- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-17
- Bylos Nr.
- I-662-423/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00969-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Advokatai
- Natalja Moll
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko ir Nataljos Zelionkienės,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Jančiauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L.K. patikslintu skundu prašo: atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) 2013-08-05 sprendimo Nr. (6.5) I-5257 panaikinimo paduoti; panaikinti VSDFV 2013-08-05 sprendimą Nr. (6.5) I-5257; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 2013-05-20 sprendimą Nr. SE-42; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 3734,62 Lt (b.l. 60-66).
Pareiškėja skunde nurodė ir pareiškėja bei jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja ji yra dirbanti senatvės pensininkė ir jai buvo sumažinta senatvės pensija bei pakeista jos mokėjimo tvarka. Pareiškėja 2013-05-07 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydama pateikti duomenis apie tai, kokia suma buvo sumažinta senatvės pensija ir prašė išmokėti jai neišmokėtą senatvės pensijos dalį 2010-2011 metų laikotarpiu. VSDFV Kauno skyrius 2013-05-20 sprendimu Nr. SE-42 prašymo netenkino, kadangi pensija sumažinta pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas bei informavo, kad, kol nėra priimtas teisės aktas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį 2010- 2011 metais, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo. Šį sprendimą pareiškėja apskundė VSDFV, kuri 2013-08-05 sprendimu Nr.(6.5) I-5257 skundo netenkino. Pareiškėja, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, atsisako skundo reikalavimo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013-05-20 sprendimo Nr. SE-42 panaikinimo ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti. Su ginčijamu VSDFV sprendimu nesutinka, kadangi jis prieštarauja LR Konstitucinio Teismo sprendimui, pagal kurį įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų kompensavimą asmenims, kuriems senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta ir sumažinta, t. y. valstybė turi įsipareigoti tokiems asmenims, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo. Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą arba užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Pareiškėjos nuomone, atsakovas pasielgė neteisėtai, grubiai pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei LR Konstitucijos 23 ir 52 straipsnių nuostatas. Todėl pareiškėjai neišmokėta senatvės pensijos dalis turi būti grąžinta, o ginčijamas neteisėtas VSDFV sprendimas panaikintas. Taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VSDFV 2013-08-05 sprendimo Nr. (6.5) I-5257 panaikinimo paduoti, kadangi terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Jau 2013-08-26 teisme gautame skunde pareiškėja nesutiko su ginčijamu sprendimu, nors reikalavimo jį panaikinti nepateikė tik dėl rašymo apsirikimo ir prašo terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su skundu nesutiko, atsiliepime į patikslintą skundą (b.l. 69-71) nurodė, kad pareiškėja 2010-2011 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pensija pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas buvo perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal minėto įstatymo 2 priede pateiktą formulę. Atsakovo nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikytinos tik ateičiai, pensijų perskaičiavimą numatė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris galiojo ir ginčo laikotarpiu, todėl vadovaujantis šiuo įstatymu pareiškėjai paskaičiuota ir išmokėta senatvės pensija teisėtai ir pagrįstai. Pažymėjo, kad yra numatyta priimti sumažintų pensijų kompensavimo įstatymą, tačiau kol tokio įstatymo nėra pareiškėjai išmokėti neišmokėtą pensijos dalį nėra galimybės. Dėl termino atnaujinimo ginčyti VSDFV 2013-08-05 sprendimą Nr. (6.5) I-5257 nesutinka, kadangi jis, atsakovo nuomone, praleistas be svarbių priežasčių. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius 2010-04-22 sprendimu Nr. 10.33.S-6076 paskyrė L. K. 1146,92 Lt per mėnesį senatvės pensiją nuo 2010-04-11 iki gyvos galvos. VSDFV Kauno skyriaus Santakos skyriaus 2010-07-16 sprendimu Nr. 10.33.S-10552 pareiškėjai nuo 2010-08-01 atnaujintas senatvės pensijos 1146,92 Lt mokėjimas (b.l. 10-11).
Pareiškėja 2013-05-07 paprašė VSDFV Kauno skyrių grąžinti (išmokėti) jam neišmokėtą senatvės pensijos sumą, susidariusią 2010-2011 metų laikotarpiu pagal Laikinąjį įstatymą. VSDFV Kauno skyrius 2013-05-20 sprendimu Nr. SE-42 prašymo netenkino (b.l. 54). Šį sprendimą pareiškėja apskundė VSDFV (b.l. 16-17), kuri 2013-08-05 sprendimu Nr.(6.5) I-5257 skundo netenkino (b.l. 18-19).
Teismo posėdžio metu pareiškėja, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, atsisakė skundo reikalavimo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013-05-20 sprendimo Nr. SE-42 panaikinimo ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsisakymas nuo skundo įstatymui ir viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo skundo priimtinas ir byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1d. 3p. tvarka.
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3d.).
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV 2013-08-05 sprendimo Nr. (6.5) I-5257 panaikinimo paduoti, kadangi terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. LVAT savo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.3 d.) dėl termino atnaujinimo yra pažymėta, kad teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis (žr. LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį Nr.TA858-36/2012). Pagal LVAT praktiką, svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. LVAT 2012 m.balandžio 6 d. nutartį Nr.TA492-6/2012, 2011 m. birželio 3 d. nutartį Nr.TA858-44/2011, 2006 m. birželio 15 d. nutartį Nr. AS6-219/2006 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl termino skundui dėl VSDFV 2013-08-05 sprendimo Nr. (6.5) I-5257 panaikinimo paduoti atnaujinimo, pabrėžtina, kad pareiškėja, pateikdama 2013-08-26 skundą teismui, neįvardijo ginčijamo sprendimo, tačiau iš skundo turinio matyti, jog iš esmės pareiškėja su juo nesutiko, nors reikalavimo jį panaikinti nepateikė.
Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, ir vertina, kad pensijų gavėjų (šiuo atveju pareiškėjos) teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas buvo apsunkintas. Pažymėtina, jog pareiškėja turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog valstybė po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo nustatys neišmokėtos pensijos (nuosavybės) kompensavimo mechanizmą ir grąžins neišmokėtą dėl ekonominės krizės valstybinės pensijos dalį, tačiau įsitikinusi, kad įstatymų leidėjas to nedaro, prašo teisminės gynybos. Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendimu, 2010-06-29 nutarimu ir 2012-02-06 nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad turtiniai praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jai kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.
Įvertinus nurodytus pareiškėjos argumentus ir aplinkybes, matyti, kad pareiškėja siekia apginti savo pažeistas teises kreipdamasi į teismą teisminės gynybos, kuri įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ar pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje bei Konstitucijos 30 straipsnyje. Be to Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą. Išvardytas priežastis teisėjų kolegija pripažįsta svarbiomis priežastimis, kurios pareiškėjai sudarė objektyvias kliūtis paduoti teismui skundą per nustatytą procesinį terminą, todėl praleistas terminas atnaujintinas (ABTĮ 34 str. 1d.).
Pagal praktiką, formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinių teisėjų kolegijų nutartyse administracinėse bylose Nr. A552-519/2013 bei A444-2232/2013, kurios iš esmės tinka ir ginčams dėl valstybinių senatvės pensijų nepriemokų, taip pat ir LVAT 2013-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 bei išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartyje administracinėje bylose Nr. A143-816/2014, kuriose, įvertinus Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatuota, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kad termino eiga prasideda tuomet, kai asmuo gavo pirmąją pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą pensiją. Pažymėta, jog būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos LVAT praktikoje (žr., pvz., 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013, kt.).
Minėtos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog sumažinta pensija pareiškėjai buvo mokama nuo 2010-08-11 iki 2011-12-31 (b.l. 12-14). Pareiškėja su prašymu išmokėti jai Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies galiojimo laikotarpiu nepagrįstą sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį į VSDFV Kauno skyrių kreipėsi 2013-05-07 (b.l. 15, 54), t.y. 3 metų termino nepraleido, dėl to ginčo byloje nėra. Kaip ir nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstine ginčo ne per teismą nagrinėjimo tvarka.
Pareiškėja ginčija minėtą VSDFV 2013-08-05 sprendimą Nr. (6.5) I-5257, kuriame nurodytas senatvės pensijos sumažinimo pagrindas ir atsisakyta mokėti tokio dydžio senatvės pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, bei prašo priteisti jai dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-08-11 iki 2011-12-31.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 8 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2012 m. birželio 12 d.) 1 dalis reglamentavo, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį; 2 dalis reglamentavo, kad pensijų gavėjams, nurodytiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, šių asmenų pensijos perskaičiuojamos už atitinkamą mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar apmokestinamojo pelno dydį, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Jeigu šie asmenys mokestiniu laikotarpiu valstybiniu socialiniu pensijų draudimu yra draudžiami ir pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus, mokėtina pensijos dalis apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai neišmokėta ir prašoma priteisti senatvės pensijos dalis, t. y. 3734,62 Lt (b.l. 21-24), iš esmės susidarė dėl 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo. Dėl neišmokėtos pensijos dydžio ginčo taip pat byloje nėra.
Konstitucinis Teismas, ištyręs Laikinojo įstatymo nuostatų, inter alia susijusių su valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų perskaičiavimu (sumažinimu) konstitucingumą, 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog laikinas pensijų sumažinimas Konstitucijai neprieštarauja, tačiau pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2010-10-26 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“ taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2010-10-26 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
LR Konstitucijos 110 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Laikinojo įstatymo nuostatos (8 str. 1 ir 2 d.), kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012-09-21, paskelbus jį „Valstybės žiniose“, todėl minėtos LR Konstitucijai prieštaraujančios teisės aktų nuostatos šioje byloje negali būti taikomos.
Taigi, Konstituciniam Teismui pripažinus, kad dirbantiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams taikytiną teisinį reguliavimą valstybė pakeitė Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimą ir atsižvelgiant į tai teismui kyla pareiga užtikrinti veiksmingą šių teisių gynybą.
Atsakovas pateikė pareiškėjos senatvės pensijos detalų apskaičiavimą (b.l. 21-24), pagal kurį nustatyta, jog senatvės pensiją mokančiai institucijai vykdant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri vėliau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2010-08-11 – 2011-12-31 laikotarpį pareiškėja negavo 3734,62 Lt priklausančios senatvės pensijos dalies.
Šį turtinį praradimą teismas privalo visiškai pašalinti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai. Todėl VSDFV Kauno skyrius įpareigotinas išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią nepriemoką. Tokią praktiką bylose dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-474/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-432/2013). Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismui atsisakius ginti pažeistą pareiškėjos teisę būtų pažeistos LR Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į nuosavybę, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iš LR Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškėjai nepagrįstai neišmokėtos senatvės pensijos dalies, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Taigi, atsakovams nepateikus jokių duomenų, kad šiuo sprendimu apgynus pareiškėjos konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos LR Konstitucijoje įtvirtintos, ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra, jų argumentai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas oficialiai paskelbtas (t. y. įsigaliojo) tik 2012-09-21 ir jo nuostatos taikytinos tik ateičiai, todėl nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai 2011-08-11 – 2011-12-31 laikotarpiu sumažintą ir neišmokėtą pensijos dalį, laikytini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamame sprendime yra pateikiama informacija apie pareiškėjai mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis, ši pensija buvo apskaičiuojama. Be to, jame išreikšta VSDFV valia atsisakyti mokėti pareiškėjai jos pageidaujamo dydžio pensiją. Būtent šis atsisakymas ir yra administracinis aktas, kurį skundžia pareiškėja.
ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, gali skundžiamą aktą panaikinti visą arba jo dalį. Reikia pažymėti, kad skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.
Nagrinėjamos bylos kontekste iš tiesų reikia pripažinti, kad teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, priimtas jau po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t.y. po 2012-09-21, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos.
Minėta, kad pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems senatvės pensijų gavėjams sumažinta senatvės pensija, taikymo. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti ginčijamą VSDFV 2013-08-05 sprendimą Nr. (6.5) I-5257. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei 2014-04-22 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014.
Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, kurias LR Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis LR Konstitucijai, sumažinta ir neišmokėta senatvės pensijos dalis pareiškėjai priteistina iš atsakovo.
Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013 yra reikšminga šiai administracinei bylai, kadangi aplinkybės iš esmės sutampa su šios bylos aplinkybėmis. Todėl teismas neturi pagrindo tokias pat faktines aplinkybes vertinti kitaip.
Pažymėtina, kad teismo priimtą sprendimą turi būti galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, taip pat atsižvelgdama į byloje pateiktus argumentus bei informaciją apie reikalingų lėšų poreikį, siekiant pašalinti praradimus dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kad dėl to gali kilti grėsmė, jog negalės būti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015-12-31 (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str., 85-87 str., 88 str. 2p., 101 str. 3p., 102 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2013-05-20 sprendimo Nr. SE-42 panaikinimo nutraukti.
Kitoje dalyje skundą tenkinti.
Atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-08-05 sprendimo Nr. (6.5) I-5257 panaikinimo paduoti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-08-05 sprendimą Nr. (6.5) I-5257.
Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai L. K. neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010-08-11 – 2011-12-31 laikotarpį – 3734,62 Lt (1081,62 EUR).
Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui nustatyti šio sprendimo dalies dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo įvykdymo terminą iki 2015-12-31.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.