Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei ir Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui G. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „A.“, skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-05-31 priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-31 Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė nutarimą, kuriuo G. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. G. D. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „P.“ atstovu, 2015-12-03 12.47 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IF001114 (2015-12-03) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Importo deklaracijoje deklaruotai prekei Nr. 1 (TARIC kodas 3506 91 00 10) muitinio tikrinimo metu buvo paimti mėginiai. Klaipėdos teritorinė muitinė remdamasi tyrimų rezultatais, priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6LM190074S (2016-01-27), kuria importo deklaracijoje pakeitė prekės TARIC kodą iš 3506 91 00 10 į 2506 91 00 90. Pasikeitus prekės Nr. 1 TARIC kodui mokesčių apskaičiavimas nesikeitė. Pateikdamas neteisingus duomenis apie importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IF001114 (2015-12-03) deklaruojamos prekės Nr. 1 TARIC kodą, G. D. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 str. reikalavimus.

2016-06-21 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas G. D. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-05-31 priimtą nutarimą. Skunde nurodoma, kad administracinė nuobauda jam, G. D., skundžiamu nutarimu paskirta neteisėtai, nepagrįstai, o nutarimas turi būti panaikintas. Skunde teigiama, kad G. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pažymi, kad skundžiamu nutarimu kaltinamas pažeidęs 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 str. reikalavimus. Nurodo, kad 2016-05-01 įsigaliojo 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. 2015-07-28 Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2015/2446 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildytas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (ištaisytas reglamentu (ES) Nr. 2016/651). Dėl minėtų priežasčių mano, kad jam surašytas ATP protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų. Be to, ATPK 286 str. reikalavimų neatitinka ir skundžiamas nutarimas, kuriame pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės aprašytos analogiškai kaip ir ATP protokole. Nurodo, kad ATP protokole ir nutarime privalo būti nurodytas galiojantis teisės aktas, kurio reikalavimai yra pažeisti, o ne teisės aktas, kuris yra netekęs galios, todėl asmeniui negali kilti atsakomybė už negaliojančio teisės akto reikalavimų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė nepašalino minėto protokolo trūkumo, kuris, skundą pateikusio asmens nuomone, yra esminis ir teismas savo iniciatyva šio trūkumo pašalini negalėtų. Taip pat pažymi, kad jo, G. D., veiksmuose nebuvo vieno iš teisės pažeidimo sudėties elementų – kaltės. Mano, kad atsakomybė pagal ATPK 209² str. 5 d. jam galėtų kilti tik tuomet, jei neginčijamai būtų įrodyta, kad jis sąmoningai ar dėl neatsargumo siekė suklaidinti muitinę ir neteisingą TARIC kodą nurodė iš anksto žinodamas, kad prekė Nr. 1 turėtų būti deklaruota kitu TARIC kodu. Bylos medžiaga nustatyta, kad tikslus deklaruotos prekės TARIC kodas paaiškėjo tik atlikus laboratorinius tyrimus ir muitinei 2016-01-27 surašius supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6LM190074S, kuria prekė Nr. 1 keitė TARIC kodą. Be to, dėl tokio prekės kodo neatsirado jokių neigiamų pasekmių, mokesčių suma nesikeitė. Teigia, kad prieš pateikiant importo deklaraciją, jis, G. D., ėmėsi visų būtinų priemonių, kad deklaracijoje būtų nurodytas teisingas TARIC kodas (šios prekės importuojamos nurodytu G. D. TARIC kodu nuo 2011-08-25 ir iki mėginių paėmimo deklaruota net 106 kartus), tačiau neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo žinoti, kad prekė Nr. 1 turėtų būti klasifikuojama kitu TARIC kodą. Deklaruojant prekes buvo remiamasi siuntėjo ir gavėjo pateiktais duomenimis apie importuojamų prekių TARIC kodą. Jis, G. D., pateikdamas importo deklaraciją, neturėjo galimybės numatyti, kad prekė Nr. 1 turėtų būti klasifikuojama kitu TARIC kodu. Pažymi, kad apie supaprastinto patikrinimo ataskaitą ir patį patikrinimą jam, G. D., nebuvo žinoma. Dėl išdėstytų priežasčių, G. D. nuomone, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. D. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, nurodė, kad teikdamas importo deklaraciją prekių TARIC kodo teisingumu buvo visiškai įsitikinęs. Prekės TARIC kodas ilgą laiką nesikeitė, jokios informacijos apie TARIC kodų pasikeitimus negavo. Paaiškino, kad analogiškų prekių mėginys buvo paimtas 2006 metais, prekės TARIC kodas tuo metu nekito. 2001 metais kreipėsi į muitinės pareigūnus, kurie informavo, kad galiama naudotis jo importo deklaracijoje nurodytu prekės kodu. Daug kartų deklaravo tas pačias prekės minėtu TARIC kodu ir muitinė jokių pretenzijų nereiškė. Nurodo, kad kai muitinės tarpininkas padaro metų bėgyje du pažeidimus, muitinė gali panaikinti jo kvalifikaciją. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

