Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-579-43/2006 pagal ieškovo O. D. ieškinį atsakovui 962-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui dėl buto nuosavybės teise perdavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo išvada, kad atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateiktas prašymas 2005 m. vasario 28 d. pažymą ir 2005 m. vasario 28 d. buto priėmimo-perdavimo aktą laikyti negaliojančiais, laikytinas prevencine priemone, siekiant paraginti ieškovą įvykdyti pagrindinę prievolę - visiškai atsiskaityti už ginčo butą, nes atsakovas galėjo ir turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas iki Sutarties įvykdymo pabaigos neįvykdys nurodytos prievolės, o apie ieškovo sudarytą kreditavimo sutartį atsakovas nieko nežinojo, prieštarauja šioms byloje nustatytoms aplinkybėms: 1) kredito sutartis su AB banku ,,Hansabankas“ buvo sudaryta 2004 m. rugpjūčio 10 d., t. y. prieš dieną iki Sutarties sudarymo dienos, 2004 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 71-75), 2) atsakovo pirmininkas A. N. teisme patvirtino, kad iš klientų, kurie butus ketino įsigyti imdami banko kreditus, buvo reikalaujama dokumentų iš bankų iki butų statybos sutarčių pasirašymo (b. l. 131), 3) ieškovas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog atsakovas nesutiko sudaryti su ieškovu Sutarties, kol ieškovas nepateikė sutarties su banku (b. l. 88, 114, 130-131), 4) liudytojas T. I. teismui patvirtino, kad atsakovas prieš Sutarties pasirašymą reikalavo iš ieškovo dokumentų dėl kredito suteikimo.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo veiksmai, kuriais buvo pripažinti negaliojančiais 2005 m. vasario 28 d. buto priėmimo-perdavimo aktas ir 2005 m. vasario 28 d. pažyma, ieškovo apie tai neinformavus, laikytini prevencine priemone, nes tokia priemonė nebuvo numatyta Sutartyje, kurią rengė atsakovas, toks prievolės ir sutarties sąlygų pakeitimo būdas nenumatytas ir įstatymuose.Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias galimybę nutraukti sutartį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (CK 6.219 str.) ir teisę sustabdyti prievolės įvykdymą (CK 6.58 str.). Sutarčiai ir teisiniams santykiams tarp šalių turi būti taikomos ir rangos santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.661, 6.671, 6.694 str.). Atsakovas savo veiksmais pažeidė CK 6.59 straipsnį, kuris numato, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Šalys sutartiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai (CK 1.5 str. 1 d., 6.38 str. 1 d., 6.193 str. 1 d, 6.200 str. 1 d.).Atsakovas, pažeisdamas CK 6.58 straipsnio pirmąją dalį, apie prievolės įvykdymo sustabdymą nepranešė ieškovui. Teismas nepagrįstai atsakovo prielaidas laikė pakankamu pagrindu vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, nes tokia galimybė nenumatyta nei Sutartyje, nei įstatymuose. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog likus 14 dienų iki termino sumokėti įmoką pabaigos buvo konkrečių aplinkybių, iš kurių jis galėjo numanyti, kad ieškovas pažeis sutartį iš esmės. Teismui buvo pateikti įrodymai, jog, esant iš anksto pasirašytai ir galiojančiai kredito sutarčiai, kredito išmokėjimas nebūtų užtrukęs ilgai, jei visi dokumentai būtų tvarkomi skubos tvarka. Kredito suteikimui kliūčių nebuvo, tai patvirtino bankas 2005 m. lapkričio 28 d. raštu. Dėl mokėjimo terminų pažeidimo sutartyje buvo nustatytos netesybos (sutarties 8.2 p.), o sutarties nutraukimas atsakovo rengtoje sutartyje net nebuvo aptartas, dėl to pagrįstai buvo galima manyti, kad nedidelio vėlavimo atveju reikės sumokėti netesybas, o sutartis nebus nutraukiama (CK 6.193, 6.196 str.).Teismas nepagrįstai nurodė, kad minimali būsto paskolos AB banke ,,Hansabankas“ gavimo proceso trukmė yra 12 dienų. Tokiam teiginiui patvirtinti byloje nėra neginčijamų įrodymų, o kredito išmokėjimo trukmė, esant pasirašytai kredito suteikimo sutarčiai, gali būti įvairi ir priklauso nuo kredito gavėjo;Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad su atsakovu buvo vedamos derybos, kurių metu ieškovas geranoriškai prašė atsakovo laikytis buto statybos sutarties nuostatų ir duoti sutikimą įforminti nuosavybės teisę į ginčo butą bei įkeisti jį bankui, kaip numatyta sutartyje, buvo siūlomas banko papildomas raštiškas patvirtinimas, kad kreditas tikrai bus suteiktas.Iki iškylant ginčui, ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus dėl įmokų sumokėjimo vykdė savalaikiai ir tinkamai (37 350 Lt). Nors atsakovas nebuvo tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimų dėl parkavimo vietos statybos ir perdavimo nuosavybėn, ieškovas neprieštaravo sumokėti visą likusią sutarties kainą (200 000 Lt), o dokumentus dėl parkavimo vietos ir žemės sklypo nupirkimo sutvarkyti vėliau, todėl mano, kad kooperavimosi ir bendradarbiavimo principą pažeidė ne ieškovas, o atsakovas.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas atsakovui nurodė netinkamą adresą dokumentams siųsti, atsakovas nežinojo ieškovo telefono numerio, kadangi iki ginčo pradžios ieškovas su atsakovu dažnai bendravo telefonu, buvo palaikomi normalūs ir geranoriški santykiai. Ieškovas savo gyvenamosios vietos nėra pakeitęs, jo sutuoktinė visą laiką būna namuose, jam yra atsiunčiama daug korespondencijos, kurią jis gauna (UAB ,,Pakrijas“ registracijos adresas sutampa su ieškovo gyvenamąja vieta). Todėl atsakovo 2005 m. balandžio 13 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo negali būti laikomas tinkamai įteiktu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad apie savo sprendimą pripažinti negaliojančiais buto perdavimo dokumentus būtų informavęs ieškovą.Teismas nepagrįstai nurodė, kad buto statybos sutartis laikytina tinkamai nutraukta nuo 2005 m. gegužės 14 d., o sutarties nutraukimas nebuvo ginčijamas, kadangi ieškovui apie atsakovo 2005 m. balandžio 13 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo tapo žinoma paskutinio teismo posėdžio metu 2006 m. sausio 24 d. Atsakovas nei viename procesiniame dokumente nenurodė, kad buto statybos sutartis nutraukta ir apie tai ieškovui išsiųstas pranešimas. Teismas nepasiūlė ieškovui pakeisti ieškinio reikalavimus, nebuvo sudaryta galimybė ieškovui tai padaryti (CPK 141 str.). Teismas pažeidė kooperacijos principą ir įrodymų vertinimo nuostatas (CPK 8, 185 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovas su atsakovu 2004 m. rugpjūčio 11 d. sudarė buto statybos sutartį (b. l. 14-19). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui pastatyti 62,75 kv. m butą Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) su parkavimo vieta už 237 350 Lt, o ieškovas įsipareigojo numatytais terminais atsiskaityti už statybos darbus, priimti atliktus darbus, pasirašant buto perdavimo-priėmimo aktą. Sutartimi buvo nustatyta išankstinių mokėjimų ir atsiskaitymų tvarka bei sąlygos. Pirmąjį avansą - 23 735 Lt ieškovas turėjo sumokėti atsakovui per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo, sekantis mokėjimas - 13 615 Lt buvo nustatytas iki 2004 m. spalio 1 d. Ieškovas šiuos sutartyje nustatytus mokėjimus atliko ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. Galutinį mokėjimą 200 000 Lt už butą, parkavimo vietą ir žemės sklypą ieškovas turėjo sumokėti per 30 dienų po buto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos ir valstybinės komisijos pripažinimo namo tinkamu naudoti, gavęs paskolą iš komercinio banko, įkeitęs bankui su atsakovo leidimu, inventorizuotą ir pastatytą butą (Sutarties 4.3 punktas).

