Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskiui,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento įgaliotos atstovėms Rimai Kasparavičiūtei, Dovilei Mickevičienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

įvykus statomo dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, avarijai, statytojui A. S. surašytas 2021-04-16 privalomasis nurodymas sustabdyti statybos darbus Nr. PNSD-30-210416-00047 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Statytojas A. S. laikotarpyje nuo 2021-04-26 (sustabdytos statybos patikrinimo aktas Nr. PNSDP-30-210426-00007) iki 2021-05-17 (sustabdytos statybos patikrinimo aktas Nr. PNSDP-30-210518-00009) nevykdė jam pateikto 2021-04-16 privalomojo nurodymo sustabdyti statybos darbus Nr. PNSD-30-210416-00047 ir tęsė sustabdytus statybos darbus statomame dviejų butų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nepašalinęs statybos sustabdymo priežasčių ir negavęs leidimo tęsti statybą. Atlikus 2021-05-17 patikrinimą, surašytas 2021-05-18 privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSDP-30-210518-00009, kuriuo konstatuota, kad 2021-04-16 Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-210416-00047 neįvykdytas. Tokiu būdu statytojas A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad statytojas turi teisę tęsti statinio (jo dalies) statybą tik pašalinęs statybos sustabdymo priežastis ir gavęs Inspekcijos leidimą tęsti sustabdytą statybą. Aplinkybės užfiksuotos 2021-05-18 privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSDP-30-210518-00009 ir 2021-05-28 avarijos tyrimo akte Nr. 1S-3. Tuo statytojas A. S. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. teismo posėdyje kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2020 m. spalio mėnesį pradėjo statybos darbus. Sukėlęs reikiamus dokumentus į sistemą kreipėsi į VTPSI klausdamas, ar gali tą pačią dieną pradėti statybos darbus. Buvo paaiškinta, kad negali ir turi laukti pritarimo ir kad dokumentas priimtas. Pritarimo sulaukė spalio mėnesį. 2021-03-06 įvyko avarija – nugriuvo laiptai. Balandžio 16 d. gavo nurodymą stabdyti darbus. Buvo pasamdytas nepriklausomas statybos ekspertas, informuota Statybos inspekcija. Buvo pradėtas tyrimas, atlikta ekspertizė. Kad galėtų tęsti darbus, pasamdė statybos vadovą ir techninės priežiūros vadovą, su jais sudarė sutartis bei jas ir anksčiau sudaryta draudimo sutartį įkėlė į sistemą. Laukė kol bus leista tęsti darbus. Balandžio 26 d. gavo Statybos inspekcijos pritarimą bei tęsė darbus. Gegužės 17 d. paskambino iš darbo ir pranešė, jog kažkas fotografuoja objektą. Atvažiavęs į objektą, paskambino VTPSI specialistei J. G., kuri paaiškino, kad statybos darbai vyksta neleistinai. Apie tai, kad nelegaliai vykdo darbus jis nežinojo, manė, kad viskas sutvarkyta. Techninės priežiūros vadovas turėjo apie tai žinoti, tačiau jis nurodė, kad neturi prisijungimų prie sistemos. Mano, kad nusižengimas padarytas dėl informacijos ir komunikavimo trūkumo. Jeigu būtų žinojęs, kad leidimas neduotas, tikrai darbų nebūtų vykdęs. Balandžio 26 d. prie pateiktų dokumentų sistemoje buvo žyma „priimta“, todėl suprato, jog gali tęsti darbus. Balandžio 16 d. privalomasis nurodymas neturėjo galiojimo datos. Suprato, jog turi ištaisyti trūkumus, todėl, iki dokumentų priėmimo, nusiuntė nepriklausomą ekspertizę bei sąskaitas, patvirtinančias, jog laiptai išardyti. Manė, jog trūkumai ištaisyti. Vėliau gavo reikalavimą papildyti techninio darbo projektą laiptų dalimi. Manė, jog žyma „Priimta“ reiškia, kad gautas leidimas ir gali tęsti darbus. Statybos darbai, jo nuomone, buvo sustabdyti dėl avarijos. Balandžio 26 d. pranešimu pateikė, kad pasikeitė statinio statybos vadovas ir techninės priežiūros vadovas. Pranešė, kad yra atlikta ekspertizė ir laiptai išardyti. Todėl buvo logiška, jog visas likęs statinys yra tinkamas. Trūkumas buvo statinio priežiūros specialistas ir vadovas, šiuos dokumentus jau buvo įkėlęs, todėl buvo įsitikinęs, jog trūkumus pašalino. Po to, kai buvo pranešta, kad statybos darbus vykdo neleistinai, kreipėsi į specialistę, kad išsiaiškintų, ką turi daryti po avarijos tyrimo akto surašymo. Iki tol konsultacijos nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 505 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir tikrina statybos vykdymo teisėtumą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnis (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad viešojo administravimo subjektai ir kiti asmenys, kuriems pateikti šiame įstatyme nurodyti teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų ar Inspekcijos privalomieji nurodymai, privalo juos vykdyti. To paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą kai statybos metu atsirado pavojingų statinio ar jo dalies deformacijų, įvyko statomo statinio ar jo dalies avarija ar yra nustatyta avarijos grėsmė. Po sustabdymo, statytojas turi teisę tęsti statinio (jo dalies) statybą tik pašalinęs statybos sustabdymo priežastis ir gavęs Inspekcijos leidimą tęsti sustabdytą statybą. Leidimas tęsti sustabdytą statybą išduodamas gavus statytojo prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad pašalintos statybos sustabdymo priežastys (Įstatymo 13 straipsnio 7 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. S. 2021-04-16 surašytas Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-210416-00047, kuriuo nurodyta, įvykus statomo dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, dalies avarijai, sustabdyti bet kokius statybos darbus statomame dviejų butų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje (b. l. 6-9). A. S. Privalomasis nurodymas įteiktas 2021-04-16 (b. l. 10). 2021-04-26 Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktas patvirtina, kad 2021-04-26 atlikus sustabdytos statybos patikrinimą, nustatyta, kad privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-210416-00047 yra įvykdytas – statybos darbai statomame dviejų butų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, yra sustabdyti (b. l. 11-16). 2021-05-18 Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktas patvirtina, jog Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, nes patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, toliau vykdomi statybos darbai – atliekami vidaus apdailos darbai, t. y. tinkuojamos vidinės pastato patalpų sienos, taip pat nustatyta, kad atliekami apšiltinimo darbai ir tinkuojamos išorinės sienos. Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose (b. l. 17-25). A. S. pranešė, kad statomame objekte (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, statant laiptus, įvyko avarija (b. l. 42). Iš Avarijos tyrimo akto nustatyta, jog statinio avarijos tyrimo komisija, be kita ko, nurodė, jog statybos darbus galima tęsti tik pašalinus statomo dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, statybos sustabdymo priežastis ir gavus Inspekcijos leidimą tęsti sustabdytą statybą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Gavus Inspekcijos leidimą tęsti sustabdytą statybą, įvykdyti Ekspertizės akte 2 pateiktas privalomąsias pastabas ir rekomendacijas, kad statomo dviejų butų gyvenamojo namo konstrukcijos (sienų mūras, gelžbetoninės sijos ir sąramos, Teriva perdanga ir denginys, stogo konstrukcija) tenkintų statybos techninių reglamentų STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“ ir STR 2.01.01(3): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ reikalavimus (7, 8 punktai) (b. l. 26-41). Statinio dalinės ekspertizės 2021-04-21 aktu Nr. 21-20E nustatytos vidaus laiptų avarijos priežastys (b. l. 68-82). Statinio dalinės ekspertizės 2021-04-26 aktu Nr. 21-21E nustatytos sienų mūro, gelžbetoninių sijų ir sąramų, Teriva perdangos ir denginio, stogo konstrukcijos įrengimo atitiktis projektui bei esminiams statinio reikalavimams „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, „Naudojimo sauga“ bei pateiktos išvados, ir nurodyta, kad tik įgyvendinus ekspertizės VII skyriaus rekomendacijas, gyvenamosios paskirties, neypatingojo statinio konstrukcijos tenkins 2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“, „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ reikalavimus (b. l. 99-115).

