimo laikas prasideda penktadienį nuo 17 val. ir baigiasi sekmadienį 17 val., kiekvieną antradienį po pamokų iki 19 val., kas antros Šv. Kalėdų šventės ir atostogos, pradedant nuo 2010 metų, kas antros Šv. Velykų šventės ir atostogos, pradedant nuo 2010 metų, vasaros atostogų metu, pusė atostogų laiko, šalims suderinus iš anksto, t.y. prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Teismas keičia atostogų bendravimo laiką, kadangi kiekvienais metais keičiantis atostogų grafikui, šalys tai turi suderinti prieš vieną mėnesį iki dukros E. T. atostogų pradžios.
Santuokoje įgytą turtą padalino taip:
I. T. asmeninės nuosavybės teise atiteko:
Negyvenamoji patalpa-Garažas (boksas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 9440 Lt.
Negyvenamoji patalpa-Garažas (boksas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 9420 Lt.
½ dalis Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 250500 Lt.
Automobilis FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas Nr. WFONXXGBBNXY23366, pirmos registracijos data 1999.09.01. Rinkos vertė 10000 Lt.
„Sudaruška“ vardas patentas, liudijimo Nr. 45559. Rinkos vertė 25000 Lt.
Draudimo išmoka, kuri bus išmokama, pagal „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“ liudijimą Nr. 71-522-028367 ir Nr. 71-522-028991.
Daiktai ir kitas kilnojamas turtas: jaunuolio kambario baldus SILOMA (4 lentynos, 3 spintelės, kėdė, 90cm pločio Innovation lova), kurių rinkos vertė 3000 litų, mergaitės kambario baldus SILOMA (4 lentynos, 2 spintelės, rūbų spinta, kėdė, 140cm pločio Innovation lova), kurių rinkos vertė 3000 litų, miegamojo baldų komplektą (lova, 2 spintelės, komoda, rūbų spinta), kurių rinkos vertė 2000 litų, svetainės baldų komplektą ( sekcija, svetainės minkšta dalis CORINTO, svetainės stiklinis staliukas), kurių rinkos vertė 3000 litų, šaldytuvą Sharp, kurio rinkos vertė 500 litų, dulkių siurblį Rainbow, kurio rinkos vertė 2500 litų, skalbimo mašiną AEG, kurios rinkos vertė 500 litų, personalinį kompiuterį „Fujitsu siemens“, kurio rinkos vertė 1000 litų, spausdintuvą Canon, kurio rinkos vertė 50 litų, virtuvinių puodų rinkinį Zepter, kurio rinkos vertė 2000 litų, kavos virimo aparatą LG, kurio rinkos vertė 1500litų, viso turto už 19 050 litų.
100000 litų kompensacija už 100 vienetų UAB „Eurokornus“ akcijų, kuri įskaičiuota į turto balansą.
25000 litų kompensacija už parduotą automobilį LEXUS, kuri įskaičiuota į turto balansą.
Iš viso I. T. turto atiteko už 448410 Lt.
E. T. asmeninės nuosavybės teise atiteko:
½ dalis Negyvenamosios patalpos – Kulinarijos - konditerijos cecho, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 21200 Lt.
½ patalpos 600,06 kv.m negyvenamosios patalpos - gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (b.l.23, I t.) 229000 litų,
½ dalis, Negyvenamoji patalpa-sandėliavimo patalpos, aprašytos R-28;l-23 iki 1-25; 1-31; 1-32; 1-36; 1-37; 1-81; 1-82; 1-87 iki 1-94, kurių Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 164074 Lt.
½ dalis Pastatas sandėlis, kurio Unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Kiti statiniai (inžineriniai)- Kiemo statiniai, aikštelės -bl,b2, tvora-tl,t2, kurių Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 163500 Lt.
Negyvenamoji patalpa-administracinės patalpos 1-1 iki 1-6, kurių Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 165000 Lt.
UAB „Eurokornus", 200 paprastųjų vardinių 100 Litų nominalios vertės akcijų, įmonės kodas 136048592,adresas Kauno m. sav. Kauno m. Putvinskio g. 72, vertė 200000 litų.
Draudimo išmoka, kuri bus išmokama, pagal „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“ liudijimą Nr. 71-521-030787.
Draudimo išmoka, kuri bus išmokama, pagal „Ergo Lietuva gyvybės draudimas" liudijimą Nr. 71-521-028993.
Daiktai ir kitas nekilnojamas turtas: darbo kambario baldų komplektas SILOMA (knygų spinta, darbo stalas, kėdė, 140cm pločio „Innovation“ lova), kurių rinkos vertė 3000 litų, virtuvės baldų komplektas su įmontuojama Gorenje virykle, Gorenje orkaite, Gorenje indaplove, garų surinkėju, geriamo vandens filtru, kurių rinkos vertė 6000 litų, valgomojo baldų komplektą (stalas, servantas, 6 kėdės), kurių rinkos vertė 2000 litų, 5 vnt. vonios spintelių, kurių rinkos vertė 1000 litų, garso aparatūra-namų kinas HARMAN KARDON, kurio rinkos vertė 5 000 litų, ąžuolinis lauko baldų komplektas (stalas, 2 suolai), kurio rinkos vertė 1000 litų, aukšto spaudimo plovimo įrenginys KARCHER, kurio rinkos vertė 500 litų, 20 vnt. šviestuvai, kurių rinkos vertė 6000 litų, metalinės ūkinių patalpų lentynos, kurių rinkos vertė 200 litų, rankinė žoliapjovė Huqsvarna, kurios rinkos vertė 500 litų, žoliapjovė - traktorius Huqsvarna, kurio rinkos vertė 4000 litų, geriamojo vandens filtras, įmontuotas virtuviniuose balduose, kurio rinkos vertė 200 litų, šaunamasis ginklas „Beretta“ 84F, 9 mm Brovming; NrE91695Y, kurio rinkos vertė 500 litų, šaldiklis AEG, kurio rinkos vertė 800 litų, viso turto už 30500 litų..
25000 litų už parduotą automobilį LEXUS.
Iš viso E. T. turto atiteko už 898274 Lt.
E. T. liko 1000000 lt. (vieno milijono litų) prievolė kreditoriams E. V., L. B., G. R. ir J. R..
Priteisė iš ieškovo E. T. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovės I. T. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1320 lt. (vieną tūkstantį tris šimtus litų) jos turėtų advokato išlaidų.
Priteisė iš ieškovo E. T. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 12483 litus( dvylika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt tris ) litus žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisė 116 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, iš kiekvieno po 58 Lt.
