Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2010-10-20 · Civilinė byla Nr. 2A-787-360/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-20
Bylos Nr.
2A-787-360/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
J. C.
Atsakovas
V. P.
Trečiasis asmuo
V. Demidovo
Advokatai
Rimantas Strončikas, Ramunė Agnė Šimašienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S. Katauskas Civilinė byla Nr. 2A-787-360/2010Teisėja J. Gailevičienė Procesinio sprendimo kategorijos:44.2.4.1.; 121.18.; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS2010 m. spalio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovo J. C. advokatei Ramunei Agnei Šimašienei, atsakovui V. P. ir jo atstovams advokatui Rimantui Strončikui ir K. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. C. ir atsakovo V. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. C. (J. C.) ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims V. Demidovo individualiai įmonei, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Paslaugos būstui“, UAB „Sobo sistemos“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 7730,87 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas iš remontuojamo buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, apliejo jo butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“ (numeris po butų sujungimo), Klaipėdoje, dėl ko sušlapo buto koridoriaus sienos, apgadinta kiliminė danga, sugadinta radijo technika, neveikia telefono ryšys ir internetas. UAB „Kelmeda“ 2008-05-12 sudarė jo buto remonto lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad remonto kaina – 9 742 Lt, radijo aparatūros „Technics“ remonto kaina įmonėje „Signalas“ – 50 Lt. AB „Lietuvos draudimas“ iš dalies kompensavo nuostolius, išmokėjo 2061,13 Lt. Liko neatlyginta 7 730,87 Lt dydžio patirta žala.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti. Nepateikė įrodymų, jog buvo sugadintos sienos. Vien tik jo buto remonto faktas negali būti apliejimo priežastimi. Tiksliai apliejimo priežastys turi nurodyti ieškovas. Ieškovo pateikta lokalinė sąmata negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu žalos dydį, nes: joje nurodyta sienų remonto darbų ir medžiagų vertė 1179 Lt be PVM, nors sienų defektai AB „Lietuvos draudimas“ surašytame akte neužfiksuoti, sąmatoje nurodyta, kad pasiūlymai galioja mėnesio laikotarpiui, nurodyta kiliminės dangos kaina 400 Lt/kv. m. yra aiškiai per didelė. Sąmata nepatvirtina realiai turėtų išlaidų, yra tik preliminarus remonto darbų paskaičiavimas. Pateiktas radijo remonto garantinis kvitas neįrodo išlaidų savininko. Jei atsakovui ir būtų nustatyti civilinės atsakomybės pagrindai, jis turėtų atlyginti realią žalą. Ieškovo noras pakeisti seną kiliminę dangą į nerealios vertės naują, laikytinas siekiu be pagrindo praturtėti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-01-15 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui V. P. iš ieškovo J. C. 2 222 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat priteisė valstybei iš ieškovo J. C. 45 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog ieškovo butas aplietas iš bendro naudojimo šachtos (o ne atsakovo buto). Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, paties ieškovo vėlesnė pozicija, kad jo buto apipylimas įvyko dėl atsakovo bute vykdytų darbų. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, jog jo buto apipylimas įvyko iš atsakovo buto.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu rėmėsi teisės norma, numatyta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teigė, kad jo buto apipylimas įvyko dėl atsakovo bute vykdytų darbų. Tačiau nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovas nesilaikė minėto elgesio taisyklių, padarė neteisėtus veiksmus, kurių pasekoje ieškovui buvo padaryta prašoma priteisti žala.

