Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė – 250 MGL, tai yra 12 500 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytos dvi A. Č. laikino sulaikymo paros ir jam paskirta bausmė – 246 MGL, tai yra 12 300 (dvylikos tūkstančių trijų šimtų eurų), dydžio bauda.

Nuteistajam A. Č. nustatytas 1 (vienų) metų baudos sumokėjimo terminas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, transporto priemonė „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu (pulteliu), registracijos liudijimu, techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikaltimo darymo priemonė.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. E., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 3.4 punkto, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, iš anksto susitaręs su T. E. ir veikdamas bendrais veiksmais su juo, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tai yra Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintus 29 000 pakelių cigarečių „LF“ („Light Fight“), kurių vertė yra 102 660 eurų, bei kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka (toliau – Prekės), šiomis aplinkybėmis: 2020 m. liepos 8 d., laikotarpiu nuo apie 13.40 val. iki 13.55 val., nuo P. M. priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lydėjo T. E. vairuojamą mikroautobusą „VW Multivan“, valst. (duomenys neskelbtini) iki T. E. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kur šis (T. E.) 2020 m. liepos 8 d. apie 13.55 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnų, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, tai yra bendrais veiksmais su T. E. gabeno dalį Prekių – 29 000 pakelių cigarečių „LF“, kurių vertė – 102 660 eurų, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.3. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų A. Č. kaltę, byloje nėra, o teismo argumentai apie jo dalyvavimą padarant T. E. inkriminuotą nusikaltimą vertintini kaip prielaidos, kuriais apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrindžiamas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Č. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

5. BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šie baudžiamajame įstatyme nurodyti veiksmai yra alternatyvūs, taigi, be kita ko, pažeidus akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tvarką, asmuo realizuoja šioje baudžiamojo įstatymo normoje nurodytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

6. Šiuo atveju, A. Č. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis, veikdamas su T. E., gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Transporto priemonėje, kuria jos buvo gabenamos, A. Č. jos sustabdymo metu nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad šiuo atveju jo, kaip vykdytojo, vaidmuo nusikaltimo padaryme pasireiškė transporto priemonės cigaretėms gabenti parūpinimu ir, ją vairuojant T. E., lydėjimu iki pergabenimo vietos. Nors nuteistasis A. Č. bei jo gynėjas šią aplinkybę neigė, tačiau patikrinus skundžiamą nuosprendį teisės bei faktų taikymo aspektais apeliacinės instancijos teisme, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas trūkumų, kurie nurodomi apeliaciniame skunde, neturi, jame keliamos abejonės dėl netinkamo, neišsamaus įrodymų vertinimo yra nepagrįstos. Priešingai, nuosprendis dėl A. Č. padarytos nusikalstamos veikos įrodytumo yra pakankamai motyvuotas, o teismo išvados neprieštaringos. Iš jo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, išdėstė ikiteisminio tyrimo metu teisėtais būdais surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, juos išanalizavo gretindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl A. Č. kaltės kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarius nusikalstamą veiką. Taigi, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pagrindo teigti, kad apeliaciniame skunde nurodyti įrodymų vertinimo pažeidimai sukliudė pirmosios instancijos teismui teisingai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nėra.

7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus nustatė, kad 2020 m. liepos 8 d. 13.55 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme (T. E. gyvenamojoje vietoje) buvo sulaikytas T. E., vairavęs mikroautobusą „VW Multivan“. Transporto priemonę patikrinus, joje buvo rastos 58 dėžės, tai yra 29 000 pakelių, Rusijos Federacijos banderolėmis pažymėtų cigarečių, kurių vertė viršija 250 MGL (102 660 eurų), taigi šios aplinkybės patvirtina objektyviuosius BK 199² straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius – neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, kuris taip pat inkriminuotas ir A. Č., kaip šios nusikalstamos veikos darymo bendrininkui. Todėl atsakant į apeliacinio skundo argumentus, būtina įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka tam, kad konstatuoti tiesiogiai akcizais apmokestinamų prekių transporto priemone nevežusio, bet kitaip savo aktyviais veiksmais prie jų gabenimo prisidėjusio, asmens kaltę įvykdžius BK 199² straipsnyje numatytą veiką.

8. Byloje esantis vaizdo įrašas iš savitarnos plovyklos (duomenys neskelbtini) bei jo apžiūros protokolas patvirtina įvykių, buvusių iki to momento, kai policijos pareigūnai sustabdė T. E. vairuotą transporto priemonę, eigą. Iš prie apžiūros protokolo esančioje fotolentelėje užfiksuotų aplinkybių matyti, kad pro šią plovyklą pravažiuojama vykstant į (duomenys neskelbtini) uždarame kieme esantį angarą, kuriame, kaip patvirtino pats nuteistasis A. Č., jis laikė mikroautobusą „VW Multivan“, kuriuo ir buvo gabenamos cigaretės. Vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas patvirtina, kad A. Č. automobiliu „VW Sharan“ angaro kryptimi nuvažiavo 2020 m. liepos 8 d. 13.01 val. Nors iš vaizdo įrašo negalima spręsti apie asmenų, vykusių kartu su juo, skaičių, tačiau jau po kelių minučių, tai yra 13.04–13.05 val., iš šio kiemo išvažiavo A. Č. faktiškai priklausantis mikroautobusas „VW Multivan“, vairuojamas T. E., o 13.08 val. – automobilis „VW Sharan“, kuriame sėdėjo vienas asmuo – A. Č.. Taigi, tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad A. Č. parūpino transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti. Aplinkybę, kad T. E. transporto priemone „VW Multivan“ naudojosi aptariamu metu, patvirtina ir šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti ir šio nuteistojo patvirtinti pirmosios instancijos teisme. Iš dalies tai patvirtina ir paties A. Č. parodymai, kuriais jis neneigia transporto priemonės perdavimo T. E.. Tačiau jis tvirtina, kad automobilį jis paskolino T. E. ne su nusikalstamos veikos vykdymu susijusiam tikslui, o apie daromą nusikaltimą jis nežinojo. Šie nuteistojo teiginiai bei jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip nepagrįsti, kadangi juos paneigia tolesnė A. Č. veiksmų seka.

10. Liudytojas policijos pareigūnas K. M. M. teismo posėdyje nurodė, kad A. Č. stebėtoje kelio atkarpoje pamatė 2020 m. liepos 8 d. po pietų. Tokie jo parodymai patvirtina ir teismo ištirtame tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, kad apie 13.40 val., iš kelio (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) g. įsuko A. Č. vairuojamas automobilis „VW Sharan“, kuris dideliu greičiu nuvyko link (duomenys neskelbtini). Iš interneto tinklalapyje Google Maps esančių duomenų matyti, kad atstumas nuo (duomenys neskelbtini), kurioje A. Č. buvo 13.08 val., iki (duomenys neskelbtini), važiuojant automobiliu keliu (duomenys neskelbtini) įveikiamas per maždaug 9 minutes, o atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki P. M. priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) sav., iš kurio buvo gabenamos cigaretės, įveikiamas per 11 minučių. Nuo P. M. sodybos iki (duomenys neskelbtini) nuvykstama per 12 minučių. Atsižvelgiant į tai, kad nuo A. Č. išvykimo iš angaro, esančio (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini) buvo praėjus apytiksliai 22 min., galima spręsti, jog jis neabejotinai turėjo galimybę per šį laikotarpį nuvykti tiek iki P. M. sodybos, tiek ir iš jos – iki (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, vien tai, kad nuteistajam A. Č. per šį laikotarpį neliktų laiko pakrauti 58 dėžėms cigarečių į transporto priemonę, jo kaltės nepaneigia, kadangi, kaip minėta, jis veikė kartu su nusikalstamos veikos darymo bendrininku T. E., kuris faktiškai naudojosi (duomenys neskelbtini) buvusia cigarečių laikymo vieta (P. M. garažu) ir į (duomenys neskelbtini) atvyko vėliau (apie 13.50 val.), taigi neabejotinai turėjo galimybę ne tik nuvykti į (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) esančio angaro išvykęs 13.04 val.), bet ir nuvykęs į (duomenys neskelbtini) sukrauti cigarečių krovinį į automobilį. Pastarojo asmens kaltės klausimas, taigi ir objektyvios galimybės sukrauti dėžes į transporto priemonę egzistavimas, šioje byloje nekvestionuojamas, tai objektyviai patvirtina ir aplinkybė, kad sustabdžius transporto priemonę „VW Multivan“, joje buvo rastos cigaretės.

11. Liudytojas K. M. M. taip pat nurodė, kad A. Č., pirmą kartą atvykęs į (duomenys neskelbtini), netrukus apsisukęs iš jos išvažiavo. Tokie šio pareigūno parodymai atitinka ir minėtame tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, kad A. Č., nuvykęs iki (duomenys neskelbtini), apsisuko ir važiavo atgal iki kelio (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai nei teigė nuteistasis, jis, būdamas (duomenys neskelbtini), šiuo atveju į T. E. namus neužsuko. Jo versiją dėl buvimo (duomenys neskelbtini) tikslo paneigia ir kitos aplinkybės. Logiškai nepagrindžiama, jog transporto priemonę tariamai paskolinęs T. E. baldams parsivežti 13.04 val., jau 13.40 val., tai yra praėjus vos 36 min., nuteistasis A. Č. važiavo tikrinti, ar T. E. ji nebereikalinga. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad po kelių minučių nuo A. Č. pirmojo išvykimo iš (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) kelio pusės dideliu greičiu pakartotinai atvažiavo automobilis „VW Sharan“, vairuojamas to paties nuteistojo A. Č., tik paskui jį jau važiavo mikroautobusas „VW Multivan“, kuris apie 13.50 val. buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) namo kieme su neteisėtai gabentomis cigaretėmis (1 t., b. l. 188). Tai policijos pareigūnas patvirtino ir apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme. Be to, iš 2020 m. liepos 8 d. T. E. laikino sulaikymo protokolo matyti, kad jam ši procesinė prievartos priemonė buvo taikyta nuo 13.55 val., užklupus jį darant nusikalstamą veiką, kas pagrindžia pareigūno K. M. M. apklausos teisme metu ir tarnybiniame pranešime nurodomą galimą mikroautobuso sustabdymo (duomenys neskelbtini) namo kieme laiką. Šis pareigūnas, tiek apklausiamas kaip liudytojas, tiek ir tarnybiniame pranešime nurodė, kad jam bendraujant su T. E., į akligatvį, kuriame buvo pastarojo gyvenamoji vieta, įsuko transporto priemonė „VW Sharan“, tačiau A. Č. galimai pamačius K. M. M. ir pareigūnui einant link nuteistojo, siekiant ir jį sulaikyti, jis išvažiavo iš šalutinio kelio atbuline eiga, pasuko link (duomenys neskelbtini) ir, pareigūnams vejantis, važiuodamas dideliu greičiu, pasuko į kelią Nr. (duomenys neskelbtini). Tai vėlgi paneigia A. Č. nurodomas aplinkybes, jog jis (duomenys neskelbtini) buvo siekdamas patikrinti, ar T. E. nebereikalingas paskolintas mikroautobusas. Pažymėtina, kad šiai transporto priemonei jau stovint namo kieme, A. Č. iki jo netgi neprivažiavo, o, priešingai, pamatęs kitus asmenis (pareigūnus, vilkinčius civiliais drabužiais, atvykusius policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėta transporto priemone), iš įvykio vietos nedelsdamas išvyko.

12. Nors apeliaciniame skunde ginčijamos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, teigiant, kad šiame procesiniame dokumente užfiksuota informacija buvo nepagrįstai suabsoliutinta, tačiau, kaip jau minėta, šias aplinkybes policijos pareigūnas K. M. M. patvirtino ir apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme. Pagrindo netikėti bylos baigtimi nesuinteresuoto pareigūno parodymais nėra, jokių jo suinteresuotumą lemiančių aplinkybių nenurodė nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas apeliaciniame skunde. Liudytojo parodymus iš dalies patvirtina ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos J. K. 2020 m. liepos 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 8 d. apie 13.40 val. iš budėtojo buvo gauta informacija apie nestabdomą automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pastebėtas (duomenys neskelbtini) ribose (ši vietovė pasiekiama važiuojant keliu Nr. (duomenys neskelbtini), link kurio, kaip nurodė K. M. M., nuvyko A. Č.), o jo vairuotojas A. Č. sulaikytas dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Pažymėtina, kad pareigūnų surašyti dokumentai gali būti laikomi turinčiais reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, jei juose yra užfiksuoti duomenys, kurie gali patvirtinti ar paneigti bet kokią aplinkybę, ir šiuos duomenis galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo BBS nutartis byloje Nr. 2K-65-648/2021). Kaip jau minėta, aplinkybės, išdėstytos pranešime, teismo buvo patikrintos BPK nustatyta tvarka.

13. Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad A. Č. itin trumpu laikotarpiu du kartus buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) kelio atkarpą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kelio, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrindo vertinti, kad tokiu būdu jis siekė atsiimti T. E. paskolintą mikroautobusą, nėra. Kaip minėta, pirmuoju atveju A. Č. pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, neužsukdamas į akligatvį, kurio gale yra pastatas, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini) (T. E. gyvenamoji vieta). Antruoju atveju, mikroautobusas „VW Multivan“, kurį neva ketino atsiimti A. Č., važiavo paskui jo paties vairuojamą transporto priemonę. Kaip matyti iš aprašytos įvykių eigos, į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą pirmiau už A. Č. paskui minėtą mikroautobusą atvažiavo policijos pareigūnai, taigi akivaizdu, kad A. Č. ir šį kartą nevažiavo kryptingai į T. E. gyvenamąją vietą. Todėl atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo A. Č. argumentai, jog jis analizuojamų įvykių metu (duomenys neskelbtini) buvo turėdamas tikslą iš T. E. atsiimti šiam paskolintą mikroautobusą, o A. Č. veiksmų eiga neabejotinai patvirtina jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, kuris pasireiškė ne tik transporto priemonės cigaretėms gabenti suteikimu, bet ir vietovės tikrinimu bei mikroautobuso su neteisėtai gabenamomis akcizais apmokestinamomis prekėmis lydėjimu. Tokie jo aktyvūs veiksmai rodo nuteistojo kryptingą tyčią siekiant su bendrininku iš anksto numatyto rezultato – pergabenti cigaretes iš pirminės jų laikymo vietos į T. E. namus, todėl sudaro pagrindą spręsti apie A. Č. bendrą tiesioginę tyčią su T. E. gabenti akcizais apmokestinamas prekes. Pažymėtina, kad bendrininkavimo instituto esmė lemia, jog bendrai veikiantys asmenys nebūtinai turi įgyvendinti visus jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviuosius sudėties požymius sudarančius veiksmus, kadangi bendrininkavimui konstatuoti pakanka nustatyti, jog jie savo veiksmais prisidėjo bent prie dalies jų realizavimo. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nors A. Č. nebuvo transporto priemonėje, kuria buvo gabenamos cigaretės, tačiau jo kryptingais tyčiniais veiksmais realizuojant bendrą jo bei bendrininko sumanymą buvo reikšmingai prisidedama siekiant užtikrinti saugų krovinio pergabenimą. Taigi, tai sudaro pagrindą spręsti apie BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumos egzistavimą, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

14. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje kvestionavo ir ikiteisminio tyrimo šioje baudžiamojoje byloje pradėjimo pagrindus, teigdamas, kad nors policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma apie tai, jog buvo disponuojama kriminalinės žvalgybos informacija, tačiau jokie jos duomenys šioje byloje nėra pateikti, neaišku, kaip ir kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniu pranešimu informavus apie galimą BK 199² straipsnyje numatytos veikos padarymą, o ne remiantis kriminalinės žvalgybos duomenimis. Liudytojas policijos pareigūnas K. M. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino aplinkybes, nurodytas jo tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių, o A. Č. kaltė buvo įrodinėjama ikiteisminio tyrimo, bet ne kriminalinės žvalgybos metu surinktais, duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių, jau pradėjus baudžiamąjį procesą surinktų įrodymų visumos pakanka A. Č. kaltei pagrįsti, o vien tai, kad policijos pareigūnai, disponuodami tam tikra informacija, dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo atliko prevencinio pobūdžio veiksmus – stebėjo teritoriją, kuria galimai bus neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, ir kurių metu paaiškėjo nusikalstamos veikos požymiai, savaime tokių jų veiksmų neteisėtumo nelemia. A. Č. kaltė grindžiama teisme tiesiogiai ištirtais įrodymais (liudytojų, nuteistųjų parodymais, specialisto išvadomis, kratos ir dokumentų pateikimo, įvykio vietų, daiktų apžiūros protokolais ir kitais bylos įrodymais), todėl pagrindo spręsti, kad šioje byloje buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pradedant ikiteisminį tyrimą ar jo metu renkant tyrimui reikšmingus duomenis, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą atmesti.