Teismas šioje civilinė byloje neginčijamai nustatė, jog šalys jau nuo 2006 m. nepriima bendrų sprendimų, jie negyvena šeimyninio gyvenimo, vienas kito atžvilgiu neteikia moralinės paramos. Teismui nustačius, jog ieškovui nuo 2008 m. vasario mėnesio išėjus gyventi pas kitą moterį, atsakovei nuo 2006 m. būnant neištikimai, negyvenant su ieškovu šeimyninio gyvenimo, t.y. nustačius jog abu sutuoktiniai buvo neištikimi, laikytina jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – LR CK 3.61 str. 1 d. 2 d.
Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl moralinės žalos priteisimo – LR CK 3.70 str. 2d.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikdama teismui priešieškinį prašė palikti jai santuokinę T. pavardę, ieškovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Teismas laikė, jog atsakovės prašymas palikti jai santuokinę T. pavardę yra pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais (du nepilnamečiai vaikai) bei įstatymo normomis – LR CK 3. 69 str. 1 d., 2 d. Teismas nenustatė LR CK 3. 69 str. 2 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių ieškovas gali reikalauti uždrausti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę, todėl šis atsakovės priešieškinio reikalavimą tenkino, ir atsakovei po santuokos nutraukimo paliko T. pavardė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas byloje nenustatė, jog atsakovė netinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, nustačius jog vaikams pas atsakovę yra sukurtos tinkamos gyvenimo, mokymosi ir tobulėjimo sąlygos, įvertinus byloje išsakytą nepilnamečių vaikų nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatyto, teismas laikė, jog tenkintinas atsakovės prašymas, ir vaikų E. T. ir E. T. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina I. T..
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, teismas laikė, jog 500 litų išlaikymo dydžio priteisimas iš ieškovo kiekvienam vaikui, atitinka AT suformuotą praktiką, LR CK 6.461 str.2 d. rekomenduotiną išlaikymo dydį, išlaikoma pusiausvyra tarp šalių, ir toks dydis pilnai atitinka vaikų interesus, tenkinat jų poreikius, todėl iš ieškovo E. T. priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. T. ir E. T. po 500 litų kiekvienam, kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja paskiriant I. T. - LR CK 3.185 str.
Šalies argumentai
Atsakovė, pateikdama teismui priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovo įsiskolinimą sūnui E. T. nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio 3000,70 litų, o dukrai E. T. 6531.85 Lt. Tokį atsakovės prašymą teismas atmetė, kadangi byloje niekuo nepagrįstas toks atsakovės reikalavimas, kuriuo ji skaičiuoja įsiskolinimą vaikams po 600,- litų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, laikė, jog atsakovės pateikti turto vertinimai atspindi dalijamo turto vertę, todėl rėmėsi atsakovės pateiktais nekilnojamo turto vertės nustatymo pažymomis, pateiktomis iš VĮ Registrų centro.
Pagal LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti nereikėjo kito sutuoktinio sutikimo, jei jie buvo sudaryti šeimos interesais. Tai, kad pinigai buvo paskolinti šeimos interesais byloje patvirtina ieškovo paaiškinimai, liudytojo R. R. parodymai, ir byloje esantys rašytiniai įrodymai apie šalių įsigytą nekilnojamą turtą, bei UAB „Eurokornus“ veiklą. Paskola panaudota šeimos poreikiams tenkinti bei šeimos verslui, sukuria solidariąją prievolę – LR CK 3.109 str.2d.
Teismas laikė, jog ieškovas pardavė turtą, kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Laikytina, jog tai yra šalių bendras turtas, todėl gautos pajamos šalims dalijamos lygiomis dalimis, t.y. po 25000 litų, todėl šis atsakovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, t.y. sumažinant ieškovui priskiriamo turto vertę 25000 litų. Kitus atsakovės reikalavimus teismas atmetė kaip neįrodytus.
Atsakovė prašė padalinti įmonę UAB „Eurokornus“ po ½, jai paskiriant 100 vienetų įmonės paprastų vardinių akcijų. Tokį atsakovės reikalavimą teismas atmetė. Iš teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė niekada nedalyvavo įmonės veikloje, visais įmonės reikalais rūpinosi ieškovas. Teismas laiko, jog atsakovei paskyrus 100 vienetų įmonės paprastųjų vardinių akcijų bus sužlugdyta įmonės veikla, kadangi tarp šalių santykiai yra konfliktiniai, šalys negali rasti kompromisinių sprendimų.
Šalies argumentai
Atsakovė, pateikdama priešieškinį, prašė pripažinti jai pusę skolos , t.y. teisę į 175000 litų skolos iš UAB „Eurokornus“ pagal paskolos sutartis, tarp UAB „Eurokornus“ ir E. T., nurodydama, jog E. T. 2004 – 2006 metais investavo į įmonę lėšas, priklausiusias sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokį atsakovės reikalavimą teismas atmetė. Byloje nustatyta, jog tarp UAB „Eurokornus“ ir banko Snoras buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 380000 litų paskolos. Sutartis pasirašyta 2006 12 22 dieną, t.y. šalims gyvenant santuokoje (b.l.63-74, II t.). Šis kreditas buvo suteiktas išimtinai įmonės apyvartinėms lėšoms.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus motyvus bei vadovaudamasis teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikė, jog šalių santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas padalintinas pagal ieškovo 2009 11 20 dienos patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus, nukrypstant nuo lygių dalių principo, apsaugant kreditorių interesus, kurie negali būti neigiamai paveikti sutuoktiniams dalijantis bendrą turtą - LR CK 3.126 str., 3.127 str.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. T. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - priešieškinį iš dalies patenkinti.
