Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytoje kamerų tipo patalpoje Nr. 40, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. kovo 9 d., kurios plotas vienam nuteistajam neatitiko reglamentuotų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016-11-10 iki 2017-02-08, nuo 2017-02-15 iki 2017-03-14, nuo 2017-03-15 iki 2017-04-12, nuo 2017-04-28 iki 2017-06-14, nuo 2017-06-30 iki 2017-08-29, nuo 2017-08-30 iki 2017-09-27, nuo 2017-08-30 iki 2017-09-27, nuo 2017-10-04 iki 2017-11-29, nuo 2017-11-30 iki 2017-02-27, nuo 2018-02-28 iki 2018-03-22 buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 40, kuri yra 12,59 kv. m. ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,19 kv. m. (b. l. 17, 26).

Gavęs atsiliepimą į skundą bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, jų plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų skaičių. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.). Nors pareiškėjas atkreipė dėmesį į kameros plotą, kuris yra užstatytas baldais, plotą, kurį užima kiti įrenginiai, tačiau nei Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą, skaičiuojant minimalų kameros plotą.

Pareiškėjas nurodė, jog kamera Nr. 40 yra antisanitarinės būklės, joje veisiasi pelėsis, neužsidaro langas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) numatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Higienos normoje įtvirtinta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN kamerų tipo patalpos Nr. 40, kurioje buvo apgyvendintas ginčo laikotarpiu, antisanitarinės būklės, buvusio pelėsio, neužsidarančio lango.

Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (ginčo laikotarpiu tikrintų gyvenamųjų patalpų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas), kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl antisanitarinės kameros Nr. 40 būklės, pelėsio, neužsidarančio lango galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (antisanitarinės kameros Nr. 40 būklės, pelėsio, neužsidarančio lango) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl antisanitarinės kameros Nr. 40 būklės, pelėsio, neužsidarančio lango laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. lapkričio 29 d. buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje nebuvo durų tik grotos, nebuvo unitazo, kriauklės, veidrodžio, spintelių, lovos. Šioje kameroje buvo iki 2017 m. lapkričio 30 d., 11.00 val. Pareiškėjas nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

Pareiškėjas nurodė, kad atsisako gyventi paskirtame būryje, nes Alytaus pataisos namuose yra platinamos narkotinės medžiagos, taip pat būriuose gyvena kartu ir ŽIV, hepatitu sergantys nuteistieji. Pataisos namai nesiaiškina jo atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežasčių, o skiria nuobaudas dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje.

Administracinėje byloje nustatyta, jog Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2016-11-09 pranešimu Nr. 5826 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2016-11-09, 20.30 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 111). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-02-08 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-02-08, 21.40 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 119). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-02-09 pranešimu Nr. 739/920 informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-02-09, 22.15 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 116). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-02-10 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-02-10, 23.25 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 126). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-02-12 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-02-12, 00.20 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 124). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-02-13 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-02-13, 1.20 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 131). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-02-14 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-02-14, 2.15 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 35). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-02-15 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-02-15, 03.20 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 137). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-03-15 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-03-15, 04.20 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 39). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-05-24 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-05-24, 16.20 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 44). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis 2017-06-15 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-06-15, 05.20 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 48). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-06-17 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-0617, 7.20 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 51). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-06-18 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-06-18, 08.30 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 53). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-06-20 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-06-20, 11.45 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 56). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-06-21 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-06-21, 13.00 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 59). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-06-23 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-06-23, 15.10 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 63). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas 2017-06-25 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-06-25, 17.30 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 65). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-06-27 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-06-27, 19.30 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 68). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-06-29 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-06-29, 21.40 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 73). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-08-29 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-08-29, 22.45 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 95). Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-11-30 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-11-30, 00.10 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 30).

Pareiškėjas paaiškinimuose (b. l. 31, 36, 40, 45, 49, 52, 54, 57, 60, 64, 66, 69, 74, 96, 112, 117, 120, 125, 128, 132, 138) nurodė, jog atsisako eiti į paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių, sutinka būti laikomas kamerų tipo sąlygomis.

Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-02-14 pažymoje „Dėl nuteistojo atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje“ nurodoma, kad kalbėta su pareiškėju siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis atsisakė būti jam paskirtame būryje. Nuteistasis savo atsisakymo priežastis nurodė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje dėl asmeninių priežasčių, gali nesutarti su kitais nuteistaisiais, tačiau nei asmeninių priežasčių, nei su kokiais nuteistaisiais gali nesutarti nenurodė (b. l. 37). Analogiškos pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę jam paskirtame būryje priežastys nurodytos ir 2017-03-15, 2017-06-15, 2017-06-19, 2017-06-21, 2017-06-22, 2017-06-26, 2017-06-28, 2017-06-30, 2017-11-10, 2017-02-10, 2017-02-09, 2017-02-13, 2017-02-15 pažymose „Dėl nuteistojo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje“ (b. l. 41, 50, 55, 58, 61, 67, 70, 75, 113, 115, 118, 121, 133, 139 ).

2017-03-15 Alytaus PN Tarnybinio tyrimo išvadoje dėl nuteistojo O. V. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus Nr. 16-182 teigiama, jog įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nuteistojo O. V. atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikinėti 20 nuteistųjų būryje, yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, uždarant į kamerų tipo patalpas, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalyje, netikslinga. Minėtoje tyrimo išvadoje siūlyta netaikyti O. V. BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neperkelti jo į kamerų tipo patalpas, už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nubausti pareiškėją pataisos namų direktoriaus teisėmis (b. l. 42-43).

2017-06-16 Alytaus PN Tarnybinio tyrimo išvadoje dėl nuteistojo O. V. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus Nr. 16-443 teigiama, jog įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nuteistojo O. V. atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikinėti 10 nuteistųjų būryje, yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, uždarant į kamerų tipo patalpas, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalyje, netikslinga. Minėtoje tyrimo išvadoje siūlyta netaikyti O. V. BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neperkelti jo į kamerų tipo patalpas, už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nubausti pareiškėją pataisos namų direktoriaus teisėmis (b. l. 62). 2017-06-28 Alytaus PN Tarnybinio tyrimo išvadoje dėl nuteistojo O. V. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus Nr. 16-491 teigiama, jog įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nuteistojo O. V. atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikinėti 20 nuteistųjų būryje, yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, uždarant į kamerų tipo patalpas, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalyje, netikslinga. Minėtoje tyrimo išvadoje siūlyta netaikyti O. V. BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neperkelti jo į kamerų tipo patalpas, už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nubausti pareiškėją pataisos namų direktoriaus teisėmis (b. l. 77). 2016-11-10 Alytaus PN Tarnybinio tyrimo išvadoje dėl nuteistojo O. V. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus Nr. 16-764 teigiama, jog įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nuteistojo O. V. atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikinėti 18 nuteistųjų būryje, yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, uždarant į kamerų tipo patalpas, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalyje, netikslinga. Minėtoje tyrimo išvadoje siūlyta netaikyti O. V. BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neperkelti jo į kamerų tipo patalpas, už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nubausti pareiškėją pataisos namų direktoriaus teisėmis (b. l. 114). 2017-02-10 Alytaus PN Tarnybinio tyrimo išvadoje dėl nuteistojo O. V. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus Nr. 16-106 teigiama, jog įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nuteistojo O. V. atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikinėti 20 nuteistųjų būryje, yra nepagrįstas, todėl jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, uždarant į kamerų tipo patalpas, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalyje, netikslinga. Minėtoje tyrimo išvadoje siūlyta netaikyti O. V. BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neperkelti jo į kamerų tipo patalpas, už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nubausti pareiškėją pataisos namų direktoriaus teisėmis (b. l. 129).

Alytaus PN direktoriaus 2017-02-14, 2017-03-15 nutarimais „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į drausmės grupę 3 mėnesiams už tai, kad atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 32, 46). Alytaus PN direktoriaus 2017-05-23 nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į drausmės grupę 6 mėnesiams už tai, kad atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 86). Alytaus PN direktoriaus 2017-06-30, 2017-08-30, 2017-11-30, 2016-11-10, 2017-02-15 nutarimais „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 1, 2, 3 mėnesiams už tai, kad atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 71-72, 92, 103, 108, 135).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atitinkamai BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.). Teismas pažymi, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).

