- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-09
- Bylos Nr.
- ATP-477-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01203-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimo, kuriuo V. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 8 d. įspėjimu, pagal ATPK 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., – 289 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, vadovaunantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 289 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. kovo 30 d. V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. kovo 30 d., apie 04.15 val., Taikos pr.– Debreceno g., Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,86 promilės), nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 8 d. ir 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu V. R. pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ str. 8 d. ir 126 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 124¹ str. 8 d. įspėjimą, pagal ATPK 126 str. 1 d., pritaikęs ATPK 30¹ str., – 289 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 289 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant V. R. 289 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Nurodo, jog V. R. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos pažeidėjo su darbo pobūdžiu susijusios aplinkybės, asmens gyvenamosios vietovės geografinė padėtis ir rūpinimasis artimaisiais. Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų, todėl teismo nurodytos aplinkybės, kad V. R. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas nuvykti į darbą bei slaugyti sergančią motiną, byloje nėra reikšmingos. V. R. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
Institucijos nuomone, teismas nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių V. R. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuotatas už tokį šiurkštų KET pažeidimą, t. y. taikyti švlenesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes V. R. padarė tyčinį, pavojingą administracinį terisės pažeidimą, turintį įtaikos ne tik automobilių saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.
Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimą ir apeliacinį procesą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas be pagrindo taikė V. R. ATPK 30¹ str. nuostatas ir nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y. Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu neskirti pažeidėjui ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pasak apelianto, teismo nurodytos aplinkybės, kad V. R. kaltę pripažino ir dėl padarytų pažeidimų labai gailisi, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas nuvykti į darbą bei slaugyti sergančią motiną, nėra tokios reikšmingos, kad sudarytų pagrindą pažeidėjui V. R. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Taigi šioje byloje yra aktualus pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.
ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje (pvz., LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). LAT atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju V. R. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,86 promilės (± 0,02 promilės, po paklaidos 0,84 promilės).
ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Apylinkės teismas V. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą, taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė švelnesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą – 289 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. R. nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,86 promilės, nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis padarius teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas turi neįgalią nusenusią motiną, kuria turi nuolatos rūpintis, be to, jis pats dirba Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, darbas pamaininis, neturint vairuotojo pažymėjimo, nuvykti į darbovietę, kurioje nekursuoja visuomeninis transportas, pakankamai sudėtinga. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas taikė pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą paskyrė minimalaus dydžio baudą – 289 Eur – ir netaikė vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apygardos teismo nuomone, šiuo atveju faktinių duomenų visuma leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį ir mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas V. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 30¹ str., esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, rėmėsi ATPK 31 str. nustatyta atsakomybę lengvinančia bei kitomis įstatyme nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 dalies nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, ir remiamasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. apie jokias apeliaciniame skunde minimas išskirtines aplinkybes nenurodama, tuo tarpu ATPK 30¹ str. įvardytus pagrindus teismas nustatė.
Nors, kaip teisingai nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, pažeidėjo V. R. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., yra vienas iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, tačiau pažymėtina, kad pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. V. R. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą bei nuoširdžiai gailėjosi, savo 2015-03-30 paaiškinime policijai nurodė, kad automobilį vairavo, nes reikėjo nuvežti žmoną į darbą (b. l. 4), apklausiamas teisme papildomai nurodė, kad vakarykščiai buvo išgėręs, nes nakties metu neplanavo niekur važiuoti, tačiau anksti ryte (apie 4 val.) neplanuotai reikėjo nuvežti žmoną į darbą, kadangi nesijautė neblaivus, jautėsi gerai, todėl vairavo automobilį, nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. V. R. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 11–12), anksčiau už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą nebaustas, per daugiau nei dvidešimt metų vairavimo stažą administracine tvarka už KET pažeidimą buvo baustas tik vieną kartą, tačiau už kitos rūšies KET pažeidimą ir labai seniai (2009 m.), tai rodo, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas. V. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nepateikta, jis yra vedęs, rūpinasi senyvo amžiaus neįgalia motina, kuriai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 19). Atsižvelgtina ir į tai, kad V. R. reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu vykstant į darbą (darbas yra pamaininis) ir grįžtant iš darbo į namus, nes nuvykti į darbovietę Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, kur nekursuoja visuomeninis transportas, yra pakankamai sudėtinga.
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, V. R. galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, tačiau įvertinus pažeidėjui nustatytą neblaivumo laipsnį (0,86 promilės), apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas neskirti V. R. vienos iš ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nėra teisingas. Tačiau atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo V. R. asmenybę bei kitas paminėtas aplinkybes, įvertinęs tų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti paskiriant V. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui, nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus, – šešiems mėnesiams, nes būtent tokia nuobauda, apygardos teismo vertinimu, būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimas keistinas dėl netinkamai paskirtos nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimą pakeisti ir V. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams, paliekant už šį pažeidimą jam paskirtą 289 Eur baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., V. R. pagal ATPK 124¹ str. 8 d. ir 126 str. 1 d. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.