Byloje nėra ginčo, kad A. S. 2021-04-16 buvo surašytas Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-210416-00047, kuriuo nurodyta sustabdyti bet kokius statybos darbus statomame dviejų butų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje (b. l. 6-9). Taip pat A. S. pripažino, kad Inspekcijai 2021-05-18 atliekant patikrinimą statybos vietoje (duomenys neskelbtini) Klaipėda, statybos darbai buvo tęsiami, nes jis manė, kad jau yra pašalinęs priežastis, dėl kurių statybos darbai buvo sustabdyti, nes pateikė reikiamus dokumentus – sutartis su statybos vadovu ir techninės priežiūros vadovu bei draudimo sutartį per IS „Infostatyba“ bei pranešęs apie ekspertizės išvadas ir pateikęs įrodymus, jog laiptai išardyti. Todėl pamatęs prie pateiktų dokumentų žymą „priimta“, buvo įsitikinęs, kad gavo leidimą tęsti statybos darbus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 126 punkte nurodoma, kad statytojas, kuriam privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų įteiktas tinkamai, privalo sustabdyti statybą, apsaugoti statybvietę ir aplinką ir gali tęsti statybą tik pašalinęs statybos sustabdymo priežastis ir Reglamento IV skyriaus šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka gavęs leidimą tęsti sustabdytą statybą, jeigu statyba nėra savavališka. Reglamento VI skirsnyje „Leidimas tęsti sustabdytą statybą“ nurodoma, kad statytojas, norėdamas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius, Inspekcijai tiesiogiai (laikantis Reglamento 6 punkto reikalavimų) arba per IS „Infostatyba“ pateikia prašymą leisti tęsti sustabdytą statybą, kurio rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu. Prašymą įgaliotas Inspekcijos pareigūnas per 3 darbo dienas įregistruoja IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos DVIS, jei dėl techninių kliūčių ar kitų priežasčių nėra galimybės įregistruoti prašymą IS „Infostatyba“. Jei statybos sustabdymo priežastys pašalintos, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo įregistravimo dienos statytojui išduoda leidimą tęsti sustabdytą statybą, kurio rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu. Jei sustabdytos statybos priežastys nepašalintos, apie tai, kad sustabdytos statybos tęsti neleidžiama, statytojas (užsakovas) per 10 darbo dienų nuo prašymo įregistravimo dienos informuojamas raštu arba per IS „Infostatyba“ (jeigu prašymas buvo pateiktas naudojantis šia sistema) nurodant priežastis (Reglamento 37, 38 punktai).

