Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. S. N., ieškovės atstovui advokatui G. A. ir

viešame teismo parengiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. N. ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė patenkinti ieškinį. Iš esmės ji patvirtino ieškinio faktines aplinkybes. Paaiškino, jog senajame šulinyje nebuvo vandens. 2019 m. rudenį žodžiu su V. K. susitarė, kad jis išvalys seną (šulinį) ar iškas naują (šulinį) už ne didesnę nei 700,00 Eur sumą. Nurodė, kad V. K. iškasė naują šulinį, sudėjo 8 rentinius, kadangi senojo šulinio išvalyti negalėjo dėl jo mažesnių rentinių. Po V. K. atliktų darbų liko krūva žemių, smegduobė prie šulinio, o pats šulinys yra per arti jos gyvenamojo namo. Papildė, jog naudoja vandenį iš naujo šulinio, kurį siurblys perneša į seną (šulinį).

3. Ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šulinys D. S. N. sodybos kieme yra iškastas, tačiau V. K. darbas naudos nedavė. Mano, jog V. K. netinkamai parinko naujo šulinio vietą, kuri yra per arti gyvenamojo namo. Taip pat naujame šulinyje nebuvo vandens ir šias aplinkybes patvirtino liudytoja. Ieškovė tikėjosi, kad V. K. sutvarkys ir aplinką prie iškasto šulinio. Taip pat ieškovė turėjo dėti siurblį į naują šulinį ir pumpuoti vandenį į seną. Mano, kad ieškovės ieškinys dėl žalos priteisimo yra pagrįstas, todėl turi būti tenkintas pilna apimtimi ar bent iš dalies.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas. Pripažino, jog kasė šulinį D. S. N. sodybos kieme neturėdamas verslo liudijimo, tačiau paaiškino, jog nusimano apie šulinių kasimą, nes tuo verčiasi jau seniai. Seno šulinio išvalyti negalėjo, nes neturėjo tam šuliniui papildomų senų žiedų (rentinių). Nurodė, jog rado naują vandens gyslą, ten ir iškasė naują šulinį, į kurį sudėjo 8 žiedus (rentinius). Dėl plaukiančio smėlio pagal galimybes apipylė iškasto šulinio išorines ertmes. Paaiškino, kad iškasto šulinio kainą su darbu sudarė 850,00 Eur sumą (8 rentiniai po 100,00 Eur kiekvienas ir 50,00 Eur už naudotą generatorių elektrai gaminti). Patvirtino, jog pinigus už darbą (ir medžiagas) iš D. S. N. gavo. Pažymėjo, kad nesitarė su D. S. N. nieko apie (iškastas) žemes, o kur kasti (šulinį) rodė pati, sakė, kad tinka. Mano, jog dėl tinkamo vandens paėmimo reikia iš seno šulinio į naują perkloti tiekimo vamzdį.

6. Iš ieškovės kviestų liudytojų į teismo posėdį atvyko tik V. B. Todėl nesant prašymų dėl kitų liudytojų pakartotinio iškvietimo, byla parengiamojo teismo posėdžio metu, paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, buvo pradėta ir išspręsta iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl ginčo esmės.

7. Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais nuosavybės teise priklauso D. S. N., kur yra deklaruota jos gyvenamoji vieta (b. l. 8, 9, 17 – 18). Rašytiniu rašteliu patvirtinta, jog V. K. pasiėmė 350,00 Eur (b. l. 10). Pateikti įrodymai apie tai, jog dėl V. K. veiksmų D. S. N. 2019-10-15 ir 2019-12-18 kreipėsi į policiją (b. l. 4, 5, 11 – 12, 13 – 14) ir 2019-10-16 į Valstybinę mokesčių inspekciją (b. l. 15). Byloje yra medicininiai duomenys apie D. S. N. sveikatą, gaunamas išmokas (b. l. 6, 7, 19).