Atsakovas sutartį įvykdė, butą ieškovui pastatė ir, kaip buvo numatyta Sutarties 6.1 punkte, pagal priėmimo-perdavimo aktą 2005 m. vasario 28 d. butą perdavė ieškovui (b. l. 28). Ieškovas pagal Sutarties 4.3 punkto sąlygas per 30 dienų po 2005 m. vasario 28 d. buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo turėjo su atsakovu galutinai atsiskaityti – sumokėti 200 000 Lt. Atsakovas ieškovui 2005 m. vasario 28 d. taip pat išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad ieškovui butas Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise ir kad jis už šį butą yra dalinai atsiskaitęs (b. l. 29). Ieškovas buto priėmimo-perdavimo akto pagrindu įgijo teisę pastatytą butą įregistruoti nuosavybės teise. Atsakovas taip pat ieškovui išdavė sutikimą butą įkeisti bankui už suteiktą kreditą buto įsigijimui (b. l. 30). Visi šie atsakovo veiksmai rodo, kad jis vykdė sutarties sąlygas, numatytas Sutarties 4.3, 4.4, 6.1 punktuose. Tačiau atsakovas 2005 m. kovo 16 d. raštu Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui pranešė, kad jo ieškovui išduota pažyma ir buto priėmimo-perdavimo aktas yra negaliojantys (b. l. 11).

