- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2-1490/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00778-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medelkom“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medelkom“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Medelkom“, atstovaujamo direktoriaus S. Č., kuris taip pat yra ir vienas iš pareiškėjų dėl bankroto bylos iškėlimo, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-4032-392/2013 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Medelkom“ akcininkų S. Č., T. P., I. M., A. K., J. V. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medelkom“ iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. Č., T. P., I. M., A. K., J. V. prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Medelkom“. Nurodė, kad 2013-04-02 įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas inicijuoti UAB „Medelkom“ bankroto procedūrą, kadangi bendrovės nuosavas kapitalas pasidarė neigiamas (-553 771 Lt), akcininkai lėšų padidinti įstatinį kapitalą neturi, bendrovė 9 mėnesius nemoka darbuotojams darbo užmokesčio, ilgalaikis įmonės turtas įkeistas bankui, siekiant užtikrinti paskolos grąžinimą, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija turtą 1,2 karto, todėl akivaizdu, kad įmonė negali vykdyti įsipareigojimų, o jos skolos tik didėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Medelkom“. Teismas nustatė, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija jos daugiau kaip pusę į balanso įtraukto turto vertės, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 306 764 Lt, o turto įmonė turėjo tik 2 752 993 Lt, be to, įmonė viešai paskelbė, kad negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl jai keltina bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Medelkom“, atstovaujamas direktoriaus S. Č., kuris taip pat yra ir vienas iš pareiškėjų dėl bankroto bylos iškėlimo, prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad, įvertinus, tai, kad įmonė savo daugiametėje veikloje vykdydama savo pagamintos ultragarsinės medicinos diagnostikos aparatūros prekybą vidaus ir tarptautinėje rinkoje įgijo daug nuolatinių verslo partnerių, jog šiuo metu naujai atsirado įmonės verslo plėtros tęstinumo galimybės, taip pat buvo pasitarta su kitais įmonės akcininkais, įmonė turės galimybę panaikinti bankroto bylos iškėlimo pagrindus.
Pareiškėjai UAB „Medelkom“ akcininkai T. P., I. M., A. K., J. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirojo skundo nagrinėjimo objektas yra teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui UAB „Medelkom“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal UAB „Medelkom“ 2013-04-02 balansą, parengtą už 2012 m., įmonės turto vertė sudarė 2 752 993 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 306 764 Lt (b. l. 18). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarties priėmimo dieną neturėjo pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Medelkom“ pagal jos akcininkų, bendrai turinčių 100 proc. akcijų (b. l. 33), pateiktą pareiškimą, kadangi bankroto bylos iškėlimui buvo abi, nors būtina tik viena, sąlygos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje: įmonė pripažintina nemokia, nes ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) (b. l. 38-39 nurodytos skolos tiekėjams 2012-12-31, b. l. 40 skola bankui 2012-12-31), ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas) (b. l. 18, 19), taip pat įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą (b. l. 33, 36-37) bei įmonė viešai paskelbė apie negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais (b. l. 35).
Atskirajame skunde apeliantas UAB „Medelkom“, atstovaujamas įmonės direktoriaus S. Č., kuris taip pat yra ir vienas iš įmonės akcininkų bei pareiškėjų, iš esmės neginčija tos aplinkybės, kad teismas įmonės nemokumo faktą nustatė neteisingai, tačiau nesutinka su bankroto bylos iškėlimo įmonei faktu dėl to, kad, pasak jo, yra galimybė tęsti vykdomo verslo plėtrą atsižvelgiant į tai, kad įmonė turi ilgametę nuolatinę rinką ir nuolatinį verslo partnerių poreikį bendrovės gaminamai produkcijai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde dėstomi argumentai, prie jo pridėti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad įmonė yra nemoki ir yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą.
Apeliantas nurodo, kad nuo kreipimosi į teismą dienos atsirado galimybės kartu su Rusijos verslo partneriais pradėti naują ultragarsinės diagnostikos aparatūros gamybos liniją, šiam projektui vystyti į bendrovę ketinama investuoti 500 000 eurų, taip pat pradėtos derybos ir su kitais ilgamečiais užsienio verslo partneriais dėl naujos ultragarsinės diagnostikos aparatūros tyrimų, gamybos ir prekybos, tačiau šios aplinkybės yra grindžiamos tik prielaidomis bei ketinimais, nepateikiant jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti priešingų pirmosios instancijos teismui padarytų išvadų dėl įmonės mokumo fakto buvimo. Jo pateikta sutartis dėl gamybos teisių perdavimo ir bendradarbiavimo yra surašyta užsienio kalba, nepateikiant vertimo į lietuvių kalbą, nevertintina (CPK 113 straipsnio 3 dalis).
Pateiktas „Swedbank“, AB raštas dėl kredito linijos termino pratęsimo patvirtina, kad bankas gavo UAB „Medelkom“ prašymą ir kad jis bus apsvarstytas iki 2013-06-05. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas prašymas būtų patenkintas ir UAB „Medelkom“ pratęstas kredito linijos terminas ir atitinkamai prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymas atidėtas vėlesnei datai, kas galėtų įtakoti įmonės mokumo vertinimą.
2013-05-13 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita bei 2013-05-15 sudarytas įmonės balansas taip pat nepaneigia teismo nustatyto įmonės nemokumo fakto, kadangi, nors įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo iki 2 929 353 Lt lyginant su 2012 m. (3 306 764 Lt), tačiau vis vien jie viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę, tuo tarpu apeliantas nenurodo ir nepateikia įrodymų, kad šis santykis yra nustatytas neteisingai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pasitarė su akcininkais dėl įmonės veiklos tęsimo, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė. Suteikus galimybę pareiškėjams – akcininkams pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, jie šia procesine teise nepasinaudojo, todėl nesant duomenų apie tai, kad apelianto atstovui bei vienam iš akcininkų S. Č. būtų suteikta teisė atstovauti kitus akcininkus, negalima pripažinti, kad jie sutinka su atskiruoju skundu ir pritaria jame išdėstytai pozicijai dėl nutarties panaikinimo bei ketinimo plėtoti įmonės veiklą. Apelianto pateiktas daugumos darbuotojų pareiškimas dėl bankroto procedūrų nutraukimo (b. l. 87) taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad po nutarties priėmimo pasikeitė bankroto bylos iškėlimo klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad net ir iškėlus įmonei bankroto bylą, ir įgyvendinant bankroto procedūras, kuriomis siekiama apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, visų kreditorių teises ir interesus, tai yra maksimaliai tenkinti kreditorių reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, tuo pačiu metu įmonei – skolininkui likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, ĮBĮ numato galimybę nutraukti bankroto bylą, jei kreditoriai atsisako savo reikalavimų, ar yra atsiskaitoma su visais kreditoriais, ar sudaroma taikos sutartis (ĮBĮ 27 straipsnis) ir tokiu būdu atkurti įmonės mokumą bei tęsti vykdomą veiklą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.