Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-361-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-26
Bylos Nr.
1A-272-361-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
V. T.
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-361/2008Teisėja L.Venckuvienė Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.3.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.3.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Daliaus Jocio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui advokatui Eugenijui Paročkai,nuteistajam V. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teismas, išnagrinėjęs šią bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. apylinkės teismo nuteistas už tai, kad 2007-02-03, apie 21.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, išgertuvių metu neleido M. U. išeiti iš buto, t. y. V. T. nustūmė M. U. į kambarį ant lovos ir pareikalavo atiduoti vertingus daiktus. Nukentėjusiajam pasakius, kad nieko gero neturi, ir paprašius paleisti, E. P. smogė jam kumščiu į nosį, o V. T. laikė jį už peties ir neleido atsistoti. M. U., išsigandęs fizinio smurto, padavė E. P. 25 litus. J. M. stovėdama šalia šaukė, kad muštų nukentėjusįjį kuo stipriau ir atimtų iš jo visus vertingus daiktus, taip grasindama pavartoti fizinį smurtą, o tuo pat metu E. P. smogė M. U. kumščiu vieną kartą į nosį, po to kumščiu trenkė vieną kartą į lūpą, vieną kartą į ausį, vieną kartą į antakį, dėl to jam buvo padaryta nosies nugarėlės poodinė kraujosrūva, viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosrūva ir gleivinės nubrozdinimas, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to V. T. laikė M. U. ir kartu su E. P. kraustė nukentėjusiojo kišenes. E. P. iš nukentėjusiojo striukės dešinės pusės kišenės ištraukė 1200 1itų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-E730“ su 30 litų vertės SIM kortele, iš vidinės striukės kišenės dešinės pusės ištraukė 950 litų, kuriuos perdavė J. M., o vėliau E. P. su J. M. pinigus pasidalijo pusiau, nuo rankos nusegė 160 1itų vertės sidabrinę grandinėlę bei 90 litų vertės laikrodį QQ. Tokiu būdu V. T. veikdamas bendrininkų grupe pavartodamas fizinį smurtą iš M. U. pagrobė turto už 2455 litus.

Nors nuteistojo apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodyta, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turi iš naujo nagrinėti bylą, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis V. T. neigia savo kaltę ir prašo jį išteisinti.

Nuteistasis V. T. nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, nes teismas nesivadovavo jo parodymais. Buvo atsižvelgta tik į tai, kad jis šešis kartus teistas ir yra pripažintas recidyvistu. Nuteistasis pažymi, kad nukentėjusiojo M. U. parodymai yra netikslūs, todėl teismas negalėjo jais vadovautis.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistojo V. T. kaltės bei jam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio.

Apylinkės teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad V. T. atliko aktyvius veiksmus: stūmė nukentėjusįjį, apieškojo jo kišenes, pagrobė jo daiktus. Tokiu būdu V. T. bendrais veiksmais su nusikaltimo bendrininkais (dėl šios veikos padarymo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-17 nuosprendžiu jau nuteistais J. M. ir E. P.) siekdamas pagrobti svetimą turtą, plėšimo būdu pagrobė jį iš nukentėjusiojo M. U., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusiojo M. U. parodymai yra netikslūs, yra nepagrįsti. Iš karto po apiplėšimo 2007 m. vasario 3 d. nukentėjusysis pareiškime policijai nurodė, kad susipažino su vyriškiu, kuris pasiūlė važiuoti pas jį į namus ir išgerti. Taksi automobiliu atvažiavus į (duomenys neskelbtini) butą ir išgėrus kelis stiklelius degtinės, prie jo priėjo vienas iš bute buvusių vaikinų ir pareikalavo atiduoti viską, ką turi, bei pradėjo jį mušti rankomis, vyriškis, su kuriuo atėjo, neleido jam atsistoti ir pabėgti (b. l. 1, t. 1).

Apklausiamas kaip liudytojas praėjus kelioms dienoms po apiplėšimo, t. y. 2007 m. vasario 6 d. M. U. paaiškino, jog virtuvėje išgėrė po kelis stikliukus degtinės, parūkė, pasikalbėjo, tiksliai neprisimena, apie ką. Bute jis išbuvo apie 1 val. Kai susiruošė eiti namo, vyriškis, su kuriuo susipažino prie baro, nustūmė jį į kambarį ant lovos. Tuo metu prie jo priėjo tas jaunuolis apie 16 metų, o mergina stovėjo jiems už nugaros, o tie trys mažesni berniukai sėdėjo ant kitos lovos. Vyriškis pradėjo šaukti, ką jis turi vertingo. Jis bandė stotis nuo lovos, sakydamas, kad nieko gero neturi, ir prašė, kad jį paleistų namo, bet vyriškis vėl jį nustūmė ant lovos. Jis bandė stotis keletą kartų, bet vyriškis jį nustumdavo. Po to tas paauglys smogė jam kumščiu į nosį vieną kartą, o vyriškis laikė už peties ir neleido atsikelti. Kai padavė pinigus, paauglys dar ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė jam į lūpą, ausį, antakį. Kai jį mušė, mergina šaukė jam už nugaros, kad muštų kuo stipriau ir atimtų viską. Po to vyriškis laikydamas jį kartu su paaugliu iškraustė jo kišenes (b. l. 8–9, t. 1).

Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pažymėjo, kad bute buvo J. M., E. P. ir trys vaikai. Suaugę nuėjo į virtuvę, išgėrė po kelis stikliukus degtinės, parūkė. Jam susiruošus eiti namo V. T. pastūmė jį ant lovos, reikalavo atiduoti daiktus. Priėjo E. P., abu pradėjo šaukti ir klausti, ką jis turi vertingo, reikalavo viską atiduoti. Jis bandė stotis nuo lovos, bet V. T. vėl jį nustūmė ant lovos. E. P. smogė jam kumščiu į nosį vieną kartą, o V. T. laikė už peties ir neleido atsikelti. Po smūgio išsigandęs jis padavė 25 litus smulkiais pinigais. Kai padavė pinigus, E. P. dar ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė jam į lūpą, ausį, antakį. J. M. tuo metu stovėjo jam už nugaros, šaukė, kad muštų kuo stipriau ir viską atimtų. Po to abu kaltinamieji iškraustė jo kišenes (b. l. 10–11, t. 3).

Vertinant nukentėjusiojo parodymus ir jų evoliuciją, nukentėjusiojo M. U. parodymai vertintini kaip patikimas įrodymų šaltinis, jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, detalūs, abejoti jų patikimumu nėra pagrindo, juolab, kad nukentėjusiojo parodymuose nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje nustatyti objektyvūs įrodymai (J. M. ir E. P. parodymai, byloje surinkta rašytinė medžiaga).

Remiantis byloje surinta medžiaga apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. T. veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir J. M. pagrobė nukentėjusiojo turto už 2455 litus. Kaltinamojo V. T. bendri veiksmai su nusikaltimo bendrininkais – smurto pavartojimas, siekiant pagrobti svetimą turtą, rodo, kad jie veikė bendrai ir siekė vieno bendro tikslo – svetimo turto, ir jį plėšimo būdu pagrobė.

Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog nukentėjusysis kaltinamuosius siekė apkalbėti, įvykio metu jis nebuvo girtas, nukentėjusiojo kraujyje iš karto po įvykio nustatytas alkoholio kiekis buvo tik 0,23 promilės (b. l. 16, t. 1).

Paties nuteistojo V. T. parodymais nustatyta, kad jis pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neatsimena visų įvykio aplinkybių, bet neneigia, kad galėjo padaryti kaltinime nurodytus veiksmus (b. l. 9, t. 3).

Apylinkės teismas teisingai nustatė nuteistojo V. T. atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

V. T. anksčiau šešis kartus teistas už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. Apylinkės teismai pagrįstai charakterizavo jį kaip asmenį, atkakliai nenorintį keisti nusikalstamo gyvenimo būdo. Apylinkės teismas teisingai ginčijamu nuosprendžiu paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria realią laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad V. T. nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajam M. U. nėra atlyginęs, tad pagrįstai iš jo priteistas civilinis ieškinys, be to, jis buvo pasislėpęs nuo teismo, dėl to baudžiamoji byla Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 4 d. nutartimi jo atžvilgiu buvo išskirta į atskirą baudžiamąją bylą.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. T. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir bausmės paskirtį (BK 41 str.), todėl yra teisinga bei optimali. Nuteistąjį išteisinti ar kitaip keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Remigijus PreikšaitisDalius Jocys