Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Č. apeliacinį skundą ir trečiųjų asmenų D. Č., D. K., M. Z., M. D. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Č. ieškinį atsakovams G. Š. (G. Š.) ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai) dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys - D. Č., D. K., M. Z. (M. Z.) ir M. D. (M. D.) bei atsakovo G. Š. priešieškinį ieškovui G. Č. dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, kitas atsakovas - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys - D. K., M. Z. ir M. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys D. Č., D. K., M. Z. ir M. D. pareiškimais prisidėjo prie ieškovo apeliacinio skundo, prašydami apeliacinį skundą patenkinti, nurodė, jog sutinka ir palaiko apeliacinio skundo motyvus bei prašymus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas ir tretieji asmenys apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, tačiau prašymo išreikalauti iš Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 metais gautos korespondencijos registravimo žurnalus neteikė. Atsakovas ir jo atstovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas ir prisidėjimai prie jo atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo G. Č. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Ieškovas G. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2005 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovo G. Š. sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,0682 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo bei panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr.2.3-7675-85, kurio pagrindu ir buvo sudaryta nurodyta pirkimo-pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškinio reikalavimą atmetė, padaręs išvadą, kad ieškovas nėra ginčo žemės sklypo teisėtas nuomininkas, todėl jo teisės ir teisėti interesai ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo pažeisti. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog jis ir šioje byloje dalyvaujantys tretieji asmenys D. K., M. Z. ir M. D. teisėtai nuo 1982 metų naudojasi žemės sklypu, esančiu prie jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, o pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 punktą daugiabučio namo savininkai turi teisę bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti nuosavybėn namų valdos žemės sklypą prie daugiabučio namo. Todėl apeliantas tvirtina, kad atsakovui parduotas žemės sklypas pažeidė minėto daugiabučio namo savininkų ir jų šeimos narių teises bei teisėtus interesus įsigyti nuosavybėn jų naudojamą žemės sklypą. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad, sudarant 2005-09-08 valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,0682 ha kitos paskirties žemės pardavimo atsakovui G. Š., teisės aktai ir gretimų žemės sklypų naudotojų teisės pažeista nebuvo.

Pagal LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimą Nr.1442 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr.260 “Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pakeitimo” atsakovas G. Š. turėjo teisę įsigyti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio statinio – parduotuvės. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles reglamentuojančios teisės normos nustatė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Šiuo atveju valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.). Byloje esantis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės 2003-02-10 pažymėjimas (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo registruoti G. Š. nuosavybės teise priklausantys statiniai - parduotuvė ir pagalbinis pastatas. Naudojamo žemės sklypo plotas prie šių statinių pagal planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos sudarė 0,0754 ha. Atsakovas G. Š. ginčijama 2005-09-08 pirkimo-pardavimo sutartimi prie esamų statinių įsigijo nuosavybėn mažesnį plotą – 0,0682 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas skunde iš esmės teisingai nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-11 įsakymu Nr.3626-85 buvo patvirtintas Šalčininkų r. (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį ieškovui ir tretiesiems asmenims buvo suformuotas 0,60 ha ploto žemės sklypas, tačiau ieškovo pateiktas jam ir tretiesiems asmenims prie jiems priklausančio statinio (gyvenamojo namo) suformuoto ((duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektas) 0,60 ha žemės sklypo planas, pagal kurį nurodytas plotas yra 0,6142 ha, t.y. 0,142 ha didesnis už numatytą teritorijų planavimo dokumente. Tai patvirtina, kad atsakovui parduotas 0,0682 ha ploto žemės sklypas nebuvo padidintas žemės sklypo, kuriuo naudojasi daugiabučio namo bendraturčiai G. Č., D. K., M. Z. ir M. P., sąskaita. Dėl šios priežasties atmestinas apelianto skundo teiginys, kad, atsakovui padidinus parduodamos žemės sklypo plotą, buvo sumažintas žemės sklypo, į kurio įsigijimą pretenduoja ieškovas ir tretieji asmenys, plotas.

Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, kad ieškovas teisėtai naudojosi ginčo sklypo dalimi iki jos pardavimo atsakovui. Teisėjų kolegija sutinka, kaip jau buvo minėta, kad ieškovas ir tretieji asmenys (gyvenamojo namo bendraturčiai) turi teisę naudotis žeme prie jiems priklausančių statinių, tačiau ieškovas nebuvo ir šiuo metu nėra sudaręs nei nuomos, nei pirkimo-pardavimo sutarties dėl namų valdos žemės sklypo. Pažymėtina, jog ieškovas teismui apskritai nepateikė nei prašymo išnuomoti namų valdos žemės sklypą, nei šio žemės sklypo ploto ribas patvirtinančio detalaus plano, nei nuomos sutarties ar atitinkamos institucijos sprendimo leisti ieškovui naudotis žemės sklypu nuomos pagrindais. Ieškovas įrodinėja, kad valdo žemę nuomos pagrindais, bet nepateikė teismui nuomos sutarties, t.y. neįrodė, jog jis yra ginčijamo žemės sklypo nuomininkas. CK 1.75 straipsnis nustato, kad šalys neįregistravusios sandorio, kuriam yra privaloma teisinė registracija, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamiesi kitais įrodymais. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė nei ieškovo, nei trečiųjų asmenų, nei liudytojų parodymais, kurie tvirtino, jog ieškovas ginčo žemės sklypu naudojasi teisėtai, nuomos pagrindu. Aplinkybė, kad ieškovas mokėjo žemės nuomos mokestį už 0,06 ha, neįrodo, jog buvo mokama būtent už žemę, kuri pagal ginčijamą sandorį ir administracinį aktą atiteko atsakovui, kadangi Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius perduodavo valstybinei mokesčių inspekcijai žemės nuomos mokesčio apskaičiavimui tik žemės sklypo plotą be jokių planų (b.l. 114, t.1). Be to, sutinkamai su CK 6.546 straipsniu, valstybinės žemės sklypas turi būti suformuotas pagal žemėtvarkos projektą arba kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymu nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Tokių duomenų byloje nėra. Nepateikdamas naudojamo (nuomojamo) žemės sklypo plano ieškovas teigia, kad dalį jo nuomojamo žemės sklypo neteisėtai atėmė atsakovas G. Š., nors bylos duomenys akivaizdžiai rodo, jog iki atsakovui buvo parduotas žemės sklypas nei ieškovas, nei tretieji asmenys nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl namų valdos žemės sklypo nuomos arba išpirkimo.