Nurodo, kad teismas, pažeisdamas LR CPK 185 str., netinkamai vertino įrodymus, todėl neteisingai nustatė bylos aplinkybes bei neteisingai taikė materialinės teisės normas ir dėl šių priežasčių priėmė neteisėtą sprendimą. Laiko, kad teismas turėjo nustatyti, jog esminiu E. T. pareigų pažeidimu, lėmusiu santuokos pasibaigimą, laikytina ieškovo neištikimybė, nes dar gyvendamas su apeliante santuokoje, pradėjo vaiką su kita moterimi. Teismas sprendime nenustatė, jog ieškovas pripažino (t.2, b.l. 135) santuokinės neištikimybės faktą (LR CPK 187 str.), kuriuo apeliantė grindžia reikalavimą, patvirtindamas, kad E. T. yra ieškovo sūnus, gimęs 2008-11-06, išnešiotas, 40 savaičių (t.3, b.1.124), kas įrodo, jog sūnus buvo pradėtas 2008 m. sausio mėnesio pabaigoje, kuomet ieškovas dar gyveno šeimoje. Teismas sprendime pažymėjo, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusė bei nustatė, kad šalys nuo 2006 metų nepriima bendrų sprendimų, negyvena šeimyninio gyvenimo, vienas kito atžvilgiu neteikia moralinės paramos. Vienok, teismas atmetė liudytojų S. Ž. ir O.Jachimavičienės parodymus, kad ieškovas santuokoje nebuvo apeliantei lojalus, negerbė jos, nerėmė moraliai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, nesistengė išsaugoti šeimos, kad tik apeliantė dėjo visas pastangas siekdama išsaugoti šeimą - leidosi žeminama, skriaudžiama, kentėjo psichologinį smurtą. Aplinkybę, kad šeimos išsaugojimo tikslu lankėsi pas psichologą, patvirtina UAB „Lojula“ raštas (t.3.b.l. 27). Santuokoje buvo nuolanki, taikydavosi prie ieškovo charakterio, o ieškovas apeliantės pastangas tik ignoravo, nes laikė save šeimoje svarbiausiu, nes uždirba daug pinigų, todėl gali leisti sau elgtis kaip despotas, o apeliantė jam turi paklusti besąlygiškai. Teismas apeliantės kaltę grindė ieškovo paaiškinimais dėl mano neištikimybės, duotais teismo posėdžio metu bei liudytojo S. B. parodymais, jog jis 2006 metais ne kartą turėjo su apeliante intymių santykių. Ieškovo paaiškinimai ir liudytojo S. B. parodymai yra neteisingi, klaidinantys teismą nes ieškovas, susitaręs su liudytoju, nesiliauja ir toliau mane šmeižti, o liudytojo parodymai yra subjektyvūs, nes liudytojas yra ieškovo vaikystės draugas, iki dabar turintis verslo reikalų su ieškovu (ieškovo verslas - prekyba maisto prekėmis, kava ir alkoholiniais gėrimais), todėl liudytojo dalis gaunamų pajamų iš verslo yra tiesiogiai priklausoma nuo ieškovo jam suteikiamų kainų.
Teismas neteisėtai pripažinęs, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepagrįstai atmetė apeliantės priešieškinio reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo ieškovo E. T.. Apeliantės paaiškinimai duoti teismui bei pateikti dokumentai: Kauno arkivyskupijos šeimos centro pažyma bei išrašas iš medicininių dokumentų įrodo apeliantės patirtus pergyvenimus (t.3, b.l. 27, 30) bei pilnai pagrindžia prašomą 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, kuris atitinka ieškovo padarytą neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, jo turtinę padėtį bei protingumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisėtai nusprendė, jog ieškovas turi pareigą teikti išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams (santuokoje gimusiems Emilijai bei Eimantui bei ne santuokoje - sūnui Elijui, gimusiam 2008-11-06), todėl išlaikymo dydis tarp šalių turi būti teikiamas proporcingai - iš kiekvieno po penkis šimtus litų per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas sprendime netiesiogiai pripažino, kad išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra reikalingas 1000 litų per mėnesį. Vienok, išlaikymo dydį, reikalingą ir ieškovo sūnui Elijui, gimusiam 2008-11-06, teismas nustatė nepagrįstai, nes tokio reikalavimo vaiko motina nėra pareiškusi, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sūnaus išlaikymo dydį.
Teismas sprendime atmetė apeliantės priešieškinio reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui E. T. nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009m. lapkričio mėnesio - 3000.70 litų, o dukrai E. T.- 6231, 85 litų, nes netinkamai vertino įrodymus bei netinkamai taikė CK 3.200 str. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog apeliantė nepagrindė reikalavimo ir nepateikė įrodymų, kodėl prašoma įsiskolinimo suma kiekvieną mėnesį vienam vaikui sudaro 600 litų. Ieškovas, būdamas nepilnamečių vaikų tėvu, turi pareigą išlaikyti savo vaikus nuo jų gimimo iki pilnametystės, bet ne nuo teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis). Teismas netaikė, nors turėjo taikyti CK 3.200 str., ir priteisti iš ieškovo įsiskolinimo išlaikymą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (nuo tada, kada atsakovas turėjo pareigą, tačiau neteikė išlaikymo arba teikė dalinai), sūnui Eimantui nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009m. lapkričio mėnesio - 3000.70 litų, o dukrai - 6231.85 litų. Kadangi nuo 2009 m. lapkričio mėnesio ieškovas vaikams teikė išlaikymą po 300 litų per mėnesį, tai priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas nuo 2009 lapkričio mėnesio iki skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo po 300 litų per mėnesį kiekvienam vaikui.
Teismas nepagrįstai nustatė, jog aplinkybę, kad pinigai buvo paskolinti šeimos interesais byloje patvirtina ieškovo paaiškinimai, liudytojo R. R. parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai apie šalių įsigytą nekilnojamąjį turtą bei UAB „Eurokornus“ veiklą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nei ieškinyje, nei patikslintuose ieškiniuose nenurodė paskolintos iš R. R. pinigų sumos, juolab, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad paskolintus pinigus panaudojo šeimos interesams tenkinti, o pačias paskolos sutartis pateikė tik prie 2009-06-16 patikslinto ieškinio (t.2, b.1.58-61), kadangi prieš tai apeliantė atsiliepime į ieškinį (t. L, b.1.67-71) nurodė ieškinio trūkumus ir jos pažeistą teisę tinkamai atsiliepti į ieškinį. Teismas sprendime nenurodė jokio konkretaus rašytinio įrodymo apie šalių įsigytą nekilnojamąjį turtą už gautus pinigus iš R. R. bei nenurodė kaip gi paskolos pinigai įtakojo UAB „Eurokornus“ veiklą. Juolab, šios teismo išvados prieštarauja ieškovo, bandžiusio įrodinėti šios prievolės solidarumą, paaiškinimams.
Teismas sprendime nenurodė nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų apie tai, kad apeliantė žinojo apie paskolos sutartis. Liudytojas R. R. neliudijo, jog apeliantė žinojo apie jo paskolas (t.3, antra pusė b.l. 126 ). Aplinkybė, kad apeliantės darbas R. R. įmonėje „Rodiklis“, patvirtina, jog žinojo apie paskolas, teismo įvertinta šališkai, juolab, kad apeliantė dirbo įmonės patalpose, esančiose Gedimino g., o R. R. dirbo Nemuno g. Šią aplinkybę patvirtino ir pats liudytojas R. R.. (t.3, antra pusė b.l. 126).