Šalies argumentai

Ieškovas J. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, nesant jokių rašytinių įrodymų, ekspertų ar specialistų išvadų, konstatuodamas faktą dėl vandens stovo netinkamo sujungimo, vadovavosi tik atsakovo ir trečiojo asmens V. D. paaiškinimais, atmesdamas ir nevertindamas visų byloje esančių rašytinių įrodymų ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, t. y., kad jo butas buvo apipiltas iš atsakovo buto dėl atsakovo kaltės. Teismas neatsižvelgė įtrečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovo paaiškinimą, kad siekiant įvertinti žalą buvo apžiūrėtas ieškovo butas ir nustatyta, kad apipylimas prasidėjo iš 19 buto. Taip pat teismas neobjektyviai vertino trečiojo asmens UAB „Sobo sistemos“ atstovo duotus paaiškinimus. Atstovas nurodė, kad įvykus avarijai, dėl vandens uždarymo į UAB „Sobo sistemos“ kreipėsi V. D. Pažeidimo vieta buvo iš 19 buto, kuriame buvo pažeista trišakė vamzdyno sujungimo detalė (trišakis jungiasi nuo stovo). Atstovas paaiškino, kad nepajudinus trišakio jis suirti negali, reikia paveikti fiziškai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad žala ieškovui buvo padaryta kaltais atsakovo veiksmais – vandentiekio avarija, dėl kurios buvo užlietas atsakovo butas – koridorius. Pagal civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas atsakovui atsiranda pareiga atlyginti ieškovui padarytus nuostolius (žalą), nes būtent jo veiksmais buvo apgadintas ieškovui priklausantis butas, kurį būtina remontuoti.

Atsakovas V. P. Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 sprendimo dalį dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti turėtas 3000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį procesą. Nurodo, kad ieškinys buvo atmestas visiškai, todėl ieškovui atsirado pareiga atlyginti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalbos apmokėjimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo pateikti du kvitai, kurių bendra suma sudaro 3000 Lt. Atsakovas sumokėjo advokato nurodytą sumą, o advokatas paruošė procesinį dokumentą – atsiliepimą į ieškinį. Rašytinis susitarimas su advokatu dėl atstovavimo negali būti priežastis, naikinanti apmokėjimo už procesinio dokumento paruošimo faktą, nes tai neatinka procesinės teisės nuostatų, bendrųjų teisės principų, bei realių faktinių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo J. C. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ turto žalų vertintojas 2008-04-10 surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodyta, jog 2008-04-08 buvo aplietas ieškovui priklausančio buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, 9,89 kv. m. ploto koridorius. Sugadinta kiliminė danga, MPD plokštė, prie kurios danga priklijuota. Dėl įvykio atsakingu asmeniu nurodytas buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, savininkas (atsakovas). Nustatyta, kad pastarojo bute vyksta remonto darbai, keičiama santechnika (b. l. 6-7, t. 1). Ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo ir išmokėjo 2061,13 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 11, 51, t. 1). Namą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, administruoja UAB „Paslaugos būstui“, šio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka UAB „Sobo sistemos“ (b. l. 169-170, 175-179, t. 1). Byloje esantis UAB „Paslaugos būstui“ gyvenamojo namo apžiūros 2008-04-08 aktas patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ namo 5 ir 6 butai vandeniu buvo užpilti bute Nr. 19 atliekant vandens vamzdyno remontą. Sujudinus karšto vandens vamzdį, dėl blogo sujungimo iširo trišakio sujungimo jungtis (b. l. 45, t. 1).

Statinio dalinės techninės ekspertizės akte Nr.09-11/01 nurodyta, kad apie techninę avarijos kilmę išvados pateikti nėra galimybės. Buvo patikrinta buto Nr. 8,9 užpylimo galimybė iš buto Nr.19, esančio tame pačiame aukšte. Prisijungiant prie bendrų vandentiekio tinklų, kurie randasi šachtoje, yra nedidelė buto Nr. 8,9 užpylimo galimybė per nišą, kurioje įrengtas pastarojo buto vandens apskaitos mazgas. Patikrinus minėtą nišą, nustatyta, kad vamzdynai yra keisti. Esant jų nesandarumai, yra galimybė užpilti butą Nr. 8,9. Taip pat nurodyta, kad defektų pašalinimo preliminari kaina – 1 433,70 Lt (b. l. 129, t. 1).

Byloje esančioje UAB „Kelmeda“ 2008-05-12 sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, remonto darbų kaina – 9 742 Lt (draudimo įstaigos atstovui įvertinus statinio nusidėvėjimą – 4 042,32 Lt (b. l. 56-57, t. 1).