Pareiškėjo teigimu, pataisos namai neužkerta kelio narkotikų plitimui, taip pat ir ŽIV, hepatito, tuberkuliozės plitimui. Pareiškėjui kasdien iškyla grėsmė užsikrėsti šiomis sunkiomis ligomis. Nurodė, jog užsikrėtė hepatitu.

LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 29 d. 24.00 val. buvo pakeltas iš miegų ir išvarytas iš paskirto būrio miegamojo į lauką, todėl teko žalotis, t. y. susipjaustyti rankos dilbį. Nurodė, jog dėl 2017 m. lapkričio 29 d. įvykio kreipėsi su skundu į pataisos namų administraciją, tačiau atsakymo iki šiol negavo.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas iš kamerų tipo patalpos Nr. 40 buvo paskirtas į 20 būrio 1 miegamąjį, tačiau 2017 m. lapkričio 30 d. 00,10 val. pareiškėjas atėjo į 3 KPP ir atsisakė būti paskirtame būryje, todėl buvo laikinai izoliuotas laikino sulaikymo kameroje. Pareiškėjas nebuvo pažadintas iš miegų ir išvarytas iš paskirto būrio miegamojo į lauką.

BVK 144 straipsnyje numatyta - kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2017-11-30 pranešimu informavo Alytaus PN direktorių, jog 2017-11-30, 00.10 val. nuteistasis O. V. atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje, konkrečių priežasčių dėl ko atsisako nenurodė, tuo pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei vadovaujantis BVK 144 straipsniu 00.15 val. jis buvo laikinai uždarytas į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 30, 27-28). Kadangi pareiškėjui nuobauda nebuvo paskirta, todėl jis 2017-11-30, 15 val. 00 min. buvo išleistas iš kameros.

Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas 2017-11-30, 00.10 val. pats atėjo į KPP Nr. 3 ir pareiškė, kad atsisako gyventi jam paskirtame būryje, o ne pataisos namų pareigūnų buvo pakeltas iš miegų ir išvarytas iš paskirto būrio miegamojo į lauką, todėl pareiškėjo teiginiai, jog buvo pakeltas iš miegų ir išvarytas iš paskirto būrio miegamojo į lauką, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, jog dėl šio įvykio pareiškėjas su skundu būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją. Pareiškėjas nurodė, jog dėl išvarymo į lauką kreipėsi su skundu į pataisos namų administraciją, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad Alytaus PN administracija neleidžia pakeisti pataisos įstaigos, nors visuotinai yra žinoma, kad Alytaus PN pareigūnai visuose sektoriuose platina narkotikus, plinta ŽIV, tuberkuliozė, hepatito virusas.

BVK 69 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3 punktą, nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti pagal gydytojo išvadą arba dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

Kaip matyti iš Alytaus PN atsakymo (b. l. 101) į pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turi nurodyti konkrečias priežastis (asmenis nuo kurių gali nukentėti būdamas Alytaus PN), tuomet tai bus ištirta ir tyrimo metu priimtas sprendimas. Tik nustačius, kad Alytaus PN pareiškėjui grės bet kokio pobūdžio pavojus sveikatai ar gyvybei, bus pasiūlyta Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos pareiškėją perkelti iš Alytaus PN į kitus pataisos namus (b. l. 101).

Teismo nuomone, pareiškėjo skunde nurodyti abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai apie narkotikus vartojančius asmenis ir Alytaus pataisos namuose plintančias ligas, vertintini kaip subjektyvi, nekonkretizuota pareiškėjo nuomonė, nepatvirtinta objektyviais įrodymais. Pareiškėjas į kitus pataisos namus gali būti perkeltas pagal gydytojo išvadą arba dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, tačiau pareiškėjas išimtinų aplinkybių nenurodė, o remiasi tik prielaida, kad gali užsikrėsti ŽIV bei dėl narkotikų platinimo, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.