Tokiu būdu, nesant jokių įrodymų, kad ieškovas gautas paskolas panaudojo šeimos interesais, laikytina, jog gautus pinigus (jeigu juos ieškovas pasiskolino) ieškovas panaudojo išimtinai savo interesais, todėl teismas turėjo tenkinti apeliantės priešieškinį, pripažindamas ieškovo prievolę grąžinti paskolintus R. R. 1.000.000 (vieną milijoną) litų pripažinti jo asmenine prievole. Patenkinus šį priešieškinio reikalavimą paskolos sutartys, kurias ieškovas sudarė 2009 m. spalio mėnesį su trečiaisiais asmenimis: J. R., E. V., L. B. ir G. R., paskolintus pinigus grąžinęs R. R., be to, sudarytos jau šalims gyvenant skyrium, laikytinos ieškovo asmeninėmis prievolėmis.
Teismas sprendime, dalindamas turtą įgytą santuokoje ir šalims priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, esant ginčui dėl nekilnojamojo turto vertės, vadovavosi verte, nurodyta VĮ Registrų centro pažymose, dalį turto vertino pagal žymiai anksčiau VĮ Registrų centro nustatytas vidutines rinkos vertes. Teismas figūrinį prekės ženklą „SUDARUSHKA“ (LR Valstybinio Patentų biuro 2002-11-04 liudijimas Nr. 45559) neteisėtai ir nepagrįstai įvertino 25000 litų, atsižvelgiant į ženklo žinomumą, jo panaudojimą bei teisingumo ir protingumo kriterijus, įtvirtintus civiliniame procese. Vienok, teismas, neturėdamas jokių tam įrodymų, negali spręsti apie prekės ženklo žinomumo lygį bei jo panaudojimą.
Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl pripažinimo apeliantei teisės į pusę skolos - 175000 litų skolos iš UAB „Eurokornus“ pagal paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „Eurokornus“ ir E. T. (2004-10-29; 2004-12-10; 2005-01-26; 2005-02-11; 2005-04-28; 2005-10-19; 2006-10-02; 2006-1 l-22)(t.2, b.1.172-179), nuspręsdamas, kad pinigai, kuriuos ieškovas paskolino UAB „Eurokornus“, buvo gauti paskolos sutarties, sudarytos su R. R., pagrindu. Aukščiau yra nurodyti argumentai ir pagrindai, kuriais vadovaujantis prašoma ieškovo prievolę R. R. laikyti jo asmenine prievole.
Teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl neteisėtai atmetė reikalavimą dėl ieškovo dalies mažinimo dalintiname turte, pardavus UAB „Kauno fonas“ akcijas. Teismo išvada, kad ant pinigų priėmimo kvito yra tik ieškovo parašas, nesuponuoja taisyklės, kad pinigai buvo perduoti išimtinai ieškovui, kuriuos jis sunaudojo savo reikmėms, yra neteisėta, nes byloje nėra įrodymų, paneigiančių rašytinį įrodymą-pinigų išmokėjimo kvitą. Juolab, teismas nevertino ir nenurodė argumentų, kodėl atmetė 2006-08-08 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 9p., šalys buvo susitarusios, jog visa suma išmokama vienam sutuoktiniui E. T.. Tuo metu, dar gyvenant santuokoje, visais šeimos pinigais disponavo ieškovas (šią aplinkybę patvirtino pats ieškovas -t.3, antra pusė b.l. 124), todėl apeliantė nenorėdama konfliktų, pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartyje. Ieškovas apeliantei į banko sąskaitą pervedė tiksliai tokią pinigų sumą kurią reikėjo sumokėti valstybei kaip gyventojų pajamų mokestį. Iš banko sąskaitos išrašo matyti apeliantės nurodytos aplinkybės (t.2, b.1.7). Likusių pinigų, apeliantė negavo, juos gavo grynais vienas ieškovas pagal pinigų išmokėjimo kvitą. Aplinkybė, jog deklaravo pajamas, pateikdama VMI deklaraciją kurią pildė UAB „Eurokornus“ buhalterė, neįrodo aplinkybės, jog iš ieškovo gavo grynuosius pinigus už akcijas. Teismo išvada, jog akcijos buvo parduotos abiejų šalių valia, nepatvirtina ir negali patvirtinti, jog ieškovas perdavė apeliantei nors kokią dalį gautų iš UAB „Rodiklis“ grynųjų pinigų.
Teismas, padalindamas turtą netaikė CK 3.123 str. 3 d., nors sprendime nustatė, kad ieškovas, 2008-05-14 pardavė a/m LEXUS RX 80 (t.l, b.l 90-91) šalims esant santuokoje, tačiau jau negyvenant kartu, laikydamas, kad ieškovas pardavė turtą kuris šalims priklauso bendrosios nuosavybės teise, todėl gautas pajamas šalims padalino lygiomis dalimis. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis įrodo, jog ieškovas prieš šešias dienas iki santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bylos iškėlimo pardavė virš nurodytą a/m, priklausiusį bendrosios jungtinės nuosavybės teise be apeliantės sutikimo už 50 000,- litų. Teismas turėjo taikyti LR CK 3.123 str. 3 d. ir nustatant bendro turto dalis, ieškovo dalį mažinant prarasto turto verte, t.y. 50 000,- litų.