Taigi, tęsti sustabdytą statybą galima tik tuo atveju, kai statytojui, jo prašymu, išduodamas nustatytos formos leidimas tęsti sustabdytą statybą. A. S. pripažino, kad tokio leidimo nebuvo gavęs, o darbus tęsė vien informacinėje sistemoje prie savo pateiktų dokumentų pamatęs rezultatą „Priimta“. Todėl akivaizdu, jog A. S. statybos darbus tęsė negavęs leidimo tęsti statybą. Nors A. S. teigė, kad statybos sustabdymo priežastys buvo pašalintos, be to, statybos darbai buvo vykdomi statinio vietose, kurioms neturėjo įtakos įvykusi avarija, tačiau Privalomuoju nurodymu buvo sustabdyti visi statinio statybos darbai, ne vien jų dalis – laiptų įrengimas, todėl tai nepaneigia fakto, kad statybos darbai buvo tęsiami negavus tam leidimo.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pripažįstama, jog A. S., būdamas statytoju, nevykdė 2021-04-16 privalomojo nurodymo sustabdyti statybos darbus Nr. PNSD-30-210416-00047, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, ir tęsė sustabdytus statybos darbus statomame dviejų butų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nepašalinęs statybos sustabdymo priežasčių ir negavęs leidimo tęsti statybą. Tokiu būdu statytojas A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatą, todėl konstatuojama, kad A. S. padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

A. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą A. S., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas neatsargus administracinis nusižengimas, duomenų, kad A. S. anksčiau būtų baustas administracine tvarka, nėra, todėl laikytina, kad jis galiojančių nuobaudų neturi. Pažeidėjas paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes, iš esmės pripažino savo kaltę, nusižengimui įtakos turėjo ir teisinių žinių trūkumas, netinkamai aiškinantis teisės aktų reikalavimus bei komunikavimo stygius. Dėl nusižengimo pasekmių nekilo, statytojas ėmėsi priemonių šalinti statybos sustabdymo priežastis, kitų neigiamai pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta atsakingam asmeniui skirtina minimali bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl A. S. taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata ir jam skirtina mažesnė bauda, nei ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo nuomone, tokio dydžio nuobauda padės pasiekti įstatyme įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 21135545933, įmokos kodą 1001.

Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.