Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2024 m. sausio 19 d., kuomet Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė (duomenys neskelbtini), bankroto bylą pagal Valstybinės mokesčių infpekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimą, ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė kreditorės VMI teises.

VMI prie FM pareiškime nurodyta, kad E. R. buvo (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2019 m. spalio 25 d. Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 8 d. duomenimis, mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 30316,69 eurus.

Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 6 d.

(duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal VMI prie FM nuo 2020 m. kovo 26 d. pelno mokesčio nepriemoka nuo 2022 m. kovo 16 d., gyventojų mokesčio nepriemoka nuo 2020 m. balandžio 16 d. , nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka nuo 2020 m. birželio 16 d., žemės mokesčio nepriemoka nuo 2020 m. lapkričio 17 d. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, įplaukų nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56- 332/2018).

Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-254-464/2020 ir joje cituojama praktika).

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020 ir joje cituojama praktika).

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą finansinių ataskaitų tvirtinimas priskirtas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Pažymėjo, kad Bendrovė 2020 m. kovo 26 d. valstybės biudžetui buvo skolinga – 30316,69 eurus.

(duomenys neskelbtini) vadovas E. R. būdamas susipažinęs su valdomos Bendrovės finansine būkle, gaudamas VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių, suvokdamas, kad Bendrovė iš esmės nemoki, turėjo pareigą ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui (nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. (VMI prie FM pareiškimo dėl bankroto išsiuntimo teismui) nepriemoka padidėjo ir VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Bendrovė nuo 2020 metų nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovė neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų taikyti apribojimai – turto areštai. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonių Bendrovė nėra įregistravusi. 2022 m. rugpjūčio 19 d. priimtas sprendimas išieškoti į biudžetą iš toliau nurodyto mokesčių mokėtojo turto nurodytą sumą. 35719,73 eurus.

E. R. būdamas susipažinęs su Bendrovės finansiniais dokumentais, galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki. Atitinkamai E. R. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

E. R. nuo 2019 m. spalio 25 d. būdamas Bendrovės vadovas, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės nemokumą, savo vadovaujamu Bendrovei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus. Būtent E. R. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl (duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.

Bendrovės vadovas E. R., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. E. R. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą (duomenys neskelbtini) ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2020 m. kovo 26 d., kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

(duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 19 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti (duomenys neskelbtini) nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės likvidatorius pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti Bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. su pareiškimu nesutiko, nes būdamas direktoriumi, kuria pridėtinį produktą apie 170 000 eurų valstybei. Įmonė užsiėmė statybomis, bet prasidėjus Covid bei Ukrainos karui stengėsi, kad įmonė nebankrutuotų, prieš 2023 m. kreipėsi pagalbos į administratorių, kad skelbti bankrotą, tačiau rinko dokumentus dėl restruktūrizavimo ar bankroto skelbimo, tačiau įmonės nepalaiko savieigai. Visą laiką veikė įmonės kreditorių atžvilgiu ir jis pats yra didžiausias kreditorius, net skolino įmonei pinigus, kad įmonė dar veiktų. Vykdė pareigas iki paskutinės dienos, jis manė, kad sugebės įvykdyti paskutines sutartis bei užsakymus. VMI nepaliko PVM, mokesčių mokėtojų ir išregistravo, todėl tapo nekonkurencingi ir tokiomis sąlygomis jis nesutinka, kad jis vengė mokėti mokesčius, nes reikėjo ruošti įmonės balansą sąrašą kreditorių. Sodros įmokas atliko iš savo lėšų, ne iš įmonės lėšų. Susitarimų su VMI buvo tartasi, kad atidėtų mokėjimą, bet jiems neužteko pagrindimo, nes buvo pateikęs tik sutartis. Prašė grąžinti PVM kodą. Įmonė veiklą vykdė iki 2021 m. pabaigos statybinę veiklą. (duomenys neskelbtini) tęsė darbus, bet per Covid sustojo darbai ir 2023 m. turėjo darbai tęstis toliau atnaujinus sutartis dėl (duomenys neskelbtini), tačiau be kodo negalėjo teikti paslaugų. Prašo teismo nutraukti bylą, nes padarė viską ką galėjo, kad įmonė egzistuotų.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Pareiškimas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: pareiškimas (b. l. 1-4), balansas (b. l. 5, 28-29), duomenys (b. l. 6-7), sprendimas (b. l. 14-15, 21-22), prievolių ataskaita (b. l. 16, 18, 20, 23, 25), nurodymas (b. l. 17, 19, 24), VĮ ,,Regitra“ duomenys (b. l. 27), pranešimas (b. l. 31-33), ataskaita (b. l. 34-35), įsakymas (b. l. 36-39, 46-49), Kauno apygardos teismo nutartis (b. l. 42-45), balansas (b. l. 12-20), sprendimas (b. l. 21-22), ataskaita (b. l. 23), sprendimas (b. l. 24-25), ataskaita (b. l. 26), įsakymas (b. l. 27-30).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. R. buvo (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2019 m. spalio 25 d. Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 8 d. duomenimis, mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 30316,69 eurus. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal VMI prie FM nuo 2020 m. kovo 26 d. pelno mokesčio nepriemoka nuo 2022 m. kovo 16 d., gyventojų mokesčio nepriemoka nuo 2020 m. balandžio 16 d. , nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka nuo 2020 m. birželio 16 d., žemės mokesčio nepriemoka nuo 2020 m. lapkričio 17 d. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos. Bendrovės vadovas E. R. buvo informuotas ir žinojo apie mokestinę nepriemoką, kaip ir kada ji atsirado, tačiau nei nuo mokestinės nepriemokos atsiradimo momento prievolės VMI prie FM neįvykdė, nesikreipė ir nesudarė susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, nepriėmė sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kai mokesčių mokėtojui prašymą ir kitus dokumentus, susijusius su mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimu arba išdėstymu mokesčių administratoriui gali pateikti elektroniniu būdu — prisijungęs prie Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI ir siūlomomis autentifikavimo priemonėmis patvirtinęs savo tapatybę Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Teisės aktai nenumato kitų juridinio asmens prašymo atidėti/išdėstyti mokestinę nepriemoką pateikimo būdų, jeigu mokesčių mokėtojas neturi galimybės naudotis informacinių ryšių technologinėmis priemonėmis, tai prašymą jis gali užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu, atvykęs į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, kurioje yra mokesčių mokėtojams skirta kompiuterizuota darbo vieta su interneto prieiga. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas E. R. žinodamas apie mokestinę nepriemoką, prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo ar išdėstymo neteikė ir dėl mokestinės paskolos sutarties nesikreipė, todėl mokestinės pagalbos priemonės VMI prie FM nebuvo taikomos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą, todėl (duomenys neskelbtini) vadovas E. R. būdamas susipažinęs su valdomos Bendrovės finansine būkle, gaudamas VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių, suvokdamas, kad Bendrovė iš esmės nemoki, turėjo pareigą ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, bet nesikreipė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. R. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą,. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs bylos duomenis bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip ir teigė E. R., nuo 2019/2021 m. buvo paskelbtas karantinas dėl koronaviruso (Covid-19), kuris sukėlė pasekmes Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, todėl teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Nėra abejonių, kad E. R. padarė administracinį nusižengimą, todėl skirtina nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau kaip jau minėta, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda šiuo atveju nelaikytina proporcinga padarytam pažeidimui. Teismas atsižvelgia ir į E. R. poziciją, kad (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė, tačiau jis stengėsi, kad įmonė nebankrutuotų, prieš 2023 m. kreipėsi pagalbos į administratorių, kad skelbti bankrotą, tačiau rinko dokumentus dėl restruktūrizavimo ar bankroto skelbimo, įmonės nepaliko savieigai, visą laiką veikė įmonės kreditorių atžvilgiu ir jis pats skolino įmonei pinigus, kad įmonė galėtų veikti, vykdė pareigas iki paskutinės dienos ir manė, kad sugebės įvykdyti paskutines sutartis bei užsakymus. VMI nepalikus PVM mokėtoju ir išregistravus, taip pat nesutikus išdėstyti mokėjimą, įmonė tapo nekonkurencinga, todėl finansinė padėtis tapo labai sudėtinga. Esant šioms aplinkybėms, teismas (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui E. R. skiria švelnesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

E. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti E. R., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, jog nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.