Apeliantė apeliaciniu skundu (T.V, 31 b.l.) prašė priešieškinį iš dalies patenkinti tokiu būdu:
ieškovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą, Kauno m. CMB 1992-05-15, akto įrašo Nr. 1178, nutraukti dėl ieškovo E. T. kaltės;priteisti iš kalto dėl santuokos nutraukimo ieškovo E. T., a/k (duomenys neskelbtini), 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos, padarytos atsakovei I. T., a/k (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo;priteisti iš ieškovo E. T., a/k (duomenys neskelbtini) sūnui E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrai E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 600,- litų per mėnesį iki jų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;priteisti iš E. T., a/k (duomenys neskelbtini) sūnaus E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009m. lapkričio mėnesio - 3000.70 litų, o dukrai E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 6231, 85 litų;ieškovo E. T. prievolę R. R. pagal 2005-07-13 paskolos sutartį Nr. PS050713, 2006-06-01 paskolos sutartį Nr. PS060601 ir 2007-08-06 paskolos sutartį Nr. PS070806 dėl 1 000 000 (vieno milijono) litų grąžinimo, pripažinti jo asmenine prievole;padalinti santuokoje įgytą turtą, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus:
apeliantei I. T. priteisti: ½ dalį 55,57 kv.m negyvenamosios patalpos - kulinarijos-konditerijos cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 21200 litų rinkos vertės; ½ dalį 600,06 kv.m negyvenamosios patalpos – gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 229000 litų rinkos vertės; ½ dalį nuo ½ dalies 2461,16 kv.m negyvenamųjų -sandėliavimo patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 353750 litų rinkos vertės; ½ dalį nuo ½ dalies 1071.63 kv.m pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 118450 litų vertės; ½ dalį 61,89 kv.m negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 82500 litų rinkos vertės; 15,47 kv.m garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9420 litų rinkos vertės; ½ dalį nuo ½ dalies kitos paskirties 0.2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 125250 litų rinkos vertės; figūrinį prekės ženklą „SUDARUŠKA“, registruotą tarptautinei prekių ir paslaugų 42 klasei (LR Valstybinio Patentų biuro 2002-11-04 liudijimas Nr. 45559), kurio rinkos vertė 500 litų, viso už 940 070 litų;
ieškovui E. T. priteisti: ½ dalį 61,89 kv.m negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 82500 litų rinkos vertės; ½ dalį nuo ½ dalies 2461,16 kv.m negyvenamųjų -sandėliavimo patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 353750 litų rinkos vertės; ½ dalį nuo ½ dalies 1071.63 kv.m pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 118450 litų vertės; 15,50 kv.m garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9440 litų rinkos vertės; lengvąjį automobilį FORD MONDEO, v/n (duomenys neskelbtini) 5000 litų vidutinės rinkos vertės; figūrinį prekės ženklą „SUDARUSHKA“, registruotą tarptautinei prekių ir paslaugų 42 klasei (LR Valstybinio Patentų biuro 2002-11-04 liudijimas Nr. 45546), kurio rinkos vertė 500 litų, viso už 694890 litų.
g) pripažinti apeliantei teisę į pusę skolos, t.y. teisę į 175000 litų skolos iš UAB „Eurokornus“ pagal paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „Eurokornus“ ir E. T. (2004-10-29; 2004-12-10; 2005-01-26; 2005-02-11; 2005-04-28; 2005-10-19; 2006-10-02; 2006-11-22), nes E. T. 2004-2006 metais investavo į įmonę lėšas, priklausiusias šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimą. Atkreipia kolegijos dėmesys į tai, kad atsakovės netinkamas elgesys ir netoleruotini veiksmai yra ieškovo dabartinės situacijos pasekmė, kad turi vaiką su kita moterimi, nes ji atstūmė jį kaip vyrą, du metus su atsakove neturėjo lytinių santykių ir kitaip buvo atsakovės žeminamas ir šmeižiamas, ko pasėkoje ieškovas išėjo gyventi pas kitą moterį. Sūnus Elijus buvo pradėtas vasario pradžioje jam esant gilioje depresijoje, po to, kai atsakovė, I. T., savo amoraliu elgesiu ir bloga įtaka vaikams privertė ieškovą išsikraustyti iš šeimos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), esančio namo, nepaisant to, kad šis namas nuosavybės teise priklauso jo motinai. Sūnaus E. motina tuo metu išgyveno panašias problemas savo šeimoje Vokietijoje ir grįžusi į Lietuvą priėmė ieškovą gyventi savo namuose, nes tuo metu ieškovas neturėjo finansinių galimybių nuomotis gyvenamą plotą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 10000,- Lt. moralinės žalos pritiesimo. Teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės dalyje, todėl laiko, kad teismas priėmė teisingą sprendimą.
Pati atsakovė nurodo, kad jos pajamos yra 2450 Lt per mėnesį, o ieškovo tik 2262 Lt. Taip pat ji nurodė, kad ieškovas turi mažą vaiką, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Tai apie kokias proporcijas ji iš viso kalba lieka neaišku. Todėl laiko, kad teismo sprendimu priteista 500 Lt suma per mėnesį yra pakankama vaikui normaliai augti ir vystytis. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas surinktais įrodymais, todėl nekeistinas.
Teismas priimtame sprendime nurodo, kad niekuo nepagrįstas atsakovės reikalavimas, kuriuo ji skaičiuoja įsiskolinimą vaikams po 600 Lt. per mėnesį. Surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas sistemingai teikė išlaikymą abiems vaikams, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad paskolas kreditoriams turi grąžinti ieškovas. Teismas nustatė, kad paskolos buvo gautos šeimos interesais, bei panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, bei šeimos verslui. Laiko, kad 2010 12 15 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu santuokoje įgytas turtas padalintas teisingai, todėl apeliacinis skundas atmestinas pilnai. Taip pat atmestinas atsakovės reikalavimas, dėl 2006 08 11 iš UAB „Kauno fonas“ akcijų pardavimo gautų piniginių lėšų, nes atsakovė pati gavo pinigus, kuriuos užsideklaravo Kauno apskrities VMI, pateikdama 2006 metų Laikinąją metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje nurodo 750000 Lt. deklaruojamą sumą. Laiko, kad teismas teisingai įvertino figūrinį prekės ženklą „SUDARUSKA“ 25000 Lt. Teismas vertindamas ženklo vertę rėmėsi surinktais byloje įrodymais.
Atkreipia dėmesį į tai, kad teismui yra pateiktos dviejų rūšių pažymos apie nekilnojamojo turto vertes. Teismas privalo vertinti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodytas vidutines rinkos vertes, kurias pateikė ieškovas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra atitinkamai 164074 Lt. ir 163500 Lt., o apeliantės pateiktoje VĮ RC Kauno filialo pažymoje dėl vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo, sandėliavimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2004-08-23 kadastro duomenimis, paskaičiuota atkuriamosios vertės (kaštų) metodu 2009 m. birželio 25 dienai atitinkamai yra 707500 Lt. ir 236900 Lt., netaikytina teismų praktikoje, nes šiuo metodu paskaičiuotos vertės naudojamos pastatų draudimui.
Teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad 2006 12 22 dieną tarp UAB „Eurokornus“ ir AB Bankas „Snoras“ buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią bendrovė gavo 380000 Lt. paskolą. Ši paskola bankui buvo grąžinta 2009 12 18 dieną. Šią paskolą išimtinai grąžino ieškovas ir byloje nėra surinkta įrodymų, kad prie paskolos grąžinimo būtų prisidėjusi I. T..
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji asmenys E. V., J. R., G. R., L. B. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teisme 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas apeliantės I. T. pareiškimas dėl dalies priešieškinio atsisakymo ir tose dalyse bylos nutraukimo. Prašyme nurodoma, kad bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu sūnui E. T. 2010-11-13 suėjo 18 metų (t.l, b.l. 52), t.y. jis tapo pilnamečiu, todėl vadovaudamasi LR CPK 140 str. l d., atsakovė atsisakė reikalavimo priteisti iš ieškovo E. T., a/k (duomenys neskelbtini) sūnui E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 600 litų per mėnesį iki jo pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei atsisakau reikalavimo priteisti iš E. T., a/k (duomenys neskelbtini) sūnaus E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009m. lapkričio mėnesio - 3000.70 litų.
Bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu - 2011-05-09 baigėsi figūrinio prekės ženklo „SUDARUSHKA“, registruoto tarptautinei prekių ir paslaugų 42 klasei (LR Valstybinio Patentų biuro 2002-11-04 liudijimas Nr. 45546) galiojimas (lt. b.1.84-88). Dėl ženklo nepanaudojimo, jo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, todėl vadovaudamasi LR CPK 140 str. l d., atsakovė atsisakė reikalavimo priteisti ieškovui E. T. figūrinį prekės ženklą „SUDARUSHKA“, registruotą tarptautinei prekių ir paslaugų 42 klasei (LR Valstybinio Patentų biuro 2002-11-04 liudijimas Nr. 45546), kurio rinkos vertė 500 litų.
Figūrinio prekės ženklo „SUDARUSKA“, registruoto tarptautinei prekių ir paslaugų 42 klasei (LR Valstybinio Patentu biuro 2002-11-04 liudijimas Nr. 45559) galiojimas pasibaigs 2011-09-20 (t.l, b.l.80-83), t.y. beveik tuo pat metu, kuomet šioje byloje bus priimtas teismo sprendimas nutraukti santuoką, kas reiškia, kad tuo metu pasibaigs šeimos turto teisinis režimas (LR 3.86 str. ld.). Teismui pateikus įrodymus, jog šio ženklo naudotojui - UAB „Uosa“, į/k 132988959 2011-05-10 iškelta bankroto byla (išrašas iš VĮ Registrų centro svetainės), t.y. nebelikus ženklo naudotojo bei poreikio naudoti šį ženklą ir apeliantei, kuris registruotas paslaugų (aprūpinimu maistu ir gėrimais, laikinu apgyvendinimu bei kt.) teikimui, jo galiojimo termino nepratęs, todėl vadovaudamasi LR CPK 140 str. l d.. atsisakė reikalavimo priteisti I. T. figūrinį prekės ženklą „SUDARUSKA“, registruotą tarptautinei prekių ir paslaugų 42 klasei (LR Valstybinio Patentų biuro 2002-11-04 liudijimas Nr. 45559), kurio rinkos vertė 500 litų.
Apeliantė patvirtino, jog jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t.y. bylą šiose dalyse nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė toje dalyje, kurioje priešieškinio neatsisakė, apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovas ir jo atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinusi apeliacinio skundą teisinį ir faktinį pagrindą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 140 straipsnį ieškinį (priešieškinį) padavęs asmuo turi teisę atsisakyti nuo jo, bet kurioje proceso stadijoje. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme raštu pareiškė, kad atsisako nuo reikalavimų priteisti iš ieškovo sūnui E. T. išlaikymą ir jo įsiskolinimą, nes sūnus jau tapo pilnamečiu. Taip pat atsakovė atsisakė reikalavimo priteisti ieškovui figūrinį prekės ženklą „SUDARUSHKA“ (T.V, 49 b.l.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atsisakymas nuo dalies priešieškinio reikalavimų imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 str. 2 d.), be to, atsakovė nurodė, kad jai žinomos atsisakymo teisinės pasekmės (civilinės bylos nutraukimas, atsakovė praranda teisę kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktą motina neturi teisinio pagrindo būti ieškove ir atstovauti pilnamečių vaikų interesams teisme kaip uzufruktorė, priteisiant išlaikymą ar jo įsiskolinimą. Būtent toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje Nr.3K-3-618/2004 civ. byloje L.K. v A.K. Taip pat pažymėtina, jog E. T. raštu informavo teismą, kad pretenzijų tėvui E. T. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo neturi (T.V, 48 b.l.).
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad atsakovės atsisakymas nuo dalies priešieškinio reikalavimų priimtinas, o byla šioje dalyje nutrauktina.
Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes pripažino, jog abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu buvo neištikimi (CK 3.60 str. 3 d.).
Apeliaciniame skunde atsakovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas sutuoktinis, nes tik jis buvo neištikimas, be to, stokojo supratimo, moralinės paramos, lojalumo sutuoktinei.
Vertindama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Nutraukiant santuoką CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytais pagrindais turi būti įrodyta kito sutuoktinio kaltė, tačiau CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti keturi atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama; tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis šioje teisės normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Ieškovas atsakovės neištikimybę įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojo S. B. parodymais, kuris teigė, kad 2006 m. lapkričio mėnesį turėjo intymių santykių su atsakove motelyje „Žalioji Lagūna“, o atsakovė ieškovo neištikimybę grindė tuo, jog nenutraukus santuokos ieškovas 2008 m. lapkričio 6 d. susilaukė sūnaus su kita moterimi.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės neištikimybės faktą, nepagrįstai suabsoliutino liudytojo S. B. parodymus. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismui R. M. įmonė „Žalioji Lagūna“ pateikė rašytinę informaciją, kad nei T., nei B. pavardžių registracijos žurnale 2006 m. lapkričio mėnesį nėra. Tai kelia abejones liudytojų parodymų objektyvumu. Antra, iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis apie atsakovės neištikimybę neva sužinojo 2006 m. lapkričio mėnesį, kai pamatė atsakovės ir S. B. mašinas prie motelio „Žalioji Lagūna“, be to, S. B. po pokalbio, įvykusio kelios dienos po įvykio, prisipažino, kad turėjo intymių santykių su atsakove. Tokie ieškovo aiškinimai leidžia daryti išvadą, kad jis apie atsakovės neištikimybę neva žinojo nuo 2006 m. rudens pabaigos. Į teismą dėl santuokos nutraukimo ieškovas kreipėsi tik 2008 m. birželio 28 d., t.y. praėjus pusantrų metų nuo neva įvykusio atsakovės neištikimybės fakto, be to, tuo metu, kai jis jau buvo išėjęs iš namų gyventi pas kitą moterį, kuri nuo jo jau laukėsi kūdikio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi civiliniame procese pripažįstamu įrodymų vertinimo tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės neištikimybės faktas kelia abejonių. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo praėjus pusantrų metų nuo neva įvykusio atsakovės neištikimybės fakto, be to, tik po to, kai pats išėjo iš namų gyventi pas kitą moterį, kuri nuo jo jau laukėsi kūdikio, akivaizdu, kad santuokos nutraukimo priežastis buvo ne atsakovės neištikimybė.
