Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. K., O. S., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Be to, aiškina, kad jo senelė G. S., būdama santuokoje su jo seneliu, 1994 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ankstesnis žemės sklypo adresas buvo Salininkai (Vilniaus m.), Sodininkų bendrija „Kūryba“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip ir buto atveju, jo senelė, veikdama kaip šio žemės sklypo savininkė, mokėjo už komunalinių atliekų tvarkymą, sudarė sutartį su AB „Ignitis“ dėl elektros energijos tiekimo, dalyvavo žemės sklypo kadastrinių matavimų procese, su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė vandens tiekimo į žemės sklypą sutartį bei užsakė projektavimo darbus, reikalingus sklypo prijungimui prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų. Be to, jo senelė, sudarydama testamentą, taip pat nurodė esanti aukščiau nurodyto turto savininkė.

4. Reziumuoja, jog nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina, kad G. S. priėmė mirusio sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, nurodytą turtą neabejotinai laikė savo nuosavybe (save laikė teisėta šio turto savininke), po G. S. (G. S.) mirties rūpinosi likusiu turtu, įskaitant tiek nurodytus nekilnojamuosius daiktus, tiek kilnojamuosius daiktus.

6. Suinteresuoti asmenys O. K. (palikėjo dukra, pareiškėjo motina) ir O. S. (palikėjo sūnus, pareiškėjo motinos brolis) atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutinka; patvirtina, jog po jų tėvo G. S. (G. S.) mirties palikimą praktiškai priėmė jų motina G. S. ir dėl to jokių pretenzijų neturi; pareiškimas dėl palikimo priėmimo jų mamos notarui teikiamas nebuvo tik dėl to, kad visuose nekilnojamojo turto dokumentuose būtent jų motina buvo nurodyta kaip turto savininkė.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad G. S. (G. S.) (pareiškėjo senelis) mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).) su pareiškėjo senele G. S. (kuri mirė (duomenys neskelbtini) pagal Gyventojų registro duomenis, kitą byloje pateiktą medžiagą bei suinteresuotų asmenų atsiliepimą, G. S. (G. S.) ir G. S. turėjo du vaikus: sūnų O. S. ir dukrą O. K. (suinteresuoti asmenys). Pagal Gyventojų registro duomenis pareiškėjo A. K. motina yra suinteresuotas asmuo O. K.. Tai reiškia, jog pareiškėjo seneliai yra G. S. (G. S.) ir G. S., o jo motinos brolis yra O. S..

9. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

11. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

12. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo senelė bei atitinkamai palikėjo sutuoktinė G. S. po savo sutuoktinio, pareiškėjo senelio G. S. (G. S.) mirties ((duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą (jo dalį), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, toliau naudojosi nurodytu butu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateikti duomenys apie G. S. deklaruotą gyvenamąją vietą ir mokėtus mokesčius už butą (byloje ginčo dėl to nėra). Be to, šios išvados taikytinos ir apie per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėtą faktiškai valdyti sodą (jo dalį), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. G. S. toliau naudojosi nurodytu sodu, mokėjo visus privalomus mokesčius, sudarė sutartis dėl elektros energijos bei vandens tiekimo į jį, dalyvavo žemės sklypo kadastrinių matavimų procese bei užsakė projektavimo darbus dėl sklypo prijungimo prie vandens tinklų. Tą patvirtina pareiškėjo pateikti duomenys apie G. S. mokėtus mokesčius už žemės sklypą (sodą), jos vardu sudarytos sutartys dėl minėtų paslaugų tiekimo, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas bei užsakytas projektas dėl jau minėto sklypo prijungimo prie vandens tinklų (byloje ginčo dėl to taip pat nėra).

13. Byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad po G. S. (G. S.) mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjo senelė G. S. po jos sutuoktinio, atitinkamai pareiškėjo senelio G. S. (G. S.) mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi pastarojo palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjo senelė G. S. po G. S. (G. S.) mirties priėmė pastarojo palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio G. S. (G. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui A. K. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.