- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1102-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- akcinės bendrovės LESTO
- Atsakovas
- T. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės LESTO atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties ir 2015 m. kovo 31 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovui T. R. dėl taikomo atsakovui tarifo plano pakeitimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas T. R. 2014 m. gegužės 16 d. kreipėsi į AB LESTO, prašydamas pakeisti be jo sutikimo taikomą tarifo planą „Standartinis“ į „Namai plius“, o 2014 m. gegužės 21 d. papildomai pareikalavo kompensuoti 545,10 Lt nuostolius, susidariusius dėl neteisėto draudimo pasikeisti taikomą tarifo planą. Atsakyme į šį prašymą AB LESTO nurodė, kad 2013 m. spalio 31 d. pasibaigus pareiškėjo pasirinkto „12000 kWh“ tarifo plano galiojimo laikotarpiui ir pareiškėjui nepasirinkus kito tarifo plano, pagal tuo metu galiojusios Visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos (toliau – Tvarka) 18.2 punktą pareiškėjui buvo priskirtas tarifo planas „Standartinis“, kurį pareiškėjas galės pasikeisti nuo 2014 m. lapkričio mėn. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Komisija), prašydamas įpareigoti AB LESTO vykdyti minėtus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimu pareiškėjo skundo reikalavimus pripažino iš dalies pagrįstais ir įpareigojo skundžiamą įmonę: sudaryti sąlygas pareiškėjui pasikeisti finansiškai nepalankų tarifo planą „Standartinis“ į „Namai plius“; per 14 kalendorinių dienų su pareiškėju suderintu būdu kompensuoti pareiškėjui dėl draudimo pasikeisti automatiškai priskirtą tarifo planą patirtą finansinį nuostolį, susidariusį nuo pareiškėjo raštiško pageidavimo pasikeisti tarifo planą gavimo skundžiamoje įmonėje dienos (2014 m. gegužės 16 d.) iki tarifo plano pakeitimo į pareiškėjo pageidaujamą planą.
Ieškovas AB LESTO, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti nepagrįstais atsakovo T. R. reikalavimus: įpareigoti ieškovą leisti atsakovui pasikeisti tarifo planą iš „Standartinio“ į „Namai plius“; įpareigoti ieškovą atlyginti dėl neteisėto draudimo pasikeisti tarifo planą susidariusią 545,10 Lt sumą.
Nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančios Tvarkos 23 punktą, tarifas ir (ar) tarifo planas taikomas ne trumpiau kaip 12 kalendorinių mėnesių ir gali būti keičiamas ne anksčiau kaip praėjus 12 kalendorinių mėnesių nuo tarifo ir (ar) tarifo plano pasirinkimo ir taikymo dienos. Ši nuostata netaikoma, jei vartotojas tarifą ir (ar) tarifo planą pageidauja pakeisti per 2 mėnesius po jam taikomų elektros kainų pakeitimo. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias naujas visuomenines elektros energijos kainas, tačiau nustatyta tvarka ir terminais nepateikė prašymo pasirinkti kitą tarifo planą. Atsakovas konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad jam taikomas tarifo planas „Standartinis“ buvo tinkamas, nes du kartus, t. y. 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2014 m. birželio 1 d. atsiskaitė tarifo plano „Standartinis“ tarifais. Atsakovas pasirinkti kitą jam tinkamą tarifo planą galėjo du kartus, t. y. per 2 mėnesius nuo 2012 m. Tvarkos įsigaliojimo (t. y. iki 2013 m. kovo 1 d.) bei per 2 mėnesius nuo 2013 m. Tvarkos įsigaliojimo (t. y. iki 2014 m. kovo 1 d.). Galimybė nepaisyti Tvarkoje įtvirtinto 12 mėn. tarifo plano fiksavimo laikotarpio vartotojams sudarytų prielaidą nuolat (pasikeitus elektros energijos kainoms, vartojimo įpročiams ir pan.) keisti atsiskaitymo tarifų planus. Tokiu atveju bendrovė neturėtų galimybės tiksliai įvertinti, ar bendrovės nustatomos kainos atitinkamiems metams atitiks Komisijos leidžiamą pajamų lygį. Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 3 punktas įpareigoja bendrovę užtikrinti vienodas ir nediskriminacines sąlygas visiems vartotojams, todėl sprendimas leisti pareiškėjui bet kuriuo metu keisti tarifo planą pažeidžia kitų elektros energijos vartotojų teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi AB LESTO ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad pagal 2008 m. spalio 23 d. sudarytą elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį šalys susitarė, jog atsakovas už suvartotą elektros energiją atsiskaito pagal tarifo planą ,,12000 kWh“. Šis tarifo planas atsakovui buvo taikomas iki 2013 m. spalio 31 d. Nuo 2013 m. lapkričio 1 d. atsakovui pradėtas taikyti tarifo planas ,,Standartinis“.