Taip pat teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos išvada, jog santuokos nutraukimo priežastimi buvo ieškovo neištikimybė. Byloje šalys pripažino, kad nuo 2006 m. bendro gyvenimo nebevedė, tik gyveno viename name. Tai leidžia daryti išvadą, kad jų santuoka faktiškai nutrūko 2006 m. Todėl ta aplinkybė, jog 2008 m. lapkričio 6 d., t.y. praėjus beveik dvejiems metams nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium gimė sūnus, kurio tėvas yra ieškovas pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes neturi teisinės reikšmės santuokos iširimo priežasčių vertinimui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad santuokos iširimo priežastimi buvo ne šalių neištikimybė.
Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, dėl ko šeimoje kildavo nesutarimai ir konfliktai. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, keičiant sprendimo motyvus.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pripažinusi, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).
Dėl išlaikymo dydžio dukrai nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį priteista po 500,- Lt iki jos pilnametystės, atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas turi teikti išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams. Su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Tuo metu, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ieškovas iš tiesų turėjo išlaikyti tris nepilnamečius vaikus – Emiliją ir Eimantą (bendrus šalių vaikus) ir Elijų (nesantuokinį vaiką). Nors šiuo metu šalių sūnus Eimantas yra pilnametis, tačiau ieškovas vis tiek turi išlaikyti daugiau, t.y. du nepilnamečius vaikus, o atsakovė tik vieną. Be to, atsakovo pajamos nėra ženkliai didesnės už ieškovės. Taip pat akcentuotina, kad vaikams turi būti teikiamas toks išlaikymas, kad nei vienas vaikas nebūtų diskriminuojamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių dukrai priteistas 500,- Lt išlaikymas kas mėnesį iš ieškovo yra proporcingas dukros poreikiams, tėvų turtinėms galimybėms bei įvertinus ieškovo išlaikytinių skaičių.
Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai priteisimo iš ieškovo. Byloje nustatyta, kad pati atsakovė lentelėje dėl vaikų išlaikymo nurodė, kad ieškovas nuo 2008 m. gruodžio teisė dukrai išlaikymą po 300,- Lt (T.III, 18 b.l.). Be to, atsakovė neginčijo, kad ieškovas yra nupirkęs dukrai įvairių daiktų, vežęs dukrą į turistinę kelionę užsienyje.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo dydžio dukrai nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą turto padalijimo dalyje skundžia ne visoje apimtyje, o tik tas dalis, kuria tarp šalių padalintas jų bendras nekilnojamasis turtas; kuria iš ieškovo sudarytų paskolų sutarčių, kuriomis jis iš įvairių fizinių asmenų yra pasiskolinęs 1000000,- Lt, atsiradusios prievolės pripažintos bendromis solidarinėmis sutuoktinių prievolėmis; kuria nepripažinta atsakovės teisė į ½ skolos iš UAB „Eurokornus“.
Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik dėl tų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kurias skundžia apeliantė.
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Tarp šalių nekilo ginčo dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taip pat akcijų, tačiau šalys nesutarė dėl ieškovo sudarytų paskolų sutarčių, kuriomis jis iš įvairių fizinių asmenų yra pasiskolinęs 1000000,- Lt, prievolių pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tai šalių solidarios prievolės, nes paskolos buvo panaudotos šeimos interesais, t.y. šalių verslui (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.; 2 d.). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditoriai sutiko, jog liktų vienas skolininkas – ieškovas. Tačiau siekdamas nepažeisti kreditorių interesų, teismas priteisė ieškovui didesnę dalintino turto dalį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados nėra pakankamai pagrįstos. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos sutarčių, kurių bendra suma 1000000,- Lt, sudarymas be atsakovės sutikimo, leidžia daryti išvadą, jog ieškovo paimtų paskolų suma yra aiškiai per didelė ir neprotinga, kad jas būtų galima priskirti šeimos poreikių tenkinimui. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog paskolos sutartis su kreditoriais E. V., L. B., G. R. ir J. R. ieškovas sudarė 2009 m., t.y. jau vykstant santuokos nutraukimo procesui teisme. Tai, jog imant šias paskolas buvo grąžintos ankstesnės paskolos, sudarytos 2005-2006 m., kai šalys gyveno santuokoje, nereiškia, kad 2009 m. paimtos paskolos (T.III, 40-47 b.l.) gali būti laikomos skirtomis šeimos poreikių tenkinimui, nes jau vyko santuokos nutraukimo procesas. Taip pat pažymėtina, kad ir patys kreditoriai neprieštarauja ir sutinka, jog paskolas jiems grąžintų asmeniškai ieškovas (T.IV, 137-141 b.l.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo 2009 m. sudarytas paskolos sutartis, kurių bendra suma 1000000,- Lt, nepagrįstai pripažino sutuoktinių bendromis solidariomis prievolėmis ir netinkamai taikė CK 3.109 str. 1 d. 5 p. ir 2 d.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo su kreditoriais sudarytos paskolos sutartys, kurių bendra suma 1000000,- Lt, pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis.
Pripažinus, kad iš paskolos sutarčių kylančios prievolės yra asmeninės ieškovo prievolės, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę nukrypti nuo lygių dalių principo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir tuo atveju, jeigu prievoles, kylančias iš paskolos sutarčių, pripažinus sutuoktinių solidariomis prievolėmis, tačiau patiems kreditoriams atsisakius prievolių solidarumo ir sutikus, kad paskolas grąžintų asmeniškai ieškovas, teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškovui priteisti didesnę bendro turto dalį, motyvuodamas kreditorių interesais.
CK 3.117 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, nuo kurio galima nukrypti tik konkrečiai įstatyme numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.).
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kai šalys turi tik vieną bendrą nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui iš ieškovo priteista pakankama kas mėnesį mokama periodinė išmoka (500,- Lt), o dalijamas sutuoktinių bendras turtas yra didelės vertės, pripažintina, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra būtinas ir akivaizdžiai neatitiktų įstatymo tikslų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos.
