Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-658/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-17
Bylos Nr.
1S-104-658/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12199-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius, Nerijus Meilutis
Nuteistasis
V. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-658/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12199-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 95-749 taikyti nuteistajam V. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. V. N. nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu ir 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme, nuteistas galutine subendrinta 2 metų 11 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. rugsėjo 26 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 26 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. lapkričio 21 d.) – 1 metai 9 mėnesiai 5 diena.

3. Komisija 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą Nr. 95-749, kuriuo nutarė V. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (46 balai), o nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 57 balų sumažėjo iki 46 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, vertinamas kaip nepriekaištingas. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė-Pečkienė pateikė skundą, kuriuo prašė netvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo taikyti nuteistajam V. N. lygtinį paleidimą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 95-749 taikyti nuteistajam V. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. N. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

II. Skundo esmė

6. Nuteistasis V. N. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-749 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

6.1. Skunde nurodoma, kad tvirtindamas Komisijos sprendimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsniu ir Teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 (nauja redakcija 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-237). BPK 360 straipsnis neapibrėžia kokius aspektus turi vertinti teismas, (ne)tvirtindamas Komisijos sprendimą. Teismas nuteistajam apsunkina, o kartais daro neįmanomą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

6.2. Nuteistasis teigia, jog prokurorė, prašydama netenkinti Komisijos nutarimo, remiasi vien aplinkybe, kad nuteistasis anksčiau teistas, nors pagal galiojančius įstatymus vien tik tuo remtis negalima, nes tai nesusiję su šia byla. Prokurorė nepagrįstai atmeta Komisijos pateiktą nuteistojo charakteristiką, o teismas pritarė jos nurodytiems motyvams. Skunde pažymima, kad teismas labiau linkęs iš naujo vertinti charakteristiką ir elgesį bausmės atlikimo metu bei remtis prokurorės nurodytais motyvais, atmesdamas Komisijos kompetentingumą. Teismas neginčijo, jog Komisijos nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, o tai reiškia, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis. Nutartyje nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika ir elgesys bausmės atlikimo metu.

6.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo paskirtos bausmės. Net taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės, skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Be to, Komisija ir teismas iš esmės atlieka tą pačią veiklą, kadangi priimdamas sprendimą teismas vertina tuos pačius aspektus kaip ir Komisija. Vienintelis skirtumas, kad teismas papildomai įvertina ar Komisija laikėsi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarkos.

6.4. Nuteistasis pažymi, kad jis bausmės atlikimo metu dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, nurodytas individualiame plane. Tuo tarpu teismo nutartis netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais. Nuteistojo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus.

Atsiliepimas

7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė-Pečkienė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo nuteistojo V. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį. Nurodo, kad nuteistajam nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, kas teisingai nustatyta ir skundžiamoje nutartyje. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgė į Komisijos nutarime esančius argumentus ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad V. N. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo V. N. skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimo

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad nors Komisijos nutarime jau būna įvertinta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nei apylinkės teismo, tvirtinančio/ atsisakančio tvirtinti Komisijos nutarimą, nei apygardos teismo, nagrinėjančio nuteistojo skundą, Komisijos nutarime konstatuotos išvados neriboja. BVK 157 straipsnio 1 dalyje aiškiai išdėstytos aplinkybės, kurias, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina tiek Komisija, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, todėl nuteistojo skundo argumentai, jog analizuojamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai pakartotinai vertino lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes atmestini kaip deklaratyvūs.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. V. N. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės). Tačiau, kaip minėta nutarties 8 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš 2019 m. lapkričio 6 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 63-4631 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodika, nuteistajam V. N. nustatoma vidutinė – 46 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Dėl to būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dirba, nepadarė nei vieno teisės aktų pažeidimo. Teigiamai V. N. elgesį apibūdina ir tai, kad jis per visą bausmės laikotarpį yra 3 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota į nuteistojo pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, už ką jam buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikšta padėka, suteikti papildomi ilgalaikiai pasimatymai. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Vis dėlto reikia įvertinti ir kitas, ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias, aplinkybes.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad vis dar išskiriami du V. N. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek V. N. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus V. N. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju.

14. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas V. N. nėra pirmasis. Iš viso praeityje jis buvo teistas 7 kartus, o tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu V. N. atžvilgiu leidžia ir tai, kad jam praeityje buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis pažeidė probacijos sąlygas, nes padarė naujas nusikalstamas veikas. Vien tik šis faktas, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą V. N. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su kitomis aplinkybėmis įvertino ir atliktos bausmės, bei likusios bausmės santykį. Nuteistasis skunde teisingai nurodo, kad šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia V. N. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. N. ankstesni nusikalstami veiksmai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

15. Abejonių, jog V. N. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo mąstymas ir elgesys. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, t. y. apie pasekmes masto atsižvelgdamas tik į savo poreikius. Tokie mąstymo ypatumai, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir priežastis, parodo, kad asmuo nepilnai suvokia paskirtos bausmės paskirtį ir tikslus. Ši aplinkybė neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą.

16. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu V. N. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Nuteistojo atžvilgiu pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai 18 639,31 Eur sumai, tačiau šiuo metu padengta vos 234,16 Eur. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos, nes turint didelių finansinių įsipareigojimų, V. N. iš esmės nededa pakankamai pastangų juos mokėti, rimtai nevertina ir savo turimų finansinių įsipareigojimų, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

17. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog V. N. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme

19. Nuteistojo V. N. lygtinio paleidimo klausimas Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundu, kuriame prokurorė prašė netvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 95-749 taikyti nuteistajam V. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam V. N. lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, tačiau prokurorė skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokurorės skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas apie gautą prokurorės skundą ir teisę pateikti atsiliepimą nepranešė nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutartis dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokurorės skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. N. skundą.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis