- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- I-4946-815/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04356-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su 2014 m. rugsėjo 29 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), neturtinės žalos atlyginimą – po 100 Lt už kiekvieną kalinimo dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d.) (b. l. 1).
2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, jis nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. laikytas Lukiškių TI-K, kuriame laikymo sąlygos neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų. Kamerų plotas nesiekė 8 m², o jose buvo 4 miegamosios vietos, kai kuriose kamerose – net 6 miegamosios vietos, kamerose buvo laikoma po 2–3 asmenis.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) vienam nuteistajam asmeniui priklauso 3,6 m² ploto.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje esantys gultai, spintelės, praustuvė, tualetas ir pertvara užima didžiąją dalį kameros ploto, todėl nuteistajam nelieka nė 2 m² laisvo ploto.
2.2. Dėl tokių nežmoniškų ir pareiškėjo orumą žeminančių sąlygų pareiškėjas nuolatos jaučiasi blogai, žeminamas, dvasiškai gniuždomas ir nepagrįstai baudžiamas, patyrė psichologinių traumų, kurių pasekmes jaučia iki šiol.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjas pažymi, kad Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė pripažino, jog nurodytos laikymo sąlygos yra nežmoniškos, tai patvirtinta ir Seimo kontrolierių 2008 m. liepos 17 d. išvadoje Nr. 4A-2008-12-437, paminėtus pažeidimus ne vieną kartą pripažino ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT).
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 9–14).
1. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau ir HN 76:2010)), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
2. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2010 m. gruodžio 2 d. vakare, 2010 m. gruodžio 3 d. – 2011 m. lapkričio 14 d., 2011 m. lapkričio 15 d. ryte, 2011 m. lapkričio 16 d. vakare, 2011 m. lapkričio 17 d. – 2012 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 20 d. ryte, 2012 m. balandžio 19 d. vakare, 2012 m. balandžio 20 d. – 2014 m. rugsėjo 29 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
2011 m. lapkričio 15 d. vakare, 2011 m. lapkričio 16 d. ryte, 2012 m. kovo 20 d., 2012 m. kovo 21 d. – 2013 m. balandžio 18 d. ir 2013 m. balandžio 19 d. ryte gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo po 3 asmenis kamerose, tai neatitiko nustatytų reikalavimų, tačiau tai nebuvo pastovus (tęstinis) neatitikimas nustatytiems reikalavimams, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto, kadangi didžiausią laiko dalį gyvenamosiose kamerose buvusių žmonių skaičius nebuvo viršytas.
3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti įstaigos teritorijoje esančiame kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis.
4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti ir tardymo izoliatoriaus, ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29; pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.1 punktą didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (jų yra 87), bei nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po du). Pažymėtina, kad nuo 2014 m. gegužės mėn. esamų laikomų asmenų skaičius įstaigoje nėra viršijamas.
5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.
Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
6. Dėl švaros, tvarkos palaikymo kamerose
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, jiems išduodamos reikalingos priemonės (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui). Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna ir dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama; minėta įmonė nuolat naikindavo vabzdžius ir graužikus, atlikdavo patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K nuo 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat naikina vabzdžius ir graužikus, prižiūri patalpas, atlieka profilaktinius patikrinimus.
7. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas valstybės biudžeto lėšas. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
8. Dėl ventiliacijos
Pagal HN76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
9. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu didžiausia dalis pareiškėjo kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Nukrypimas nuo įprastinių sąlygų nebuvo ilgalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas turėjo tam tikrų pasekmių, dėl kurių galima būtų atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. A146-1527/2012).
10. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
III
Teismo posėdyje pareiškėjas G. K., remdamasis skundu, prašė tenkinti jo reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas G. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 9–14), kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelę (b. l. 15–16)):
– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2010 m. gruodžio 2 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 104 (plotas – 7,38 m²); vakare kameroje buvo 2 asmenys;
– 2010 m. gruodžio 3 d. – 2010 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 104 ryte buvo 2, vakare – asmenys;
– 2010 m. gruodžio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 93 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo vienas asmuo, vakare – 2 asmenys;
– 2010 m. gruodžio 11 d. – 2011 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2011 m. sausio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 240 (plotas – 6,90 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 1 asmuo;
– 2011 m. sausio 7 d. – 2011 m. lapkričio 14 d. kameroje Nr. 240 ryte ir vakare buvo po 1 asmenį;
– 2011 m. lapkričio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 80 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 3 asmenys;
– 2011 m. lapkričio 16 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 3 asmenys, vakare – 1 asmuo;
– 2011 m. lapkričio 17 d. – 2011 m. lapkričio 21 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 1 asmuo;
– 2011 m. lapkričio 21 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;
– 2011 m. lapkričio 22 d. – 2011 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2011 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 2 asmenys, vakare – 1asmuo;
– 2011 m. gruodžio 10 d. – 2011 m. gruodžio 22 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 1 asmuo;
– 2011 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;
– 2011 m. gruodžio 24 d. – 2012 ;m. vasario 16 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2012 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 2 asmenys, vakare – 1 asmuo;
– 2012 m. vasario 18 d. – 2012 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 1 asmuo;
– 2012 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;
– 2012 m. vasario 23 d. – 2012 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2012 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;
– 2012 m. kovo 21 d. – 2012 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2012 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2012 m. balandžio 20 d. – 2012 m. rugpjūčio 13 d. kameroje Nr. 80 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2012 m. rugpjūčio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 97 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2012 m. rugpjūčio 15 d. kameroje Nr. 97 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2012 m. rugpjūčio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 87 (plotas – 7,90 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;
– 2012 m. rugpjūčio 17 d. – 2012 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 87 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2012 m. rugpjūčio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 84 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;
-– 2012 m. rugpjūčio 31 d. – 2012 m. rugsėjo 3 d. kameroje Nr. 84 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2012 m. rugsėjo 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 93 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;
– 2012 m. rugsėjo 5 d. – 2012 m. rugsėjo 25 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2012 m. rugsėjo 26 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 2 asmenys, vakare – 1 asmuo;
– 2012 m. rugsėjo 27 d. – 2012 m. gruodžio 12 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 1 asmuo;
– 2012 m. gruodžio 13 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;
– 2012 m. gruodžio 14 d. – 2013 m. sausio 1 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2013 m. sausio 2 d. – 2013 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2013 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 2 asmenys, vakare – 1 asmuo;
– 2013 m. vasario 2 d. – 2013 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 1 asmuo;
– 2013 m. vasario 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 83 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;
– 2013 m. vasario 9 d. – 2013 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 83 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2013 m. vasario 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 93 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;
– 2013 m. vasario 16 d. – 2013 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2013 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 2 asmenys, vakare – 1 asmuo;
– 2013 m. kovo 13 d. – 2013 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 1 asmuo;
– 2013 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;
– 2013 m. kovo 23 d. – 2013 m. birželio 20 d. kameroje Nr. 93 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;
– 2013 m. birželio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 223 (plotas – 6,83 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 1 asmuo;
– 2013 m. birželio 22 d. – 2013 m. liepos 22 d. kameroje Nr. 223 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 1 asmuo;
– 2013 m. liepos 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 89 (plotas – 7,86 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 1 asmuo;
– 2013 m. liepos 24 d. – 2013 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 89 buvo 2 asmenys kameroje;
– 2013 m. rugpjūčio 20 d. – 2013 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 89 buvo 1 asmuo;
– 2013 m. rugpjūčio 28 d. – 2013 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 89 buvo 2 asmenys;
– 2013 m. rugsėjo 24 d. – 2013 m. spalio 1 d. kameroje Nr. 89 buvo 1 asmuo;
– 2013 m. spalio 2 d. – 2013 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 89 buvo 2 asmenys;
– 2013 m. lapkričio 12 d. – 2014 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 89 buvo 1 asmuo;
– 2014 m. sausio 8 d. – 2014 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 89 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. sausio 23 d. – 2014 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 89 buvo 1 asmuo;
– 2014 m. sausio 29 d. – 2014 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 89 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. vasario 5 d. – 2014 m. balandžio 8 d. kameroje Nr. 89 buvo 1 asmuo;
– 2014 m. balandžio 9 d. – 2014 m. birželio 13 d. kameroje Nr. 89 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. birželio 14 d. – 2014 m. liepos 4 d. kameroje Nr. 89 buvo 1 asmuo;
– 2014 m. liepos 5 d. – 2014 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 89 buvo 2 asmenys.
2. Pareiškėjas Lukiškių TI-K 2010 m. gruodžio 2 d. vakare, 2010 m. gruodžio 3 d. – 2011 m. lapkričio 14 d., 2011 m. lapkričio 15 d. ryte, 2011 m. lapkričio 16 d. vakare, 2011 m. lapkričio 17 d. – 2012 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 20 d. ryte, 2012 m. balandžio 19 d. vakare, 2012 m. balandžio 20 d. – 2014 m. rugsėjo 29 d. laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (atsiliepimas (b. l. 9–14)).
3. Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu 2011 m. lapkričio 15 d. vakare, 2011 m. lapkričio 16 d. ryte, 2012 m. kovo 20 d., 2012 m. kovo 21 d. – 2013 m. balandžio 18 d. ir 2013 m. balandžio 19 d. ryte gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo po 3 asmenis kamerose, tai neatitiko nustatytų reikalavimų (atsiliepimas (b. l. 9–14)).
4. Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 10 d. pažymoje Nr. 24-6049 „Dėl G. K. skundo“ nurodė, kad visose kamerose, kuriose Lukiškių TI-K nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, ji atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kamerose taip pat įrengtas praustuvas, visose kamerose yra natūralus vėdinimas per langą, taip pat kamerose Nr. 80, 83, 84, 87, 89, 93, 97, 104, 223 ir 240 yra po 1 stalą ir po 1 lentyną maisto produktams laikyti, po 2 taburetes, kamerose Nr. 83, 84, 87, 89, 93, 97, 104 ir 240 – po 4 lovas, kamerose Nr. 80 ir 223 – po 2 lovas, kamerose Nr. 83, 84, 87, 89, 93, 97, 104 ir 240 – po 4 viršutinių drabužių pakabas, kamerose Nr. 80 ir 223 – po 2 viršutinių drabužių pakabas (b. l. 17).
5. Lukiškių TI-K dėl patalpų dezinfekcijos, kenkėjų naikinimo buvo sudaręs šias sutartis:
5.1. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytojas) (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 27)) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė sutartį Nr. 102 (toliau – ir sutartis Nr. 102) 2010 metams, pagal kurią: vykdytojas įsipareigojo, be kita ko, savo lėšomis ir darbo jėga atlikti užsakovo šioje sutartyje nurodytų patalpų priežiūrą, siekdamas išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, juos naikinti (1 punktas), atlikti tyrimus, nustatydamas kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga užtikrinti jų naikinimą, užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai naikinti kenkėjus jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną, atlikti einamuosius ir profilaktinius patikrinimus bei priežiūrą ne rečiau kaip 4 kartus per mėnesį (4 punktas); užsakovas įsipareigojo, be kita ko, apmokėti vykdytojui už atliktus darbus pagal sutartyje nustatytas sąlygas (1 punktas) (b. l. 18–21). 2010 m. lapkričio 30 d. sutartis Nr. 102 pratęsta 2011 metams.