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. V. A. B.,bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2004 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-1008/2004, ir kt.). Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos šalims bendrosios jungtinės teise priklauso ½ dalis negyvenamųjų sandėliavimo patalpų ir pastato-sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ½ dalis negyvenamųjų patalpų (kulinarijos-konditerijos cecho ir gamybinių patalpų), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitos paskirties 0,200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), du garažai (boksai), esantys (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šis nekilnojamasis turtas, kuris turi nemažą ekonominę vertę bei racionaliai naudojant gali duoti ekonominės naudos (nuomojant, naudojant ūkinėje veikloje ir pan.), tarp šalių gali būti padalintas natūra, todėl šalims priteistinas lygiomis dalimis natūra. Tik du garažai (boksai), esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė iš esmės yra vienoda, kiekvienam iš šalių priteistinas po vieną, kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, nes taip jais bus racionaliau naudotis.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad turtą tarp sutuoktinių padalijus natūra, išvengiama turto rinkos vertės ir kompensacijos dydžio nustatyto klausimų sprendimo, kurie šiuo metu esant labai nepastoviai pasaulinei ekonominei situacijai, priklauso nuo daugelio subjektyvių faktorių. Todėl vienam iš sutuoktinių priteisus turtą natūrą, o kitam kompensaciją pinigais, kompensaciją gavęs asmuo gali patirti infliacijos padarinių riziką, be to, netenka galimybės gauti ekonominės naudos iš racionalaus nekilnojamojo turto naudojimo.
Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas nekilnojamojo turto padalijimo dalyje keistinas.
Pasisakydama dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad jai turėjo būti pripažinta teisė į pusę paskolos, t.y. į 175000,- Lt sumą, kurią ieškovas, kai šalys dar gyveno santuokoje, suteikė UAB „Eurokornus“. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog akcininkui E. T. iki šiol UAB „Eurokornus“ nėra grąžinusi 350000,- Lt paskolos (T.II, 149 b.l.; T.IV, 181 b.l.). Ieškovo argumentai, kad jis paskolas UAB „Eurokornus“ suteikė iš pasiskolintų pinigų, nepaneigia, kad jie yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, nes CK 6.780 straipsnio 1 dalis numato, jog pinigai perduodami paskolos gavėjo nuosavybėn. Tai reiškia, kad jeigu paskolintus UAB „Eurokornus“ pinigus, ieškovas buvo pasiskolinęs iš kitų asmenų, šie pinigai nuo to momento, kai juos ieškovas pasiskolino, buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Todėl santuokos nutraukimo byloje lygiomis dalimis dalinant sutuoktinių turtą, į kurio masę įeina ir teisės, kylančios iš UAB „Eurokornus“ suteiktų paskolų, atsakovei pripažintina teisė į ½ dalį paskolos, t.y. į 175000,- Lt sumą, suteiktos UAB „Eurokornus“.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad šioje byloje yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas vienas iš sutuoktinių kreditorių, t.y. UAB „Žaidas“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors jam ir nebuvo nusiųstas ieškinio nuorašas, informuojant apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą, tačiau dabar jam yra žinomą apie nagrinėjamą santuokos nutraukimo bylą (T.V, 13-14 b.l.), Tačiau jis jokių reikalavimų dėl santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo nėra išreiškęs, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis savo teisių pažeidimų neįžvelgia. Be to, šio kreditoriaus reikalavimų suma lyginant su sutuoktinių turimo turto masę yra ypatingai maža, teismo sprendime nutraukti šalių santuoką nėra pasisakyta dėl šio kreditoriaus teisių, todėl šioje konkrečioje byloje nėra pagrindo esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nėra tiesiogiai susiję su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsakovės turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliaciniame teisme taip pat atlygintinos iš dalies, t.y. iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 2000,- Lt advokato pagalbos išlaidų (T.V, 4-5 b.l.).
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 4950,- Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas atsakovei buvo atidėtas.
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, taip pat iš šalių priteistina po 16,20 Lt valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Iš dalies patenkinti atsakovės I. T. apeliacinį skundą.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta E. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta; priteista iš ieškovo E. T. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui E. T. a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 litų per mėnesį iki jo pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta I. T.; nustatyta E. T. bendravimo su sūnumi E. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, ir šiose dalyse bylą nutraukti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria I. T. asmeninės nuosavybės teise atiteko „Sudaruška" vardas patentas, liudijimo Nr. 45559, ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą nekilnojamojo turto padalijimo dalyje ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:
I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise atitenka:
Negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 9420 Lt;
¼ dalis negyvenamosios patalpos – Kulinarijos - konditerijos cecho, kurio unikalus Nr. 1996-5018-1018:0008, adresu (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 21200 Lt;
¼ dalis 600,06 kv.m negyvenamosios patalpos - gamybinių patalpų, unikalus Nr. 1996-5018- 1018:0004, esančių (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 229000 Lt;
¼ dalis negyvenamosios patalpos-sandėliavimo patalpos, aprašytos R-28;l-23 iki 1-25; 1-31; 1-32; 1-36; 1-37; 1-81; 1-82; 1-87 iki 1-94, kurių Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 164074 Lt;
¼ dalis pastato sandėlio, kurio Unikalaus Nr. 1992-0019-0101 ir Kiti statiniai (inžineriniai)-Kiemo statiniai, aikštelės -bl,b2, tvora-tl,t2, kurių Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 163500 Lt;
½ dalis negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos 1-1 iki 1-6, kurių Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 165000 Lt;
¼ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 250500 Lt.
E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise atitenka:
Negyvenamoji patalpa-Garažas (boksas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 9440 Lt;
¼ dalis Negyvenamosios patalpos – Kulinarijos - konditerijos cecho, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 21200 Lt;
¼ dalis 600,06 kv.m negyvenamosios patalpos - gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 229000 Lt;
¼ dalis Negyvenamosios patalpos-sandėliavimo patalpos, aprašytos R-28;l-23 iki 1-25; 1-31; 1-32; 1-36; 1-37; 1-81; 1-82; 1-87 iki 1-94, kurių Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 164074 Lt;
¼ dalis pastato sandėlio, kurio Unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kiti statiniai (inžineriniai)- Kiemo statiniai, aikštelės -bl,b2, tvora-tl,t2, kurių Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 163500 Lt;
½ dalis negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos 1-1 iki 1-6, kurių Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 165000 Lt;
¼ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto vidutinė rinkos vertė 250500 Lt.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog E. T. lieka 1000000 Lt (vieno milijono litų) prievolė kreditoriams E. V., L. B., G. R. ir J. R., ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
Pripažinti, kad prievolės, kylančios iš skolininko E. T. sudarytų paskolos sutarčių su kreditoriais E. V., L. B., G. R. ir J. R., yra asmeninės ieškovo E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) prievolės.
Pripažinti atsakovės I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) reikalavimo teisę į ½ dalį paskolos, t.y. į 175000,- Lt (vieno šimto septyniasdešimt penkių tūkstančių litų) sumą, suteiktos UAB „Eurokornus“.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovės I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), naudai 2000 Lt (du tūkstančius litų) jos turėtų advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 4950,- Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovo E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai po 16,20 Lt (šešiolika litų 20 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).