G. D. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 209² straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. LR ATPK 209² straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui, užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkiasdešimt septynių eurų.

Iš byloje esančios Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-01-27 UAB „P.“ supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 6LM1900749 matyti, kad nuspręsta importo deklaracijoje Nr. 15LTLR1000IF001114 (2015-12-03) pakeisti deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodą iš 3506 91 00 10 į 3506 91 00 90, prekę aprašant „Klijai H. T. 5067 Alf, H. T. 5067-1, H. T. 233-3005 pagaminti polivinilacetato (PVA) pagrindu, pateikti pakuotėse, kurių neto masė didesnė kaip 1 kg“ (b.l. 13-15).

Kaip nustatyta iš G. D. skundo turinio bei jo paaiškinimų teisme, jis neneigia 2015-12-03 pateikęs elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IF001114, kurioje prekę Nr. 1 deklaravo TARIC kodu 3506 91 00 10. Nurodė, kad prekės kodą patikrino, toks prekės kodas buvo nurodytas prekės siuntėjo. Be to, analogiškas prekes deklaravo daug kartų, visada nurodydamas minėta TARIC kodą ir muitinės pareigūnai jokių pretenzijų nereiškė. Be to, mano, kad jam surašytame ATP protokole bei skundžiamame nutarime nurodytas negaliojantis teisės aktas – 1993-07-02 Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, kurio reikalavimus jis neva pažeidė. Mano, kad dėl minėtų priežasčių jam surašytas ATP protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų. Be to, ATPK 286 str. reikalavimų neatitinka ir skundžiamas nutarimas, kuriame pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės aprašytos analogiškai kaip ir ATP protokole.

Teismas, išnagrinėjęs G. D. skundą, konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, paties G. D. paaiškinimas, supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. Nr. 6LM1900749 patvirtina, jog G. D. padarė jam inkriminuotą pažeidimą.

Iš byloje esančio 2015-01-01 UAB „P.“ 2015-01-01 įgaliojimo matyti, kad UAB „P.“ įgalioja G. D. atstovauti Bendrovei pristatant ir pasiimant dokumentus, reikalingus sutarčių registravimui ir pasirašyti su tuo susijusius dokumentus (b.l. 11).

Išanalizavus bylos duomenis, darytina išvada, kad G. D. nagrinėjamu atveju, būdamas „P.“ atstovu, Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė 2015-12-03 užpildytą importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IF001114. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas G. D. kaip muitinės tarpininkas, veikdamas UAB „P.“ vardu, turėjo būti įsitikinęs dėl prekių pobūdžio bei jų teisingo TARIC kodo. Šiuo atveju G. D. užpildė deklaraciją nurodydamas klaidingą TARIC kodą ir tuo suklaidino muitinę.