5.2. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytojas) (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 27)) 2012 m. sausio 3 d. sudarė sutartį Nr. 102 iki 2012 m. gruodžio 31 d., pagal kurią: vykdytojas įsipareigojo, be kita ko, savo lėšomis ir darbo jėga atlikti užsakovo šioje sutartyje nurodytų patalpų priežiūrą, siekdamas išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, juos naikinti (1.1 punktas), atlikti tyrimus, nustatydamas kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas), užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga užtikrinti jų naikinimą (4.1.2 punktas), užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai naikinti kenkėjus jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (4.1.5 punktas); užsakovas įsipareigojo, be kita ko, apmokėti vykdytojui už atliktus darbus pagal sutartyje nustatytas sąlygas (1.1 punktas) (b. l. 23–26). 2012 m. sausio 3 d. sutartis Nr. 102 buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 28).
5.3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo, be kita ko: sutartyje nurodytose Lukiškių TI-K patalpose (taip pat ir miegamosiose ir pirties patalpose) teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (1.1 punktas); lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir deratizaciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį (2.1.1 punktas); lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir dezinsekciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį (2.1.2 punktas); apsilankymo objekte metu stebėti, ar objekte atsirado 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nenurodytų kenkėjų, o jiems atsiradus, informuoti užsakovą ir organizuoti kenkėjų naikinimą (2.1.3 punktas); užsakovas įsipareigojo, be kita ko, mokėti už suteiktas kenkėjų kontrolės paslaugas pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir tvarką (1.1 punktas) (b. l. 29–31).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas G. K. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – po 100 Lt už kiekvieną kalinimo dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d.). Pareiškėjas kalinimo pažeidimus iš esmės sieja su jam skirtų kamerų plotų neatitikimu teisės aktų reikalavimams, pagal kuriuos vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas G. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes G. K. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėn. (b. l. 1).
3. Minėta, kad pareiškėjas G. K. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – po 100 Lt už kiekvieną parą, praleistą Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiant galiojančius teisės aktus.
3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
3.2. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. K. į Lukiškių TI-K atvyko 2010 m. gruodžio 2 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 9-14)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas G. K. (žr. šio sprendimo konstatuojamosios dalies I skyriaus 1-3 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims tik 2011 m. lapkričio 15 d. vakare, 2011 m. lapkričio 16 d. ryte, 2012 m. kovo 20 d., 2012 m. kovo 21 d. – 2013 m. balandžio 18 d. ir 2013 m. balandžio 19 d. ryte, t. y. iš viso 33 paras (teismas laiko, kad ir pusė dienos yra pareiškėjo teisių pažeidimas), o visais kitais laikotarpiais kamerų plotai atitiko teisės aktų reikalavimus. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu pabrėžtina, kad teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, nes Lukiškių TI-K siekia užtikrinti laikomiems asmenims tvarką ir kaip įmanoma geresnes sąlygas (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į skundą, b. l. 9-14), pagal Lukiškių TI-K ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 27)) sutartis (b. l. 18-21, 23-28), taip pat Lukiškių TI-K ir UAB „Dezinfa“ 2013 m. gruodžio mėn. sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 29-31) Lukiškių TI-K atliekamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Taip pat pabrėžtina, kad patiems nuteistiesiems, suimtiesiems asmenims išduodama kalcinuota soda kamerų, kriauklių ir unitazų valymui (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į skundą, b. l. 9-14); taigi, patys nuteistieji, suimtieji turi valyti kameras, kriaukles ir unitazus.
Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (tik 33 paras pareiškėjas G. K. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai per 2010 m. gruodžio 2 d. – 2014 m. rugsėjo 29 d. laikotarpį), į tai, kad duomenų, jog pareiškėjui padaryta reali žala sveikatai, nėra, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. liepos 31 d. buvo 800 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 850 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), o nuo 2014 m. spalio 1 d. – 1035 Lt, bei nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 245 eurais, kuris priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 245 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, 245 eurus (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo už netinkamą 33 parų kalinimą laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d.
Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.