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad priežastys, dėl kurių ieškovui išduotus dokumentus pripažino negaliojančiais, buvo šios: sužinojo apie tai, kad ieškovas yra išvykęs į užsienį ir nesiruošia galutinai atsiskaityti; kad ieškovas 2005 m. kovo 16 d. dar nebuvo pateikęs Registrų centrui prašymo įregistruoti nuosavybę, todėl per 30 dienų po buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo būtų nesuspėjęs įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl norėdamas ieškovui užkirsti kelią padaryti dar daugiau nuostolių, Registrų centrui išsiuntė 2005 m. kovo 16 d. raštą. Šiuos atsakovo veiksmus pirmosios instancijos teismas įvertino kaip prevencinę priemonę, siekiant paraginti ieškovą galutinai atsiskaityti, nes atsakovas turėjo pagrindo manyti, kad ieškovas iki 2005 m. kovo 30 d. savo prievolės neįvykdys. Su tokiu pirmosios instancijos teismo atsakovo veiksmų įvertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl šių motyvų.

Iš Sutarties 4.3, 4.4 punktuose numatytų sąlygų yra aišku, kad ieškovas galutinai atsiskaitys su atsakovu gavęs banko paskolą. Dėl to buvo susitarta, kad ieškovas dar iki galutinio atsiskaitymo, likęs skolingas atsakovui 200 000 Lt, gavęs iš atsakovo dokumentus, reikalingus įregistruoti nuosavybę, įregistruos perduotą jam butą nuosavybės teise, įkeis jį bankui ir gavęs paskolą, galutinai atsiskaitys su atsakovu. Kaip jau buvo pasakyta, atsakovas iki 2005 m. kovo 16 d. Sutarties sąlygas vykdė. Tačiau atsakovas 2005 m. kovo 16 d. raštu iš esmės pakeitė sutarties sąlygas, reglamentuojančias galutinio atsiskaitymo tarp šalių tvarką. Ieškovas nebegalėjo įregistruoti buto nuosavybės teise, jo įkeisti ir gauti paskolą pagal 2004 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį, kurią jis buvo sudaręs su AB ,,Hansabankas“ dėl 200 000 Lt paskolos gavimo buto įsigijimui (b. l. 19 -27). Buto perdavimas ieškovo nuosavybėn, šiam galutinai nesumokėjus už pastatytą butą, pagal Sutarties sąlygas buvo susietas su tuo, kad ieškovas, įkeitęs butą, gautų paskolą ir galutinai atsiskaitytų su atsakovu. Atsakovas, nusprendęs 2005 m. vasario 28 d. buto priėmimo-perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu, neturėjo pakankamai įtikinamų įrodymų, kad ieškovas su juo iki termino pabaigos neatsiskaitys. Tų įrodymų, kad ieškovas buvo komandiruotėje ir 2005 m. kovo 16 d. dar nebuvo atlikęs buto teisinės registracijos, 2005 m. kovo 16 dienai konstatuoti aplinkybę, kad atsakovui buvo aišku, jog ieškovas iki 2005 m. kovo 30 d. su juo neatsiskaitys, nepakanka (CPK 177 str. 1 d., 185 str.).