Pasak teismo, 2013 m. patvirtintos ir paskelbtos Tvarkos 23 punkto taisyklė galioja tokiu atveju, kai vartotojas yra pasirinkęs elektros energijos vartojimo planą, ir tuomet prarandą galimybę 12 mėnesių keisti pasirinktą elektros energijos vartojimą planą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas nebuvo išreiškęs valios dėl atitinkamo elektros energijos plano pasirinkimo, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti minėtų taisyklių nuostatų dėl ribojimo vartotojui pasirinkti kitą tarifo planą 12 mėnesių.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovui T. R. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo AB LESTO, nes šis atsakovo reikalavimas nebuvo išspręstas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Ieškovas AB LESTO prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį ir 2015 m. kovo 31 d. papildomą nutartį bei išspręsti klausimus iš esmės – ieškinį tenkinti, o atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti; tuo atveju, jei teismas manys, kad atsakovo reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ieškovas prašo sumažinti jų dydį. Atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai plečiamai išaiškino 2013 m. Tvarkos 23 punkto nuostatas. Akivaizdu, kad atsakovas turėjo visas galimybes išreikšti savo valią dėl priskirto tarifo plano ,,Standartinis“, tačiau šia teise per teisės aktuose nustatytą terminą nepasinaudojo. Teismo sprendimas atmesti ieškinį vien todėl, kad atsakovas nepasinaudojo savo teise, neatitinka nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų, kadangi taip sukuriama galimybė atsakovui sąmoningai piktnaudžiauti: nepasinaudojus teisės aktuose suteiktomis teisėmis nustatytais terminais, vėliau prisiteisti dėl pageidaujamo ir turėto tarifo planų kainų skirtumo susidariusias sumas už visą vienerių metų laikotarpį. Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 3 punktas įpareigoja apeliantą užtikrinti vienodas ir nediskriminacines sąlygas visiems vartotojams, todėl sprendimas leisti atsakovui bet kuriuo metu keisti tarifo planą pažeidžia kitų bendrovės klientų – elektros energijos vartotojų teisėtus interesus.
2. Skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota ir priimta tinkamai neištyrus ir neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Teismas byloje nustatytų aplinkybių kontekste neįvertino, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie atsiskaitymo planų pasikeitimus, turėjo visas galimybes net du kartus išreikšti savo valią aktyviais veiksmais pakeisti tarifo planą į jam palankesnį ir šią valią išreiškė, vartodamas elektros energiją bei atsiskaitydamas už bendrovės suteiktas paslaugas. Teismas taip pat visiškai nieko nepasisakė dėl antrosios ieškinio reikalavimo dalies – atsakovo reikalavimo atlyginti 454,10 Lt sumą bei laikotarpio, už kurį atsakovas galėtų reikalauti nuostolių, galimai atsiradusių dėl draudimo pasikeisti tarifo planą.