1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (galiojusio pažeidimo padarymo metu), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnis aiškiai įtvirtino principą kad, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Todėl akivaizdu, jog, G. D., kaip deklarantui, pasirašius ir Klaipėdos teritorinei muitinei pateikus elektroninę importo deklaraciją, jis tapo atsakingu už pateiktų duomenų teisingumą. Skundą pateikęs G. D. teigia neturėjęs tyčios padaryti pažeidimą, nurodo, kad tą patį prekės TARIC kodą muitinei nurodydavo ir anksčiau, šį prekės kodą nurodydavo prekių siuntėjui, anksčiau muitinės pareigūnai pretenzijų nereiškė. Pabrėžtina, kad minėta Įgyvendinimo nuostatų norma aiškiai įtvirtina deklaranto atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, todėl faktas, kad jis veikė pagal jam siuntėjo pateiktus dokumentus, prieš tai ne kartą deklaravo analogiškas prekes tuo pačiu TARIC kode, negali panaikinti paties deklaranto atsakomybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad deklarantas, būdamas atsakingu už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, privalo imtis visų galimų priemonių tokiems duomenims nustatyti, tačiau nagrinėjamu atveju tokių veiksmų nebuvo imtasi. G. D. turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad jis galimai prekes deklaravo pagal prekių siuntėjo jam pateiktus duomenis ir prekes lydinčius dokumentus, negali panaikinti deklaranto atstovo atsakomybės.

ATPK 209 ² str. 5 d. numatyta veika gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Kaip minėta anksčiau, pareiga kontroliuoti deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats deklarantas, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo pateiktus duomenis, tenka deklaraciją pasirašiusiam ir taip ją patvirtinusiam deklarantui, šiuo atveju R. D.. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 str., o taip pat 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 182 str. bei Muitinės departamento 2004-06-07 įsakymu Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 p., asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. Nagrinėjamu atveju, skundą pateikęs G. D. pasitikėjo krovinio siuntėjo pateiktais duomenimis, nepasinaudojo teisės aktuose numatytomis teisėmis prieš pateikiant muitinės deklaraciją pateikti muitinei prašymą leisti apžiūrėti prekes, taip pat paimti jų pavyzdžius ir mėginius, nors turėjo tokią galimybę, tad darytina išvada, kad G. D. nustatytoje veikoje yra kaltė, kuri pasireiškė neatsargumu.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus G. D. argumentus, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už negaliojančio teisės akto nesilaikymą. Pažymėtina, kad G. D. surašytame ATP protokole bei skundžiamame nutarime nurodytas 1993-07-02 Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, kurio 199 str. reikalavimus G. D. pažeidė, veikos padarymo metu, tai yra 2015-12-03, galiojo, juo nuostatomis teisingai vadovavosi Klaipėdos teritorinė muitinė, priimdama skundžiamą nutarimą.

Taigi, tokias savo veiksmais G. D. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 str. Todėl jo veika dėl pažeidimo, susijusio su importo deklaracijos Nr. 15LTLR1000IF001114 pateikimu atitinka ATPK 209² str. 5 d. numatytą pažeidimą. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad G. D., būdamas UAB „P.“ atstovu, 2015-12-03 12.47 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTLR1000IF001114 (2015-12-03) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kurioje deklaruotą prekę Nr. 1 deklaravo TARIC kodu 3506 91 00 10, kuris Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-01-27 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 6LM1900749 pakeistas į 3506 91 00 90. Pateikdamas neteisingus duomenis deklaracijoje G. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² str. 5 d.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 209² str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkiasdešimt septynių eurų. Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-05-31 nutarimu G. D. už ATPK 209² str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė minimali nuobauda – įspėjimas. G. D. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančioms aplinkybėms bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo jos keisti nėra. Paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

G. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimų padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² str. 5 d., 291 str., 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. skundą atmesti.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-05-31 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00N-62198813-16 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.