8. Ieškiniu ieškovė reiškia atsakovui turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.292 straipsnyje numatytą gamintojo ir paslaugų tiekėjo atsakomybe. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pasirūpino medžiagomis šulinio kasimui ir kasė šulinį savarankiškai su jo pasirinktais pagalbiniais asmenimis bei naudojant elektros generatorių, į atsakovo teiginį, kad šulinių kasimo darbus jis atlieka jau seniai bei į tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė darbų atlikimo sutartis, teismas sprendžia, kad tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai (CK 6.672 straipsnis, 6.681 straipsnio 4 dalis).

9. Nustatyta, jog pagal žodinę vartojimo rangos sutartį atsakovas (rangovas) įsipareigojo ieškovei (užsakovei) iškasti naują šulinį, naudojant savas medžiagas, o ši įsipareigojo sumokėti sutartą kainą.

10. Pagal vartojimo rangos sutarties apibrėžtį, įtvirtintą CK 6.672 straipsnio 1 dalyje, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

11. Užsakovės teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis.

12. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai yra esminis sutarties pažeidimas. Šie užsakovės teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu. CK 6.363 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Atitinkamai – vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių atveju iš minėtos normos kyla užsakovės teisė į nuostolių, atsiradusių dėl vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo netinkamo atlikimo, atlyginimą.

13. Ieškovė reikalavo iš atsakovo priteisti turtinės žalos atlyginimą iš esmės lygų jo atliktų darbų ir panaudotų medžiagų sumai – 850,00 Eur (350,00 Eur ieškovės sumokėtas avansas ir 500,00 Eur suma pabaigus darbus). Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes jis iš esmės kokybiškai atliko tarp šalių sutartus 850,00 Eur sumos darbus.

14. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia šalių pareikštų reikalavimų apimtis bei nurodomas jų pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Todėl sprendime pasisakoma tik dėl tų šalių pateiktų argumentų ir įrodymų, kurie tiesiogiai susiję su ieškovės pareikštais bei šioje byloje nagrinėjamais ieškinio reikalavimais ir, teismo vertinimu, turi reikšmės sprendimui šioje byloje priimti (CPK 180 straipsnis). Savo pažeistų teisių gynimo apimtį ir būdą pasirenka nukentėjusi šalis – vartotojas, t. y. šiuo atveju – ieškovė.

15. Ieškovė pareikštu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo, atlyginimo. Nuostolius nagrinėjamos bylos atveju, remiantis ieškovės reikalavimu, sudaro pagal vartojimo rangos sutartį sumokėtas 350,00 Eur avansas ir 500,00 Eur šulinio iškasimo išlaidos su medžiagomis.

16. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad, siekiant sutvarkyti aplink šulinį iškastą žemę, pašalinti smegduobę prie šulinio ar į naują šulinį įvesti vamzdį vandeniui paimti reikalingi papildomi darbai. Tai, jog ieškovė tikėjosi, kad atsakovas atliks papildomus darbus, negalima vertinti šalių susitarimu dėl tokių darbų atlikimo. Teismas minimų darbų nevertina kaip atsakovo nekokybiškų darbų pasekmių kasant šulinį, nes ieškovė neįrodė, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl tokių darbų atlikimo. Atsakovas pripažino, jog verčiasi individualia veikla ir jau seniai kasa šulinius. Taip pat atsakovas nurodė ir paaiškino, iš ko susideda jo darbų ir medžiagų kainos. Aplinkybes, jog šuliniui reikėjo 8 rentinių ir elektros generatoriaus darbams atlikti, patvirtina ir šuliniui iškasti reikalingų darbų bei sunaudotų medžiagų kaina (850,00 Eur). Teismas nesutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovo 850,00 Eur sumos darbus ir medžiagas galima vertinti iki 700,00 Eur ir tuo ieškinį tenkinti iš dalies, galimai priteisiant 150,00 Eur skirtumą. Teismo vertiniu už atliktus darbų rezultatą ir medžiagas ieškovė atsakovui sumokėjo teisingą ir protingą kainą ir visiškai atsiskaitė. Šias aplinkybes patvirtina bylos rašytiniai duomenys, atsakovo paaiškinimai.