3. Atsakovas byloje pateiktoje patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nurodo šias advokato teisines paslaugas: susipažinimas su pateiktu ieškiniu, atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas, atsiliepimo į ieškovo pateiktą ieškinį parengimas ir konsultacijos dėl bylos eigos ir tolimesnių veiksmų, reikalingų imtis bylos eigoje. 2014 m. spalio 10 d. atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nenurodė, kad byla bus vedama per advokatą, todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad rengiant šį atsiliepimą buvo naudojamasi advokato teisinėmis paslaugomis. Atsakovas atsiliepimą, kuriame išdėstytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė tik 2015 m. vasario 11 d., o iki tol byloje nebuvo jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovas šioje byloje naudojasi advokato teisinėmis paslaugomis. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog sprendžiant prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą turi būti vadovaujamasi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, t. y. teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas yra profesionalus teisininkas.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškovo skundus atmesti ir skundžiamas teismo nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovas dar iki 2014 m. kovo mėn. bandė pasikeisti tarifo planą savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt, tačiau bet kokios keitimo galimybės buvo užblokuotos. Dėl to atsakovas AB LESTO klientų aptarnavimo telefonu 1802 kelis kartus kreipėsi dėl tarifo plano pakeitimo ir tik išnaudojęs šią galimybę, 2014 m. gegužės 14 d. parašė raštišką pretenziją ieškovui.
2. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas niekada neneigė, kad jis matė, jog jam 2013 metų pabaigoje tarifo planas buvo pakeistas į ,,Standartinis“, bei sutinka, kad iki 2014 m. kovo mėn. šis tarifo planas jam buvo taikomas pagrįstai. Pageidauti kito tarifo plano yra atsakovo teisė, bet ne pareiga. Jei teisės aktuose būtų aiškiai nurodyta, kad nepasinaudojus teise keisti tarifo planą iki 2014 m. kovo 1 d., prarandama tokia teisė pasirinkti tarifo planą 12 mėnesių laikotarpiui, atsakovas būtų daug greičiau padaręs savo pasirinkimą. Kadangi tarifo plano pasirinkimas sąlygoja draudimą vėliau keisti tarifo planą 12 mėnesių po pasirinkimo, atsakovas norėjo tinkamai išanalizuoti, koks gi tarifo planas jam yra parankiausias. Esama situacija susidarė dėl paties ieškovo pasitvirtinto teisės akto, kurio galiojimas baigėsi 2014 m. lapkričio mėn., todėl jokių pasekmių skaičiuojant būsimų metų pajamų lygius nebus. Ieškovas turėjo suteikti teisę pasirinkti tarifo planą ne tik atsakovui, bet ir visiems kitiems vartotojams, kuriems buvo panaikintas ,,12000 kWh“ tarifo planas, tokiu būdu nei vieno jų nediskriminuojant. Komisija netenkino atsakovo reikalavimo įpareigoti bendrovę atlyginti dėl neteisėto draudimo pasikeisti tarifo planą susidariusią 545,10 Lt sumą, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti šį atsakovo reikalavimą nepagrįstu, kai pastarasis į teismą nesikreipė, suformuluotas be jokio pagrindo. Teismas pagrįstai plačiau nepasisakė dėl šio reikalavimo, dėl kurio ginčas teisme nevyksta.
3. Atsiliepimuose į prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra privaloma nurodyti tokias aplinkybes, kurios yra nurodomos atsiliepimuose į patį ieškinį. Nuoroda dėl bylos vedimo per advokatą turi ir kitokių procesinių tikslų, nei tik išlaidų prognozavimas. Tas faktas, kad atsakovas turi teisinį išsilavinimą ir užsiiminėja teisine praktika, nepaneigia atsakovo įstatyminės teisės į tinkamą teisinę pagalbą.
Trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Tvarkos 23 punkte įtvirtintos nuostatos, t. y. galimybės keisti tarifą ar tarifo planą ribojimas, paskirtis – užkirsti kelią galimybei vartotojams piktnaudžiauti tarifo ar tarifo plano pasirinkimo teise tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, pasikeičia vartotojo elektros energijos vartojimo įpročiai, suvartojami elektros energijos kiekiai ar elektros energijos kainos. Nagrinėjamu atveju atsakovas pats tarifo plano ,,Standartinis“ nepasirinko. Šis planas atsakovui buvo priskirtas ir taikomas automatiškai, panaikinus tarp šalių sudarytos elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu taikytą tarifo planą ,,12000 kWh“. Tvarkoje nėra numatyta ribojimo pasikeisti tarifo planą tuo atveju, kai planas vartotojui priskiriamas automatiškai, t. y. nesant vartotojo aktyvių veiksmų. Atsakovui neišreiškus valios dėl tarifų plano pasirinkimo, teisės aktuose nustatyti terminai tarifo plano keitimui atsakovui neturėjo būti taikomi.
Atsiliepimas
2. Atsakovas 2015 m. vasario 11 d. patikslintu atsiliepimu į ieškovo skundą atsisakė 2014 m. atsiliepime pateikto priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo, todėl klausimas dėl reikalavimo atlyginti 545,10 Lt sumą bei laikotarpio, už kurį atsakovas galėtų reikalauti nuostolių galimai atsiradusių dėl draudimo pakeisti tarifo planą, byloje nagrinėtas nebuvo. Pagal teismų praktiką teismas neturi pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl visų šalių argumentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl vartotojo teisės pasirinkti tarifo planą įgyvendinimo
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl elektros energijos vartotojo teisės pasirinkti tarifo planą, pagal kurį atsiskaitoma už suvartotą elektros energiją, įgyvendinimo.
Byloje nustatyta, kad pagal 2008 m. spalio 23 d. šalių sudarytą elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį atsakovui buvo taikomas tarifo planas ,,12000 kWh“, kuris galiojo iki 2013 m. spalio 31 d. Kadangi atsakovas nepasirinko kito tarifo plano, vadovaujantis 2012 m. spalio 30 d. AB LESTO valdybos sprendimu (protokolo Nr. 16) patvirtintos Visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos 18.2 punkto nuostatomis, atsakovui buvo priskirtas tarifo planas „Standartinis“.
Atsakovas 2014 m. gegužės 14 d. per savitarnos svetainę www.manoelektra.lt kreipėsi į apeliantą, prašydamas pakeisti jam taikomą tarifo planą „Standartinis“ į kitą tarifo planą – „Namai plius“. 2014 m. gegužės 21 d. atsakovas pateikė apeliantui papildomą reikalavimą kompensuoti 545,10 Lt nuostolius, susidariusius dėl taikomo draudimo pakeisti tarifo planą. Apeliantas atsisakė tenkinti šiuos reikalavimus, vadovaudamasis tuo metu galiojusios Tvarkos (patvirtintos 2013 m. lapkričio 25 d. AB LESTO valdybos sprendimu (protokolo Nr. 18), paskelbtos 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos nutarimu) 23 ir 25 punktų nuostatomis, pagal kurias tarifas ir (ar) tarifo planas taikomas ne trumpiau kaip 12 kalendorinių mėnesių ir gali būti keičiamas ne anksčiau kaip praėjus 12 kalendorinių mėnesių nuo tarifo ir (ar) tarifo plano pasirinkimo ir taikymo dienos; šis reikalavimas netaikomas, jei vartotojas tarifą ir (ar) tarifo planą pageidauja pakeisti per 2 mėnesius po jam taikomų elektros kainų pakeitimo. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą atsakovas, nepasirinkęs kito tarifo plano per 2 mėnesius nuo 2012 m. Tvarkos įsigaliojimo (t. y. iki 2013 m. kovo 1 d.) bei per 2 mėnesius nuo 2013 m. Tvarkos įsigaliojimo (t. y. iki 2014 m. kovo 1 d.), pasikeisti tarifo planą galėjo tik nuo 2014 m. lapkričio mėnesio.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju Tvarkoje nustatyti apribojimai vartotojui pasikeisti tarifo planą netaikytini. Minėtame Tvarkos 23 punkte 12 kalendorinių mėnesių laikotarpio, per kurį draudžiama keisti tarifo planą, pradžia siejama su vartotojo teisės pasirinkti tarifo planą įgyvendinimu. Vartotojas, pasinaudodamas šia teise, elektros energijos tiekimo įmonei turi išreikšti savo valią dėl jam taikytino tarifo plano. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais (CK 1.64 str. 3 d.). Kaip minėta, atsakovui nuo 2012 m. lapkričio 1 d. buvo priskirtas tarifo planas „Standartinis“. Tuo metu galiojusios Tvarkos 18.2 punktas nustatė, kad vartotojams, kurių objektuose taikomas tarifo planas „12000 kWh“, pasibaigus šio tarifo plano galiojimo laikotarpiui ir vartotojui nepasirinkus kito tarifo plano, priskiriamas tarifo planas „Standartinis“, atsižvelgiant į tai, koks apskaitos prietaisas (vienos laiko zonos ar dviejų laiko zonų) yra įrengtas atitinkamame vartotojo objekte. Teisėjų kolegijos vertinimu, lingvistinė šios teisės normos analizė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vartotojo tylėjimas laikomas jo valios išraiška, t. y. kad vartotojas tokiu būdu pats pasirinko tarifo plano „Standartinis“ taikymą. Ta aplinkybė, kad atsakovas du kartus atsiskaitė už suvartotą elektros energiją pagal jam priskirtą tarifo planą „Standartinis“, nereiškia, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais pasirinko šį tarifo planą. Pažymėtina, kad atsakovo pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją kyla iš šalių sudarytos sutarties. Juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas įspėjo atsakovą, kad laiku nesumokėjus susidariusios skolos, elektros energijos tiekimas bus nutrauktas.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo tarifo plano „12000 kWh“ panaikinimo iki kreipimosi į apeliantą momento atsakovas savo teise pasirinkti tarifo planą nepasinaudojo (tai pripažįsta ir pats apeliantas), jam negali būti taikomi Tvarkos 23 punkto ribojimai, kurie taikytini tik tuo atveju, kai vartotojas yra įgyvendinęs šią savo teisę. Dėl šios priežasties leidimas atsakovui pasikeisti pagal anksčiau galiojusią Tvarką priskirtą tarifo planą „Standartinis“ į kitą siūlomą jam palankesnį tarifo planą nagrinėjamu atveju nepaneigia apelianto nurodomos minėtų ribojimų paskirties – užtikrinti, kad diferencijuojant elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomenines elektros energijos kainas, apskaičiuojamos svertinės vidutinės jų (kainų) reikšmės atitiktų Komisijos nustatytas skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, t. y. sudaryti galimybę apeliantui tiksliai įvertinti, ar AB LESTO nustatomos kainos atitinkamiems metams atitiks Komisijos leidžiamą pajamų lygį.
Atmestinas apelianto argumentas, kad skundžiamu teismo sprendimu atsakovui sudaroma galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai apribojo atsakovo teisę pasikeisti jam priskirtą tarifo planą. Atsakovui įgyvendinus šią savo teisę, t. y. pasirinkus vieną iš apelianto siūlomų tarifo planų, po to būtų taikomas Tvarkoje nustatytas draudimas keisti šį pasirinkimą 12 kalendorinių mėnesių (išskyrus tuos atvejus, kai keičiamos jam taikomos elektros kainos). Taigi atsakovas, po pasirinkto tarifo plano panaikinimo išreiškęs savo valią dėl kito tarifo plano taikymo, dėl minėtų apribojimų negalėtų piktnaudžiauti jam suteikta teise pasirinkti pageidaujamą tarifo planą.