Tai, kad paženklinimo-parodymo akte ieškovas įvardijamas kaip gretimo sklypo naudotojas, o atsakovas priešieškiniu prašo įpareigoti būtent ieškovą pašalinti garažo pamatus ir šiltnamį nuo žemės sklypo, taip pat neįrodo, jog apeliantas iki ginčijamos sutarties sudarymo teisėtai naudojosi žemės sklypu, kuris ginčo sutartimi buvo perleistas atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, paženklinimo-parodymo akte ieškovas įvardijamas kaip gretimo sklypo naudotojas, nes atsakovo žemės sklypas ribojosi su ieškovo daržui naudojama žemės sklypo dalimi, tačiau minimame akte ieškovas nėra įvardintas, kaip formuojamo ir ketinamo parduoti atsakovui žemės sklypo naudotojas. Todėl apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad jo įvardijimas gretimo sklypo naudotoju, patvirtina faktą, kad jis naudojo atsakovui parduotą žemės sklypą. Tai, kad atsakovas priešieškiniu prašo įpareigoti būtent ieškovą pašalinti garažo pamatus ir šiltnamį nuo atsakovui priklausančio žemės sklypo, rodo, jog šiuos statinius pastatė ieškovas (ko bylos nagrinėjimo eigoje jis ir neneigė), tačiau nepatvirtina fakto, jog šie statiniai buvo pastatyti iki žemės sklypo pardavimo atsakovui. Atvirkščiai, atsakovo G. Š. ir nešališkų liudytojų V. M. bei M. A. parodymai tokį faktą neigia ir tvirtina, jog, formuojant atsakovui parduotą žemės sklypą, jame nebuvo jokių statinių.

Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ištyrė tiek atitinkamos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, į kurį nuorodą apeliaciniame skunde daro ieškovas, tiek visus kitus byloje esančius įrodymus, susijusius su žemės sklypo perleidimu atsakovui ginčijama sutartimi (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad 2003 metais, rengiant žemėtvarkos projektą, žemės ribų nustatymo procese dalyvavo ginčo šalys ir tuo metu ieškovas jokių prieštaravimų nepateikė. Be to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovui ir tretiesiems asmenims išliko teisė išsinuomoti arba nuosavybės teise įsigyti žemės reformos žemėtvarkos projekte numatyto dydžio – 0,60 ha žemės sklypą prie jiems priklausančio statinio (gyvenamojo namo). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijama sutartimi nebuvo apribotos nei ieškovo, nei trečiųjų asmenų teisės bei galimybės išsinuomoti ar įsigyti nuosavybės teise atitinkamo dydžio namų valdos žemės sklypą, yra visiškai teisinga ir pagrįsta byloje surinktais įrodymais.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad atsakovo perkamo žemės sklypo ribos turėjo būti suderintos su visais gretimo žemės sklypo naudotojais, bet tokio derinimo nebuvo atlikta. Be to ieškovo parašas 2005-06-29 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte buvo suklastotas. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra išaiškinęs ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2010), kad, nustačius gretimų žemės sklypų ribos derinimo tvarkos pažeidimą, administracinis aktas bei žemės sandoris gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu buvo pažeista Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės pardavimo tvarka bei ieškovo teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad atsakovui parduodamo žemės sklypo ribos turėjo būti derinamos su visais gretimo žemės sklypo naudotojais (apelianto nurodytos Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikos normos netaikytinos, nes pats ieškovas pripažįsta, kad tik jo naudojamo žemės sklypo dalis tiesiogiai (betarpiškai) yra gretima su atsakovo žemės sklypu, be to, kaip konstatuota byloje, nei ieškovas, nei tretieji asmenys nebuvo teisėtais gretimo žemės sklypo naudotojais); taip pat nenurodė ir neįrodė, kokiais veiksmais buvo pažeista Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės pardavimo tvarka; neįrodė, kad buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 str.). Tuo tarpu Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, jog „atsakyti į klausimą, ar parašai (G. Č. vardu), esantys UAB „Soklida“ 2005-06-29 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, yra atlikti G. Č., ar kito asmens ranka, nėra galimybių, dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje akto dalyje“. Dėl to aukščiau nurodyti ieškovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteistina 2420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje (2011-07-25 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr.531150, PVM sąskaita faktūra serija LGA Nr.11-32), valstybei iš ieškovo priteistina 34,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 34 (trisdešimt keturis) litus 95 centus valstybei pašto išlaidų, įmokos kodas 5660.