Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant ieškovei J. M., atsakovui E. M., išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N.Bereznajai, nedalyvaujant trečiam asmeniui J. G., trečio asmens UAB „TELE2“ atstovui( apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. M., tretiems asmenims UAB „TELE2“, J. G., institucijai, teikiančiai išvadą – Jonavos r. savivaldybės administracijos VTAS dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgytos prievolės padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutinka, iš viso jis turi šešis vaikus: keturis su J. M., vieną su J. G., vieną su kita moterimi, kada šis vaikas gimęs nežino. Nenori teisme nagrinėti ieškovės elgesio, sutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes jis vartojo alkoholį, namie kildavo konfliktai, jis, gyvendamas santuokoje su J. M., bendravo su kita moterimi J. G., su ja susilaukė sūnaus M. M.. Šiuo metu su J. G., jos dukra iš pirmos santuokos, sūnumi M. M. gyvena savivaldybės bute (duomenys neskelbtini). Baldų, namų apyvokos daiktų dalintis nepageidauja, viskas pasidalinta. Jis sudarė sutartį su „TELE2“ dėl mobiliojo ryšio telefono pirkimo, telefoną pirko J, iš pradžių ji juo naudojosi, vėliau jis, šiuo metu telefono neturi, 1275 Lt skola „TELE2“ nesumokėta, sutinka, kad skola po santuokos nutraukimo skola būtų jo asmenine. Vaikams negali mokėti išlaikymą po 400 Lt kiekvienam, neturės iš ko mokėti, nes yra neįgalus, gauna apie 500 Lt neįgalumo pensiją, iš jos išskaitomas išlaikymas vaikui, todėl jo pajamos tik apie 270 Lt. Anksčiau jis dirbo nelegaliai, tačiau šiuo metu tokio darbo neturi, darbo birža jo neregistruoja. Išlaikymo keturiems vaikams, gimusiems santuokoje su J. M., nemoka. Bendravimo su vaikais tvarkos nustatyti neprašo, bendrauti su vaikais nepageidauja, tam prieštarauja jo draugė J. G.. Neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Institucijos, teikiančios išvadą, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė N.Bereznaja prašė ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo nagrinėti teismo nuožiūra, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti išlaikymą vaikams atsižvelgiant į jų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. VTAS išvada nustatyta, kad ieškovė su vaikais, sugyventiniu E. B. gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Vaikams sudarytos būtinos, jų amžių ir poreikius atitinkančios sąlygos, namie švaru, tvarkingas, maisto yra, yra gyvenimui reikalingi baldai, buitinė technika. Ieškovės sugyventinis dirba, gauna apie 800 Lt/mėn. atlyginimą. Nuo 2010 m. gegužės 7d. J. M. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą ( b.l. 100-101).

Trečio asmens UAB „Tele2“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, sutarties su E. M., nuomonės dėl santuokoje įgytos prievolės padalijimo nepateikė, trečiam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Byla ieškovės, atsakovo, institucijos, teikiančios išvadą atstovės sutikimu nagrinėjama nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Tele2“ atstovui.

Trečias asmuo J. G. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas pranešė, kad J. G. negali dalyvauti teismo posėdyje. Byla ieškovės, atsakovo, institucijos, teikiančios išvadą atstovės sutikimu nagrinėjama nedalyvaujant trečiam asmeniui J. G..

Kadangi papildomi pasirengimo bylai išnagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas išsprendžia bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 str. nurodytos nutarties ( CPK 231 str.5d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatoma, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2004 m. gruodžio 30 d., Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 2641 (santuokos liudijimas AA Nr.274000 ; b.l. 6, 19). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė O. M. (gimimo liudijimo AA Nr.607664 kopija ( b.l. 7), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. M. ( gimimo liudijimo AA Nr.607665 kopija ( b.l. 8), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. M. ( gimimo liudijimo AA Nr.607666 kopija b.l. 9), (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. M. ( gimimo liudijimo AA Nr.607984 kopija b.l. 10). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo 2011 m. liepos mėn., šiuo metu santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Ieškovė prašo teismo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis girtavo, nesirūpino šeima, vaikais, 2010 m. vasaros pradžioje ji sužinojo, kad atsakovas buvo neištikimas su kita moterimi, su kuria 2011 m. spalio mėn. susilaukė vaiko. Ieškovė paaiškino, kad ji 2011 m. vasarą išėjo su vaikais gyventi pas draugą, su kuriuo gyvena ir dabar. Atsakovas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, kad jis girtavo, bendravo su kita moterimi, su ja susilaukė vaiko, nenori nagrinėti teisme ieškovės elgesio.

Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad ji yra tolima J. M. giminaitė, žino, kad ieškovės šeimoje kildavo konfliktai dėl atsakovo girtavimo, dėl to, kad atsakovas šeimoje buvo labai priekabus, tai buvo prieš nepilnus trejus metus. Kad ieškovė būtų mušama, nematė. Iš ieškovės žino, kad atsakovas išėjo gyventi su kita moterimi. Pati ieškovė taip pat gyvena su kitu vyru.

Byloje gimimo įrašu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). gimė J. G. ir E. M. sūnus M. M. ( b.l. 98).

Vadovaujantis LR CK 3.53 str. 1 d., teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (LR CPK 384 str. 6 d.). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 str.). Sutuoktiniai privalo vienas kitą gerbti, bei vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo E. M. kaltės, nesugebėjimo būti ištikimam, gyventi darniai, būti lojaliam sutuoktinei, remti ją moraliai ir materialiai, kartu rūpintis vaikais, spręsti svarbius šeimyninio gyvenimo klausimus. Bendras gyvenimas su atsakovu E. M. tapo negalimas ( CK 3.60 str.). Tai, kad 2011 m. liepos mėn. ieškovė, negalėjusi gyventi su atsakovu dėl jo girtavimo ir neištikimybės, išėjo gyventi su vaikais pas draugą, sugyventinis jai padeda išlaikyti vaikus, nesudaro pagrindo manyti, kad santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę ( CK 3.61 str.1d.), nėra duomenų, kad ieškovės bendras gyvenimas su E. B. prasidėjo iki 2011 m. liepos mėn., laikytina, kad atsakovas, (duomenys neskelbtini) su J. G. susilaukęs sūnaus M, su J. G. bendrauti pradėjo maždaug 2010 m. vasario mėn. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio E. M. kaltės, nes jis buvo neištikimas sutuoktinei J. M., jam, bendraujant su kita moterimi, gimė vaikas, jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina ( CK 3.60 str.3d.).

Teismas atsakovo prašymu taikė LR CK 3.64 str. numatytą sutuoktinių taikinimą, tačiau sutuoktinių sutaikyti nepavyko. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais, liudytojos J. K. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė „M“, atsakovui - „M“( CK 3.31str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

2012-03-01 pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą ( b.l. 15,16) nustatyta, kad ieškovės ir jos vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ji su vaikais šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ( b.l. 100-101). Ieškovė nedirba, gauna socialines išmokas ( b.l. 17), paramą šeimai nepinigine forma ( b.l. 47, 49-74), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ieškovė ir atsakovas neturi ( b.l. 11-14), atsakovo darbingumas 40 procentų, nustatytas iki 2013-04-03 ( b.l. 103), jis nedirba, jam priskaičiuota 535,75 Lt netekto darbingumo pensija, priskaičiuota suma 376,75 Lt ( b.l. 133-134), atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini)

Kai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp tėvų kyla ginčas, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (LR CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). LR CK 3.156 str. 1 d. nurodyta, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaiki būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.). Pareigos rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė davė išvadą, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Byloje nėra duomenų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarauja vaikų interesams. Atsižvelgiant į vaikų interesus, į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina, yra jos prižiūrimi, auklėjami, atsakovui neprieštaraujant, nepilnamečių vaikų O. M., O. M., L. M., E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. M. (LR CK 3.174 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės, šią sumą grindžia būtinaisiais vaikų poreikiais, kurių įrodinėti paprastai nereikia. Ieškovė nenurodė, kad vaikai turi specialiųjų poreikių. VTAS išvada nustatyta, kad vaikai Laurynas ir Emilija serga bronchine astma, jiems reikalingas pastovus medikamentinis gydymas.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (LR CK 3.194 str. 1 d.), pagal vieno iš tėvų ieškinį. Nustatant vaikui išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymas priteisiamas iki vaikų pilnametystės ir jų poreikiai kiekvienais metais vis didėja. Vaikų materialiniai poreikiai yra būtini užtikrinant vaikų teisę į poilsį ir laisvalaikį ateityje, į jų ugdymą ir lavinimą. Sprendžiant materialinio išlaikymo priteisimo klausimą būtina nustatyti tiek nepilnamečio vaiko poreikius, tiek ir tėvų materialinę padėtį. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsakovas yra iš dalies darbingas, neįgalus, nedirba, darbo biržoje neregistruojamas, darbo rinkoje jam sunku konkuruoti, jokio turto, iš kurio galėtų mokėti išlaikymą vaikam, neturi, be keturių santuokinių vaikų, turi sūnų M. M., gim.(duomenys neskelbtini), kurį taip pat reikia išlaikyti. Atsakovas ir ieškovė nurodė, kad atsakovas turi šešis vaikus, vieno vaiko gimimo datos pasakyti negalėjo, jo gimimo liudijimo nepateikė. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, civilinių bylų dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš E. M., nėra. Sprendžiant materialinio išlaikymo priteisimo klausimą būtina nustatyti vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas dirba nelegaliai ir gauna papildomų pajamų. Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL) – 130 Lt. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas ( nuo 2012-08-01 Vyriausybės nustatyta vieno mėnesio MMA – 850 Lt). Tačiau teismas sprendžia, kad atsakovas E. M. negali kiekvienam vaikui teikti po 400 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Jam bus neįmanoma teikti ir po 130 Lt. išlaikymo kiekvienam vaikui. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimaliausius vaikų poreikius. Išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių yra būtina nukrypti nuo lygybės principo ( CK 3.198 str. 1, 2d.). Byloje nenustatyta, kad priteisiant išlaikymą vaikams, būtina nukrypti nuo lygybės principo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į būtinuosius vaikų poreikius, iš atsakovo priteistina nepilnamečių vaikų : O. M., O. M., L. M., E. M. išlaikymui po 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos t.y. 2012-04-05 iki vaikų pilnametystės. Ieškovei išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, atsakovui E. M. nustačius didesnį darbingumo lygį, jam turint daugiau pajamų, įgijus nekilnojamojo ir kito turto, atsiradus papildomoms vaikų išlaikymo išlaidoms, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ( padidinimo), išlaikymo vaikams formos pakeitimo ( LR CK 3.201 str.)