Byloje kilo ginčas, ar atsakovas yra atsakingas už ieškovui priklausančio buto apliejimą, jeigu taip, tai kokiu mastu.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis), daro priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą. Teisėjų kolegija mano, kad atsakovas dėl jo bute vykdytų santechnikos remonto darbų turi atlyginti ieškovui padarytą žalą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo butas aplietas iš bendro naudojimo šachtos, o ne iš atsakovo buto. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, jog atsakovas yra atsakingas už buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, apliejimą.

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad avarijos dieną atsakovo bute V. Demidovo individuali įmonė vykdė santechnikos remonto darbus. Atsakovas siekė atlikti savo bute santechnikos įrenginių remontą, todėl tam pasamdė V. Demidovo individualią įmonę (specialistus), tačiau šios aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigų užtikrinti, kad kitų patalpų savininkams dėl minėtų remonto darbų neatsirastų neigiamos pasekmės, t. y. jis prisiimė galimų pasekmių atsiradimo riziką.

Pažymėtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu 2009-01-19 V. D. paaiškino, kad atėjęs į atsakovo butą pirmiausia patikrino vamzdyną, ir nustatęs, jog vamzdžiai nauji, leido savo darbuotojams dirbti. Kadangi vamzdis buvo geras, vandens namui neužsuko, užsuko tik bute. Darbuotojams pradėjus dirbti ir pajudinus vamzdžius, vamzdis iššoko, ir kol atvyko tarnybos, ieškovo butas buvo aplietas (b. l. 63, t. 1). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog būtent dėl atsakovo bute vykdytų santechnikos remonto darbų ieškovas patyrė žalą, t. y. jo butas buvo apipiltas.

Todėl darytina išvada, kad atsakovas turi prisiimti rizika dėl jo bute vykdytų santechnikos remonto darbų ir dėl jų atsiradusių pasekmių. Kadangi kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taiksyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas.

Teismas vadovaujasi byloje esančia UAB „Kelmeda“ 2008-05-12 sudaryta lokaline sąmata. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, remonto darbų kaina – 9 742 Lt (draudimo įstaigos atstovui įvertinus statinio nusidėvėjimą – 4 042,32 Lt). Byloje esantis nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas Nr. 591865/599022 patvirtina, kad ieškovui buvo išmokėta draudimo suma 2 061,13 Lt (b. l. 51, t. 1). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinas skirtumas tarp remonto darbų kainos ir išmokėtos draudimo sumos, tai yra (4 042,32-2061,13) 1 981,19 Lt (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-15 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų klausimas spęstinas iš naujo. Atsakovas V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 sprendimo dalį dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti turėtas 3000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį procesą.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7 730,87 Lt žalos atlyginimą. Teismas ieškovui priteisia 1 981,19 Lt, todėl darytina išvada, kad teismas tenkina 26 procentus ieškovo reikalavimų (7730,87x=1981,19*100). Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina iš atsakovo sumokėta žyminio mokesčio dalis proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, t. y. nuo 1 981,19 Lt. Todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 59 (1 981,19*0,03) Lt žyminio mokesčio dalis, taip pat 59 Lt už paduotą apeliacinį skundą. Taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 118 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti, 1 190 Lt už ekspertizės atlikimą (b. l. 120, t. 1), viso 4 190 Lt. Pinigų priėmimo 2010-02-10 kvitas patvirtina, kad atsakovas taip pat sumokėjo 500 Lt už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 29 t. 2). Tai yra atsakovas iš viso patyrė 4 690 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, tai ekspertizės atlikimo išlaidos tenka pačiam atsakovui (1 190 Lt), kadangi būtent jis buvo ekspertizės užsakovas (b. l. 82, 120, t. 1).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės taikymo požiūriu byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, todėl atsakovo patirtos bylinėjimos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos nuo 3 000 Lt iki 1 000 Lt pirmosios instancijos teisme ir nuo 500 Lt apeliacinės instancijos teisme iki 300 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidų taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovui J. C. iš atsakovo V. P. priteisti 1 981,19 Lt žalos atlyginimą ir 118 Lt dydžio žyminį mokestį.

Atsakovui V. P. iš ieškovo J. C. priteisti 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisRimvida Zubernienė