2005 m. vasario 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytas buto priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį atsakovas ieškovui perdavė butą Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini), o ieškovas šį butą priėmė. Šis aktas yra dokumentas, patvirtinantis faktą, kad atsakovas pagal buto statybos sutartį sukūrė ieškovui nuosavybę (pastatė butą) ir ją sukūręs perdavė ieškovui, o pastarasis – priėmė. Tai reiškia, kad ieškovas įgijo nuosavybę (CK 4.47 str. 5 p.). Nors butas ir nėra teisiškai įregistruotas ieškovo vardu, tačiau nuosavybės teisė atsiranda ne teisinės registracijos pagrindu, bet kitų juridinių faktų pagrindu, šiuo atveju, sukūrus naują daiktą. Nepaisant to, kad ieškovas šį priėmimo-perdavimo aktą pripažino negaliojančiu, jis yra galiojantis, nes įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu. Buto priėmimo-perdavimo aktas taip pat patvirtina faktą, kad atsakovas buto statybos sutartį įvykdė. Tuo tarpu akto surašymo metu ieškovas galutinai su atsakovu dar nebuvo atsiskaitęs, tačiau pagal sutarties sąlygas jis turėjo teisę atsiskaityti per 30 dienų nuo akto surašymo dienos. Sutarčių nevykdymo teisines pasekmes reglamentuoja CK 6.205 – 6.216 str. Taigi atsakovas, ieškovui neįvykdžius sutarties nustatytu terminu, savo pažeistas teises turėjo teisę ginti įstatymų nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas vadovaudamasis CK 6.217 ir 6.218 straipsniai turėjo pagrindą vienašališkai su ieškovu nutraukti buto statybos sutartį. Atsakovas 2005 m. balandžio 13 d. raštu pranešė ieškovui, kad sutartis nuo gegužės 14 d. bus nutraukta, nes ieškovas per nustatytą terminą neįvykdė įsipareigojimo sumokėti 200 000 Lt ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (b. l. 119). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas praleido sutarties įvykdymo terminą.

CK 6.217 str. 3 d. pasakyta, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Iš atsakovo 2005 m. balandžio 13 d. pranešimo ieškovui galima spręsti, kad sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2005 m. gegužės 14 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas šio pranešimo negavo (b. l. 119 – 120). Tačiau šiame ginče termino pratęsimas neturi teisinės reikšmės, nes kaip jau buvo pasakyta, pats atsakovas, pripažindamas buto priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiu, dar iki sutarties pratęsimo, pažeidė sutarties sąlygas bei įstatymo reikalavimus. Todėl ieškovas, ir pratęsus mokėjimo terminą, dėl atsakovo 2005 m. kovo 16 d. veiksmų negalėjo atlikti buto teisinės registracijos ir gauti pagal 2004 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį tikslinę paskolą bei sumokėti atsakovui už butą, nes atsakovas, ir pratęsęs atsiskaitymo terminą, dėl 2005 m. kovo 16 d. veiksmų pozicijos nepakeitė. Kadangi tarp šalių sudarytoje buto statybos sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį, tai nesant pagrindo nutraukti sutartį pagal CK 6.217 str., sutartis atsakovo iniciatyva galėjo būti nutraukta tik teismine tvarka.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas, todėl sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, yra naikinama ir ieškinys tenkinamas (CPK 330 str.).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 11 494 Lt žyminio mokesčio, kurį ieškovas sumokėjo už ieškinį ir apeliacinį skundą, 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.) ir valstybės naudai 38,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, panaikino ir laikinąsias apsaugos priemones, kurias buvo pritaikęs. Ieškinį patenkinus, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos (CPK 1.44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, priteistos bylinėjimosi išlaidos ir panaikinta laikinoji apsaugos priemonė, panaikinti.

Ieškinį patenkinti.

Įpareigoti 962-ąją gyvenamojo namo statybos bendriją (kodas 2628811) perduoti O. D. (duomenys neskelbtini) butą, esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 64,04 kv. m, (duomenys neskelbtini).

Uždrausti O. D. iki galutinio atsiskaitymo su 962-ąja gyvenamojo namo statybos bendrija, sumokant jai 200 000 litų per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, šiuo butu disponuoti ar kitaip suvaržyti teises į jį, išskyrus šio buto įkeitimą kredituojančiam bankui galutiniam atsiskaitymui su 962-ąja gyvenamojo namo statybos bendrija.

Priteisti iš 962-osios gyvenamojo namo bendrijos (kodas 2628811) O. D. (duomenys neskelbtini) naudai 11 494 litus žyminio mokesčio bei 1 000 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš 962-osios gyvenamojo namo bendrijos (kodas 2628811) valstybės naudai 38,54 litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimo dalį, kuria priimtas atsisakymas nuo dalies ieškinio ir byla šioje dalyje nutraukta, palikti nepakeistą.

Uždrausti 962-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai (kodas 2628811) disponuoti ar kitaip suvaržyti teises į butą, esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini), išskyrus šio buto perdavimą O. D. (duomenys neskelbtini).