Priteisto materialinio išlaikymo dydis indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.), gautomis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaikų motinai ieškovei J. M. (LR CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovei išaiškintina, kad ji turi naudoti lėšas, gautas vaikų išlaikymui, tik vaikų interesais ( LR CK 3.203 str.).

Sau išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauja.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai ( LR CPK 282str. 2d. 1p.).

Dėl prievolių padalijimo.

Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Šalys santuokoje įgyto ir dalintino turto neturi.

Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas teismui nepateikė sutarties su “TELE2”. Nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas nėra prekė vaikams ar prekė šeimos poreikiams tenkinti, paskutiniu telefonu naudojosi atsakovas, jis atsakė už šį turtą, šiuo metu atsakovas telefono neturi. Atsakovas sutinka, kad prievolė UAB “Tele2” 1275 Lt sumai būtų pripažinta jo asmenine prievole, įsipareigoja mokėti skolą kreditoriui.

Laikytina, kad trečias asmuo UAB „Tele2“ sutinka dėl prievolės palikimo E. M. asmenine prievole, nes atsiliepimo, sutarties su E. M. nepateikė, savarankiškų reikalavimų byloje nereiškia. Todėl prievolė UAB „TELE2“ pripažintina asmenine E. M. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų( CPK 98 str.1d.), todėl bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovo nepriteisiamos. Ieškovė 2012-04-20 teismo nutartimi buvo iš dalies atleista nuo 50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei, o likusios 50 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo ( b.l. 92). Byloje šalims buvo išaiškinta teisė kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos gavimo į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau šalys šia teise nepasinaudojo, nors pagal jų turtinę padėtį matyti, kad jie galėtų gauti 100 procentų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkinti visiškai, todėl 50 Lt žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, priteistina iš atsakovo. Teismas nustatė, kad žyminio mokesčio priteisimas iš atsakovo pablogins jo turtinę padėtį, todėl atsakovas iš dalies atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei ( CPK 93 str., 96 str. 7d.), iš E. M. priteistina 15 Lt žyminio mokesčio valstybei ieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo ir su juo susijusių neturtinių reikalavimų dalyje ( atleidus jį nuo 35 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei), ir 40 Lt už reikalavimą dėl vaikų išlaikymo priteisimo ( nuo kurio mokėjimo ieškovė J. M. atleista pagal CPK 83 str. 1d. 2p.), atleidus E. M. nuo 104 Lt dalies žyminio mokesčio ( 100 x 4 x 12 x 0,03 – 144 Lt). Viso iš atsakovo E. M. priteistina 55 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 282str. 2d. 1 p., 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2004 m. gruodžio 30 d., Kauno CMB, akto įrašo Nr. 2641, tarp J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kupiškyje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), ir E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių raj., deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., nutraukti dėl atsakovo E. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę “M“, atsakovui – „M“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų O. M., gim. (duomenys neskelbtini), O. M., gim.(duomenys neskelbtini) L. M., gim.(duomenys neskelbtini), E. M., gim.(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo E. M., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. M., gim. (duomenys neskelbtini), O. M., gim.(duomenys neskelbtini), L. M., gim.(duomenys neskelbtini), E. M., gim.(duomenys neskelbtini), indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Lt (vieną šimtą litų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teisme dienos t.y. 2012-04-05 iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant vaikų išlaikymui skirtas lėšas naudoti tik vaikų interesams.

Atsakovo E. M. 1275 Lt prievolę UAB „TELE2“ pripažinti jo asmenine prievole ir tarp ieškovės J. M. ir atsakovo E. M. nedalinti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 55 Lt ( penkiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti santuokos nutraukimą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.