Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-09-21 · Byla Nr. N2-1862-804/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-21
Bylos Nr.
N2-1862-804/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Pareiškėjas
A. V., E. V.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-1862-804/2011 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01382-2011-5.Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 128.8. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. rugsėjo 21 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Nijolei Blaževič,dalyvaujant pareiškėjams A. V. ir E. V.,

išvadą duodančios institucijos Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldutei Jaseliūnei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir E. V. pareiškimą, dalyvaujant Institucijoms, duodančioms išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl įvaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai A. V. ir E. V. prašo įvaikinti L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, paliekant jam vardą L. ir suteikiant pavardę V.; pripažinti įvaikintojus E. V. ir A. V. įvaikintojo L. Č. tėvais, o įvaikintąjį L. Č. įvaikintojų E. V. ir A. V. vaiku.

Pareiškėjai nurodė, kad E. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini) Baku mieste Azerbaidžane. 1973 m. Esmira su savo mama V. M. ir dviem seserimis G. ir S. atvyko gyventi į Lietuvą. E. V. taip pat turi Lietuvoje gimusius seserį V. ir brolį K.. E. V. baigė aukštesniąją pedagoginę mokyklą ir įgijo ikimokyklinio pedagogo specialybę, dirba (duomenys neskelbtini) pardavėja - konsultante, tačiau šiuo metu iki 2012-06-23 yra atostogose vaikui prižiūrėti. Mėnesio pajamos sudaro daugiau nei 3000 litų, atskaičius mokesčius. A. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose, turi vieną jaunesnę seserį V.. A. V. yra įgijęs elektrinių tinklų projektavimo specialybę, baigęs Kauno kūno kultūros akademiją ir įgijęs socialinio pedagogo specialybę. Šiuo metu A. V. dirba trijose darbovietėse: (duomenys neskelbtini). Jo vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 3000 litų, atskaičius mokesčius. 1993-08-07 Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje pareiškėjai įregistravo santuoką, abiem ši santuoka yra pirmoji. Maždaug po ketverių bendro santuokinio gyvenimo metų pareiškėjai suprato, kad negali susilaukti biologinių vaikų. Kiekvienas tiek atskirai, tiek kartu labai išgyveno šį faktą. Kurį laiką visą savo dėmesį skyrė rūpinimuisi vienas kitu, savo šeimomis ir karjera. Abu yra patenkinti tiek savo santuoka, tiek joje susiklosčiusiais tarpusavio santykiais, kurie yra pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir parama vienas kitam, atviru bendravimu bei tarpusavio supratimu. Pareiškėjų santuoka yra stabili, pareiškėjai sutaria gerai, esminės jų šeimos ir gyvenimo vertybės sutampa. Nurodė, kad abu išpažįsta Romos katalikų religija, tačiau nėra aktyviai praktikuojantys, laikosi pagrindinių tradicijų, švenčia bažnytines šventes. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įsivaikino A. V. (S.), gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jų gaunamos pajamos leidžia jiems užtikrinti ne tik savęs pačių pilną išlaikymą, apsirūpinimą, bet yra pakankamos ir auginti bei išlaikyti vaikus. Nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių 49,66 kv.m. butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) bei 0,1104 ha ploto žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio. Nurodė, kad abu yra sveiki, kontraindikacijų įvaikinimui nėra, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos, emocijų ir priklausomybių sutrikimų, grupei. Abu neturi jokių žalingų įpročių. Abu yra neteisti ir nebausti administracine tvarka. Nurodė, kad savo biologinių vaikų – tiek bendrų, tiek kiekvienas atskirai neturi. Pareiškėjų šeima nuo 2010-10-28 yra įtraukta į Lietuvos Respublikos piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaiką, apskaitą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Lazdijose gimė L. Č., kurio biologinė motina yra S. Č., a/k (duomenys neskelbtini) o tėvystė nenustatyta. 2011-02-21 Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu likusiam be tėvų globos mažamečiui L. Č., gyvenusiam (duomenys neskelbtini) nuo 2011-02-22 buvo nustatyta laikinoji globa šeimoje, skiriant vaiko globėja pareiškėją E. V.. Taigi, jau nuo 2011-02-22 L. Č. apsigyveno pareiškėjų namuose ir faktiškai tapo pareiškėjų šeimos nariu. 2011-03-31 L. Č. įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. L. Č. yra sveikas, vystosi pagal amžių. Nurodė, kad jų šeimoje jau daugiau kaip 2 metus auga jų įvaikinta dukra A. V.. Nurodė, kad labai džiaugiasi dukra, tarp jų ir mergaitės užsimezgė stiprus ryšys ir pasitikėjimas, šeimoje yra tenkinami visi vaiko raidos poreikiai, įvaikinus mergaitę pasiteisino jų lūkesčiai, todėl šiuo metu nori auginti dar vieną vaikelį. Nurodė, kad patys augo šeimose su seserimis ir broliais, mano, kad tai skatina bendravimą, padeda labiau sutelkti šeimą, stipriną emocinį ryšį ir mano, kad kol dukra yra maža, jai bus lengviau priprasti prie broliuko. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad L. Č. jau beveik pusę metų gyvena kartu su pareiškėjais, esant visoms įvaikinimo sąlygoms, L. Č. įvaikinimas tarnautų išimtinai jo interesams, nes jis turės mylinčią šeimą, dėl šios priežasties pareiškėjai nurodė, kad norėtų, jog jam būtų suteikta jų pavardė – V..

Institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad palaiko pareiškėjų pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad įvaikinamasis L. Č. gimė (duomenys neskelbtini) vienišos motinos S. Č. šeimoje, tačiau mamos šeimoje negyveno, nes ką tik gimęs vaikas buvo paliktas ligoninėje. S. Č. nuo 2010-10-28 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. Č. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju skiriami (duomenys neskelbtini). Alytaus savivaldybės administracijos ditektoriaus 2011-02-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. Č. globėja paskirta pareiškėja E. V.. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-02-28 nutartimi yra patvirtintas motinos S. Č. sutikimas įvaikinti sūnų L. Č.. Nurodė, kad nėra duomenų, kad motina S. Č. būtų atšaukusi sutikimą įvaikinti L. Č.. L. Č. įrašytas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, remiantis Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsugos skyriaus 2011-03-29 raštu Nr. VT2-239 „Dėl L. Č.“. Nurodė, kad S. Č. turi dar du vaikus: Ž. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Č., gim. (duomenys neskelbtini). P. Č. 2004 metais buvo įvaikinta Lietuvos Respublikos piliečių šeimai, o Ž. Č. gyvena pas močiutę O. K. ir jokių emocinių ryšių su įvaikinamuoju broliu L. Č. neturi. O. K. anūku L. Č. nesidomi. Nurodė, kad įvaikinamasis L. Č. nuo pat gimimo yra išskirtas su savo seserimi P. Č. ir broliu Ž. Č., vaikai kartu motinos S. Č. šeimoje neaugo, todėl tarp jų nėra jokio tarpusavio emocinio ryšio. Nurodė, kad L. Č. atitinka visus CK 3.209 str. įvaikinamam vaikui keliamus reikalavimus. Nurodė, kad pareikėjai 2010-10-27 buvo įrašyti į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Nurodė, kad pareiškėjai yra pasirengę įvaikinti jų šeimoje augantį be tėvų globos likusį L. Č. ir atitinka CK 3.210 str numatytus reikalavimus keliamus būsimiems įtėviams. Patvirtino, kad nėra kitų Lietuvos Respublikos piliečių prašymų įvaikinti bė tėvų globos likusį L. Č.. Taigi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtino, kad nėra Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų kliūčių Lietuvos Respublikos piliečiams E. V. ir A. V. įvaikinti be tėvų globos likusį L. Č. ir sutiko, jog jie įvaikintų be tėvų globos likusį L. Č., nes įvaikinimas atitinka vaiko interesus augti šeimoje, gauti tinkamą priežiūrą ir gyvenimo sąlygas, reikalingas normaliam jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Taip pat neprieštarauja, kad L. Č. būtų pakeista pavardė į V. (b.l. 41-46, 53).

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad su pareiškėju pareiškimu sutinka. Būsimieji įtėviai atitinka įtėviams keliamus reikalavimus bei turi visas kompetencijas, reikalingas norint tapti įtėviais. Sutiko, kad L. Č. būtų suteikta pavardė V., o vardas paliktas – L..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38-39 straipsniuose nurodyta šeimos padėtis visuomenėje – ji pripažįstama visuomenės ir valstybės pagrindu. Šeimoje paprastai derinami ir įgyvendinami dvejopi, vienas kitą papildantys poreikiai ir interesai: vaiko – augti ir bręsti jaučiant meilę ir saugumą šeimoje, tėvų – užauginti ir išauklėti vaikus, parengtus visaverčiam gyvenimui visuomenėje. Vaiko kilmė, nustatyta CK 3.137-3.140 straipsniuose nurodyta tvarka, parodo vaiko biologinę kilmę. Pagal įstatymą įregistruota vaiko kilmė sukelia visas CK ir kituose įstatymuose nustatytas vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Įvaikinus vaiką ir įvaikintojus ima sieti tokios pačios teisės ir pareigos kaip vaiką ir jo biologinius tėvus (CK 3.227 str. 2 d.). Taigi, įvaikinimas, neturėdamas biologinio pradmens, yra tam tikras teisės aktas, kai vaikas ir įvaikintojai įgyja vaikui ir biologiniams tėvams būdingas ir įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas ir baigiasi visos įstatyme nustatytos vaiką ir jo biologinius tėvus siejančios teisės ir pareigos.

Pareiškėjai A. V. ir E. V. susituokė 1993-08-07 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 8).

Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtinta nuostata, kad vaikas gali visapusiškai ir deramai bręsti tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą. Minėtos konvencijos 22 straipsnio 3 dalyje valstybės dalyvės susitarė, kad laikinai ar visam laikui netekęs savo šeimos aplinkos vaikas turi gauti alternatyvią priežiūrą, kuria laikomas ir įvaikinimas.

L. Č. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina – S. Č., tėvas – nenurodytas (b.l. 9, 10). Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-30 įsakumu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ likusiam betėvų globos L. Č. nustatyta laikinoji globa, jo globėju skiriant (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-21 įsakumu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ pakeitimo“ L. Č. globėja skirta pareiškėja E. V. (b.l. 12). Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-02-28 nuatrtimi patvirtintas motinos S. Č. rašytinis sutikimas įvakinti L. Č. (b.l. 13).

Taigi, nepilnametis L. Č. yra netekęs savo šeimos aplinkos. Pripažįstama, kad būtina darnios vaiko raidos sąlyga yra augti šeimos aplinkoje, laimės, meilės, abipusio supratimo aplinkoje. CK 3.209 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įvaikinimas galimas tik vaiko interesais. Vaiko interesų akivaizdžiai neatitinka įvaikinimas, kurio tikslas yra ne užauginti vaiką šeimoje ir parengti jį savarankiškai gyventi visuomenėje, bet gauti materialiosios ar moralinės naudos ir panašiai. Iš dviejų įvaikinimo tikslo aspektų: pirma, patenkinti vyro ir moters troškimą turėti visavertę šeimą – užauginti šeimoje vaikų ar papildyti šeimą, ir antra, sudaryti sąlygas vaikui saugiai, apsuptam meilės, laimės būti išaugintam ir parengtam savarankiškai gyventi visuomenėje, įstatyme teikiama pirmenybė antrajam, nes svarbiausiais laikomi vaiko interesai. Visuotinai pripažinta Konstitucijoje, tarptautiniuose susitarimuose ir įstatymuose įtvirtinta pagrindinė vaiko interesų kryptis – augti ir būti aklėjamam šeimoje. Šiuo atveju vaiko – L. Č. – interesai sutampa su asmenų, siekiančių įvaikinti – A. V. ir E. V., – interesais, ką patvirtina ne tik teismo posėdžio metu pareiškėjų bei išvadą duodančios institucijos atstovės duoti paaiškinimai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-10-28 rašto Nr. S-4247 „Dėl šeimos įtraukimo į apskaitą“ nuorašas (b.l. 14), Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-03-31 rašto Nr. S-1370 „Dėl įrašymo į apskaitą“ nuorašas (b.l. 15), Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2010-10-26 rašto Nr. 02.S-133 „Dėl E. ir A. V. pasirengimo įvaikinti antrą vaiką“ nuorašo (b.l. 22-24).

Byloje esantys medicininiai pažymėjimai patvirtina, kad pareiškėjų sveikatos būklė yra gera, jie gali įvaikinti vaiką (b.l. 30-31).

Iš 2010-07-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijų matyti, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 49,66 kv. m ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,1104 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais - 273,30 kv. m bendro ploto nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (87 % baigtumo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-21).

Byloje esančios pažymos apie E. V. 2009-07-01 – 2010-06-30 išmokas bei pažymos apie A. V. uždarbį patvirtina, kad pareiškėjų pajamos yra pakankamos išlaikyti antrą vaiką (b.l. 26-29).

Pareiškėjai yra materialiai aprūpinti, sveiki, neturi žalingų įpročių. Vaikų teisių apsaugos tarnyba, patikrinusi pareiškėjų gyvenimo sąlygas, nustatė, kad jie gyvena nuosavame name, kur yra sudarytos visos sąlygos vaikui augti, tobulėti, žaisti. Pareiškėjų šeima yra darni ir harmoninga, todėl nėra kliūčių įvaikinimui. Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui išvadą, kad pareiškėjai yra pasirengę įvaikinti L. Č..

Ištyrus bylos rašytinius įrodymus ir išklausius teismo posėdyje visų dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai turi tinkamas sąlygas įvaikinimui, gerai rūpinasi jų jau įvaikinta mergaite, šiuo metu pas juos gyvenančiu L. Č., jį myli, todėl darytina išvadą, kad pareiškėjai A. V. ir E. V. yra deramai pasirengę įvaikinti L. Č..

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. 15,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjų A. V. ir E. V. lygiomis dalimis (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.209, 3.210. 3.217, 3.220 str. str., CPK 5, 79, 176-178, 259, 268, 270, 484, 487 str. str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Įvaikinti L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, ir pripažinti A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose, ir E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baku mieste Azerbaidžane, nepilnamečio L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lazdijose (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), išduotas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvais, o L. Č. pripažinti A. V. ir E. V. sūnumi.

Suteikti L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijose, vardą ir pavardę – L. V..

Priteisti iš A. V. ir E. V. po 7,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas