- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- 2YT-2224-559/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01659-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., V. R., L. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: D. S., V. R. ir L. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini).), mirusio 1996-03-04, priėmė palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad 1987 m. liepos 23 d. mirė jo motina L. Š., o 1996 m. kovo 4 d. mirė tėvas J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini). Iki mirties tėvai gyveno ir buvo registruoti adresu (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties, jos palikimą priėmė tėvas J. Š.. J. Š. testamento nepaliko. Tėvai, gyvendami santuokoje, buvo įgiję gyvulių, naminių paukščių, baldų, žemės ūkio padargų, namų apyvokos daiktų bei nekilnojamo turto, kurio iki mirties nespėjo įregistruoti savo vardu. Šis turtas įgijimo metu buvo sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Tėvų santuokoje statybos būdu įgytą nekilnojamą turtą sudarė: gyvenamasis namas lAlm (statytas 1956 m.), veranda lalž (statyta 1980m.), malkinė 211 ž (statyta 1970 m.), lauko virtuvė 4Ilž (statyta 1976 m.), pirtis 5Ilm (statyta 1950 m.), kiemo rūsys 3Ilp (statytas 1967m.), rūsio priestatas lilp (statytas 1970 m.) ir malkinė 211 ž (statyta 1970 m.), esantys (duomenys neskelbtini). Šiuose pastatuose tėvai gyveno ir tvarkėsi iki mirties. 1996 metais po tėvo J. Š. mirties dėl paveldėjimo pagal įstatymą į notarų biurą niekas nesikreipė, nes tarpusavyje su broliu ir seserimis buvo susitarę, kad pareiškėjas ir toliau gyvens bei tvarkysis tėvų namų valdoje. Tiek tuo metu, tiek ir vėliau jis klaidingai suprato, kad niekur papildomai kreiptis nereikia, o pasilikus ir toliau gyventi namų valdoje, viskas susitvarkys savaime. Iš karto po tėvo mirties jis pradėjo tvarkytis ūkyje ir toliau ruošė dokumentaciją teisinei pastatų registracijai atlikti, kuri buvo baigta tik 2011-11-17. Taigi po tėvo J. Š. mirties turtą perėmė savo žinion, prižiūrėjo ir juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, bei jį valdė kaip savo, t. y. faktiškai priėmė tėvo J. Š. palikimą, pradėdamas turtą valdyti, ir taip aktyviais veiksmais išreiškė savo, kaip įpėdinio valią, liudijančią savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kiti galimi įpėdiniai - J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini). )dukra D. S. ir 2009-06-12 mirusios dukros F. R. vaikai V. R. ir L. S., palikimo taip pat nepriėmė.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pareiškimą palaiko. Byla nagrinėtina pareiškėjui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys D. S., V. R. ir L. S. pateikė teismui prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, jie sutinka su pareiškėjos prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 1987 m. liepos 23 d. mirė pareiškėjo motina L. Š. (b. l. 10). Byloje pateiktos paveldėjimo bylos Nr. 173/87 kopijos (b. l. 15-22) duomenimis nustatyta, kad po L. Š. mirties palikimą įstatymo nustatyta tvarka priėmė jos sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)..). J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)..) mirė 1996 m. kovo 4 d. (mirties liudijimo AC Nr. 008643 kopija; b. l. 11). Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro 2017 m. sausio 4 d. liudijimo (reg. Nr. ZB-59; b. l. 56) ir testamentų registro (b. l. 23) duomenimis nustatyta, kad po J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)..) mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir notaro biure nebuvo gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad nei L. Š., nei J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini).)vardu nekilnojamųjų daiktų Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota (b. l. 25), tačiau iš (duomenys neskelbtini). seniūnijos 2017-01-10 pažymos apie pastatus ir pateiktų Techninės apskaitos bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini). seniūnijos ūkinėje knygoje buvo užregistruoti J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)..) pastatai (gyvenamasis namas, (statytas 1956 m.), malkinė, lauko virtuvė, pirtis, kiemo rūsys, malkinė), esantys (duomenys neskelbtini).. Pastatų savininkas mirė nespėjęs įregistruoti savo daiktinių teisių Nekilnojamojo turto registre.
Per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)..) su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, nes palikimą po tėvo mirties jis priėmė kitu būdu – pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. po tėvo mirties J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)..) naudojosi tėvų paliktais namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius, susijusius su paveldimo turto išlaikymu, pradėjo rūpintis paveldimų pastatų kadastro duomenų dokumentų rengimu ir jų įteisinimu Nekilnojamojo turto registre (dokumentai parengti po palikėjo mirties 2011 m.), tokiu būdu aktyviais veiksmais išreikšdamas savo valią priimti palikimą. Šį faktą patvirtina pareiškėjo pateikti byloje rašytiniai įrodymai: Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos ir techninės apskaitos bylos kopijos, (duomenys neskelbtini). seniūnijos 2017-04-18 pažymos Nr. IP-17 ir Nr. IP-16, patvirtinančios, kad nėra įsiskolinimo už paslaugas seniūnijai bei, kad pareiškėjas prižiūri tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).
Kiti suinteresuoti asmenys, palikėjo dukra D. S. ir mirusios dukros F. R. vaikai V. R. ir L. S., būdami suinteresuotais asmenimis šioje byloje, prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškia, su pareiškėjo pareiškimu sutinka.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1964 m. red. 587 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.51 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)..) po tėvo J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)..), mirusio 1996-03-04, mirties, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)..) turėtą turtą ir turtines teises.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu.
Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti ne tik pareiškime nurodytą turtą, bet ir visą turtą bei turtines teises.
Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo J. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1996-03-04, mirties, pradėdamas faktiškai valdyti J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)..) turėtą turtą ir turtines teises.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.