17. Liudytoja V. B. paliudijo, jog matė iškastą antrą šulinį, kuriame atrodo, kad nebuvo vandens. Pažymėtina, jog ši liudytoja pas D. S. N. į sodybą buvo nuvykusi 2019 m. spalio mėn., kai buvo gautas pirmas minimas jos skundas policijai dėl V. K. veiksmų. Teismas vienkartinio ir epizodinio liudytojos atvykimo ir pateiktų faktinių aplinkybių nevertina kaip neginčijamų įrodymų, kurias būtų galima remtis ir tuo tenkinti ieškovės ieškinį. Taip pat teismas nesutinka ir su ieškovės atstovo argumentu, jog atsakovo darbas naudos nedavė. Ieškovė ieškinyje pripažino, jog naujajame šulinyje buvo mažai vandens. Tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad naudoja vandenį iš naujo šulinio, kurį siurblys perneša į seną šulinį. Negalima daryti išvados, jog šulinyje dėl V. K. kaltės visiškai nėra vandens. Tikėtina, jog ir paties vandens kiekis šulinyje daugiau priklauso nuo įvairių gamtos faktorių, o ne nuo V. K. atliktų šulinio kasimo darbų.

18. Liudytoja V. B. taip pat paliudijo, jog žmogiškai atrodo, jog šulinys yra arti gyvenamojo namo. Tačiau nėra duomenų, jog šulinio kasimo metu ieškovė, kaip sodybos ir žemės sklypo savininkė, negalėjo kontroliuoti atsakovo pradėtų ir vykdomų darbų ar parinkti tinkamos vietos šuliniui. Teismo posėdžio metu ji aiškiai nurodė, kada šulinys buvo kasamas ir kiek laiko dėl jo kasimo V. K. užtruko. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad kur kasti šulinį rodė pati D. S. N.. Todėl ieškovės nurodytas aplinkybes dėl netinkamos šulinio vietos teismas atmeta kaip nepagrįstas.

19. Pažymėtina, jog ieškovė iš esmės nereiškė pretenzijų dėl V. K. darbo rezultatų ir medžiagų, kai dėl jo veiksmų kreipėsi į policiją ir į Valstybinę mokesčių inspekciją.

20. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visumą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

21. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytų argumentų visumą, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl 850,00 Eur žalos priteisimo iš atsakovo. Teismas taikydamas dėl žalos atlyginimo kaip ieškovės (vartotojos) teisių gynybos būdą, vertino šios konkrečios vartojimo rangos sutarties dalyko specifiką, atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, liudytojos parodymus ir daro išvadą, kad ne atsakovo atliktų darbų nekokybiškumas lėmė ieškovės tikėtino galutinio darbo rezultato negalimumą, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (CK 6.678 straipsnio 3 dalis, CPK 176, 178, 185 straipsniai).

22. Ieškovė pateikė rašytinius duomenis apie sveikatos būklę ir gaunamas išmokas. Tačiau ji nėra pareiškusi reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, todėl pateikti rašytiniai įrodymai apie sveikatos būklę bei gaunamas išmokas yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ir teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

23. Pareikšdama ieškinį ieškovė sumokėjo 13,00 Eur dalį (50 proc.) žyminio mokesčio (b. l. 3), nes 2020 m. liepos 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-1800-7737, jai suteikta 50 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 20 – 21). Ieškovės ieškinį atmetus, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 10,09 Eur. Atmetus ieškovės ieškinį, 50 proc. šių išlaidų (5,04 Eur) priteistinos iš ieškovės, nes viršija minimalią 5,00 Eur sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. S. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 5,04 Eur (penkių eurų keturių centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (gavėjo įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.