Dėl apelianto argumento, kad sprendimas leisti atsakovui bet kuriuo metu keisti tarifo planą pažeidžia Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 3 punkto reikalavimą užtikrinti vienodas ir nediskriminacines sąlygas visiems vartotojams, teisėjų kolegija pažymi, jog ir kitiems vartotojams po tarifo plano „Standartinis“ priskyrimo turėjo būti sudaryta galimybė be apribojimų pasirinkti kitą tarifo planą.
Kaip minėta, atsakovas, kreipdamasis į apeliantą dėl tarifo plano pakeitimo, papildomai reikalavo kompensuoti 545,10 Lt nuostolius, susidariusius dėl taikomo draudimo pakeisti tarifo planą. Komisija, išankstine privaloma tvarka išnagrinėjusi atsakovo skundą, šio reikalavimo netenkino. Teisminį ginčo nagrinėjimą inicijavo apeliantas, o atsakovas byloje pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, tame pačiame procesiniame dokumente pareiškė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, tačiau atsakovas priešieškinio trūkumų nepašalino ir pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį be priešieškinio. Teismas, nors ir nepriėmė nutarties rašytinio proceso tvarka atsakovo pareikštą priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo laikyti nepaduotu bei grąžinti jį padavusiam asmeniui, kaip to reikalaujama pagal CPK 115 straipsnio 3 ir 7 dalis, tačiau priėmė atsakovo patikslintą atsiliepimą į ieškinį, todėl laikytina, kad teismas iš esmės išsprendė ir priešieškinio priėmimo klausimą, t. y. laikė jį nepaduotu. Kadangi atsakovas savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo teisminio ginčo nagrinėjimo metu nebepalaikė, teismas šio reikalavimo iš esmės nenagrinėjo, todėl dėl šio reikalavimo pagrįstumo skundžiamame sprendime ir neturėjo pasisakyti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo išsprendimui aktualias materialinės teisės normas, byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl atmesdamas apelianto ieškinį, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ginčo teisenos tvarka, galutinį procesinį sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, neteisingai įformino, t. y. vietoj sprendimo priėmė nutartį, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo procesinio sprendimo, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 328 str., 329 str. 1 d.). Todėl apelianto skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis paliekama nepakeista vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atmetus ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties, kuria ginčas buvo išspręstas iš esmės atsakovo naudai, pastarajam priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovui iš ieškovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apelianto teigimu, atsakovas 2014 m. spalio 10 d. atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė, kad byla bus vedama per advokatą, todėl nepagrįstai reikalauja atlyginti išlaidas advokatui už šio atsiliepimo parengimą. Be to, pasak apelianto, atsakovas pats yra profesionalus teisininkas, todėl vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais bylinėjimosi išlaidos jam apskritai neturi būti priteistos.
Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pagal bylos duomenis, atsakovas atstovavimo sutartį su advokatu sudarė 2014 m. spalio 8 d., t. y. dar iki atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui dienos, o vien ta aplinkybė, kad šį procesinį dokumentą pasirašė pats atsakovas ir jame nėra nurodyta informacija apie atstovą, dar nereiškia, kad šio procesinio dokumento parengimui nebuvo naudotasi advokato paslaugomis. Faktas, kad pats atsakovas yra įtrauktas į praktikuojančių advokatų sąrašą, neužkerta kelio jam naudotis kitų advokatų paslaugomis. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl apelianto skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. papildoma nutartis paliekama nepakeista.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašo priteisti 600 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant vieną bendrą atsiliepimą į ieškovo atskiruosius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas vietoj nutarties turėjo priimti sprendimą, kuris turėjo būti skundžiamas paduodant apeliacinį, o ne atskirąjį skundą, atsakovo atsiliepimas gali būti prilyginamas atsiliepimui į apeliacinį skundą ir tokiu atveju prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršytų Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už atitinkamo procesinio dokumento parengimą. Kita vertus, byla nėra sudėtinga ir reikalaujanti didelių darbo laiko sąnaudų, todėl atsakovui priteistina dalis jo turėtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 400 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį ir 2015 m. kovo 31 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovo AB LESTO (į. k. 302577612) atsakovui T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.